V. USPASKICH: ES PRIVALO UŽDEGTI ŽALIĄ ŠVIESĄ EMOCINIAM INTELEKTUI LAVINTI

Tam, kad žmonės galėtų augti ir tobulėti, būti savarankiški ir sėkmės lydimi greitai besikeičiančiame šiuolaikiniame gyvenime, jie privalo turėti tiek kognityvinių (pažintinių), tiek nekognityvinių (emocinių) gebėjimų ir savybių, kurios padėtų jiems siekti tikslų.

Išsivysčiusios pasaulio valstybės atsisako pasenusio švietimo modelio, kurio pagrindinis tikslas buvo žinių kalimas moksleiviams į galvą, ir daugiau dėmesio skiria emociniams moksleivių gebėjimams lavinti, nes socialiniai gebėjimai yra daug naudingesni nei sausos akademinės žinios. Dar daugiau, yra aiškių mokslinių įrodymų, kad socialinis ir emocinis ugdymas lemia geresnius pasiekimus tiek moksle, tiek gyvenime. Tačiau daugelis mokyklą baigiančių jaunuolių vis dar neturi reikiamų profesinių ir psichologinių gebėjimų, kad galėtų susidoroti su gyvenimo išbandymais.

IQ nelygu EQ

Emocinis intelektas (angl. EQ) yra labai svarbus siekiant sėkmės ir laimės gyvenime. Jo lavinimas padeda žmonėms visapusiškai tobulėti ir būti atsparesniems kasdieniams iššūkiams. Jis padeda suprasti savo ir kitų žmonių emocijas, jų reakcijas į tam tikras situacijas ir gebėti efektyviau bendrauti. Tai svarbu ne tik tarpasmeniniams santykiams, bet ir dirbant komandoje, nes padeda efektyviai spręsti konfliktus, ieškoti kompromisų ir siekti bendrų tikslų.

Daugelyje profesijų sėkmė priklauso nuo gebėjimo valdyti savo ir kitų žmonių emocijas. Tai svarbu ne tik vadovams, bet ir visiems, kurie turi kontaktų su kitais žmonėmis. Aukšto emocinio intelekto žmonės geriau valdo stresą ir susidoroja su sunkumais.

Aukšto emocinio intelekto žmonės geriau valdo stresą ir susidoroja su sunkumais.

 

Emocinio intelekto tobulinimas gali padėti žmonėms geriau suprasti savo norus, didina pasitikėjimą savimi ir suteikia motyvaciją veikti. Turėdami geresnį emocinį intelektą, žmonės dažniau patiria teigiamų emocijų, greičiau randa problemų sprendimo būdų ir yra labiau pasiruošę bendrauti su aplinkiniais. Jis gerina psichologinę sveikatą ir mažina sveikatos problemas.

Emocinio intelekto svarba kasdieniame gyvenime ir karjeroje

Visi šie veiksniai daro emocinį intelektą ypač svarbų asmeninės ir profesinės sėkmės požiūriu. Šiuos įgūdžius galima tobulinti visą gyvenimą, o pats emocinis intelektas tampa vis labiau vertinamas verslo aplinkoje, todėl didžiausios kompanijos dažnai atkreipia dėmesį ne tik į darbuotojų žinias, bet ir į jų gebėjimą valdyti savo emocijas ir veiksmingai bendrauti su kolegomis.

Vienas iš sėkmingo emocinio intelekto panaudojimo profesinėje srityje pavyzdžių yra vadovavimas. Aukšto emocinio intelekto vadovai sugeba įkvėpti savo pavaldinius, užmegzti veiksmingą bendravimą ir pagerinti bendrą darbo klimatą.

Emocinio intelekto ugdymas teigiamai veikia ir asmeninio gyvenimo kokybę. Aukšto emocinio intelekto žmonės geriau supranta savo jausmus, todėl gali užmegzti stipresnius santykius ir geriau susidoroti su konfliktais ir emociniu stresu.

Tad akivaizdu, kad mūsų sėkmę, efektyvumą, laimę ir dvasinę ramybę lemia ne tik mūsų žinios, bet ir gebėjimas emociškai prisitaikyti prie aplinkos. Todėl emocinio intelekto sąvoka kasmet tobulėja ir vis daugiau žmonių supranta jos svarbą.

Socialinio ir emocinio ugdymo svarba švietimo procese

Įrodyta, kad socialinis ir emocinis ugdymas mokykloje daro teigiamą poveikį vaikų pasiekimams. Jis didina pasitikėjimą savimi, stiprina aktyvų socialų elgesį, dėl to gerėja švietimo kokybė, moksleivių motyvacija. Socialinis ir emocinis ugdymas turi bendrą teigiamą poveikį vaikams, įskaitant rizikos grupės vaikus, pvz., iš skurdžios socialinės ir ekonominės aplinkos ir turinčius socialinių ir emocinių sunkumų. Jis padeda mažinti socialinę ir ekonominę nelygybę.

Akivaizdu, kad mūsų sėkmę, efektyvumą, laimę ir dvasinę ramybę lemia ne tik mūsų žinios, bet ir gebėjimas emociškai prisitaikyti prie aplinkos.

 

Tačiau, nors socialinis ir emocinis ugdymas Europos šalyse pripažįstamas kaip svarbus švietimo aspektas, o valstybės narės vis labiau linkusios spręsti vaikų socialinio ir emocinio vystymosi klausimus, ES vis dar neskiriama pakankamai dėmesio tokio tipo ugdymui. Kai kuriose šalyse, pvz., Maltoje, socialinis ir emocinis ugdymas yra atskira švietimo programos dalis, tačiau kitur tai sudėtinė kitų pamokų dalis, tokių kaip pilietiškumas, fizinis lavinimas, patyčių prevencija, dorinis ugdymas ir pan.

Atėjo laikas ES pripažinti emocinio intelekto viršenybę

Matydamas, kad ES trūksta kompleksinio požiūrio į socialinio ir emocinio ugdymo svarbą, ir suprasdamas, kad jis turi tapti viena iš svarbiausių kokybiško ugdymo Europoje sudedamųjų dalių, Europos Parlamente užregistravau rezoliuciją, kurioje atkreipiau dėmesį, kad emocinis intelektas leidžia pažinti savo emocijas ir jas valdyti, rūpintis savimi ir kitais, kurti pozityvius santykius. Išugdytas emocinis intelektas leidžia žmonėms padidinti savo motyvaciją ir siekti tobulėjimo visą gyvenimą. Jis padeda žmogui nepasiklysti šiandieniame informacijos sraute ir greitai atskirti reikalingą informaciją nuo žalingos, todėl aukšto emocinio intelekto visuomenė yra labiau atspari dezinformacijai. Paraginau Europos Komisiją parengti strategiją, kuri efektyviau integruotų emocinio intelekto ugdymą į ES švietimo sistemas ir tokiu būdu pagerintų žmonių gyvenimo kokybę, sustiprintų visuomenės atsparumą neigiamai įtakai.

Svarbiausi ES tikslai yra skatinti taiką, savo vertybes ir savo piliečių gerovę, suteikti laisvę, saugumą ir teisingumą be vidaus sienų. Esu tikras, kad žmonių emocinio intelekto skatinimas yra tiesioginis būdas pasiekti tai ir padaryti Europos žmones geresnėmis jų pačių versijomis.

Pagarbiai jūsų nepriklausomas EP narys Viktoras Uspaskich

Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią EP poziciją.