Kartais sakoma, kad moterys – kaip chameleonai. Tik dažniau nei išvaizdą ar drabužius jos keičia savo nuomones ir nuotaikas. Kad ir septynis kartus per dieną. Panašiai ir moterų krepšinis. Jau atrodo susidėlioja aiški Lietuvos moterų krepšinio lygos hierarchija, kai staiga kokia išsišokėlė ima ir sugriauna visas prognozes.

Pastaruosius du sezonus didžiausių vandens drumstėjų titulas, jei toks būtų įsteigtas, neabejotinai atitektų Kauno rajono "Hoptrans-Sirenoms". Kolektyvas, surinkęs ne tokią ir galingą sudėtį, jau antrus metus pradeda slysdamas ir klupdamas prie menkiausių kupstelių. Pernykštės garliaviškių nesėkmės sezono pradžioje nieko nestebino, o šį sezoną jos pateikė ne vieną staigmeną beviltiškai pralaimėdamos pagrindinėms konkurentėms. Tarsi Lietuvos čempionės tyčia maskuotų savo tikrąjį pajėgumą.

Atėjo lemiamas sezono metas ir "sirenos", kaip tos klastingos graikų mitologinės būtybės, savo giesmėmis viliojusios į pražūtį jūreivius, persimainė. Emocingojo Lino Šalkaus diriguojamos merginos akimirksniu virto pavojingomis grobuonėmis. Šio renesanso rezultatas – žūtbūtiniuose mūšiuose dėl bilieto į finalą iš balno išmušta ambicinga poros favoritė Vilniaus "Kibirkštis". Nugalėta ne šiaip sau, o kartais panaikinant net triuškinamą vilniečių pranašumą. Žinoma, "sirenų" šansai finale su Marijampolės "Sūduva" – taip pat trapūs. Tačiau dėl šio kolektyvo negali būti tikras, kada ir kokį pokštą varžovėms jis iškrės. Juolab, kai sidabro medaliai – jau kišenėse.

Ne mažesnė intriga ir kovoje dėl bronzos. Klaipėdos "Fortūnos" merginos iš pirmo žvilgsnio neturėtų laimėti serijos su Vilniaus "Kibirkštimi". Vis dėlto uostamiesčio kolektyvas, galbūt ne taip drastiškai kaip garliaviškės, bet kopia LMKL klasifikacijos laiptais. Pernai apie prizininkų pakylą klaipėdietės galėjo tik pasvajoti, o šiemet medaliai – pasiekiami ranka.