Išgyvenę apvaliąją mėnulio fazę ir pridusę nuo sielos ieškojimų iš paralelinio pasaulio kovos laukų poilsiui iki kito karto atgulė pilnaties riteriai. Šventa vieta tuščia nebūna. Po to dažniausiai pasirodo jų antrininkai. Anuos gyvenimo prasmės paieškoms įkvepia delčia. Gerai, kad šitų klinika – paprastesnė.

Sako, delčia ir su ja susiję reiškiniai žmonių sielų orbitoms turi didesnį poveikį nei pilnatis. Tik pagirios ne tokios sunkios. Tačiau akivaizdu, kad duomenys pasenę. Šįkart po delčios sulaukėme atokvėpio. Štai ir pirmieji rezultatai. 1:0 mokytojų naudai. Dešimtą pedagogų streiko dieną pasiekta pirmoji ryškesnė pergalė.

Ministrė Audronė Pitrėnienė premjerui Algirdui Butkevičiui pirštu parodė, kuriame iždo podėlyje jis dar turįs atliekamų eurų. Belieka AB įtikinti, kad jų labai reikia.

Mokytojai turėtų būti patenkinti, ir dabar jau lieka tik garbės reikalas pasirūpinti, kad sumanioji ministrė AP taptų 337-ąja nominante 2016 m. Nobelio taikos premijai gauti. Kartu su popiežiumi Pranciškumi bei Afganistano dviratininkių komanda.

Akivaizdu, kad ministrė kaip taikdarė nuveikė rimtą darbą, juk mokytojų armija šiandien kelis kartus didesnė nei Lietuvos kariuomenė. Ne juokas, jei maištas būtų užsitęsęs ilgam.

Nobelio taikos premijos laureatų sąraše – tik 13 moterų ir nė vienos lietuvės, jei pasisektų, ministre didžiuotųsi net nestreikavę mokytojai. Rimtas reikalas atsistoti į vieną gretą šalia Dalai Lamos, Motinos Teresės, A.Sacharovo, M.Gorbačiovo, N.Mandelos, J.Arafato ir net B.Obamos bei kitų mažiau mums žinomų iškiliųjų. Dauguma apdovanotųjų – politikai, stengęsi sureguliuoti karus išprovokavusius konfliktus.

Tiesa, tarp nominantų gauti Nobelio taikos premiją kadaise (1938 m.) buvo ir Vokietijos nacionalsocialistų vadas A.Hitleris. Bet šįkart kalba ne apie tai. Mūsų ministrė atliko didelį darbą, galbūt jos dėka net pavyko išvengti Seimo langų daužymo, todėl, sutikite, ji verta ypatingo pagerbimo tarptautiniu mastu.