ETERYJE – KALBANTYS ORGANIZMAI

Pažadėjęs sumalti „ryžą snukį“ žurnalistas Rimas Bružas aną savaitę pasakė daug tiesos apie naujuosius TV „turinio kūrėjus“ ir lietuvišką eterį, kupiną baltojo nieko dainelių, kaip pasufleruotų S.Geda.

Pokalbiai su draugeliais, interviu su kolegomis iš kito kabineto ir pašnekesiai su sava „chebryte“ taip įkyrėjo, kad tos kancerogeninės laidos apie nieką jau seniai kelia refliukso priepuolius. Regis, Lietuvoje tėra tik influenceriai, socialinių tinklų „žvaigždės“, feisbuko amebos, iš kurių ir daiginamos šitos beprasmės laidos. Šnekinamos ne asmenybės, o vienaląsčiai organizmai, kurie daug kalba, bet neturi ką pasakyti, todėl maskuojasi tuštybe ir trivialiomis frazėmis, pateikdami jas kaip sociokultūrinį fenomeną.

Lietuvoje tėra tik influenceriai, socialinių tinklų „žvaigždės“, feisbuko amebos, iš kurių daiginamos beprasmės TV laidos. Kalbinamos ne asmenybės, o vienaląsčiai organizmai, kurie daug kalba, bet neturi ką pasakyti.

Tie kalbantys organizmai – tai tik asmenys, kažkada vargais negalais įgiję šiokį tokį išsilavinimą, bet taip ir nepakilę iš A.Maslow piramidės apačios. Menami darbai, socialinių pozicijų imitacijos, piktinimaisi tariamomis blogybėmis, pavyzdžiui, Bažnyčios demoralizacija, tėra tik tas masalas, kuriuo jie skuba patraukti virtualaus triukšmo ir plastikinių skandalų ištroškusią feisbuko durnelių kaimenę.

Kodėl eteryje niekada neregime atsiskyrėlio poeto Vitalijaus Šopio, unikalaus prozininko Vido Morkūno, pasaulio garbės piliečio Gintaro Patacko ar Vakarų Lietuvą nuo kruvinų skerdynių prieš 30 metų išgelbėjusio Vytauto Čepo? Pagaliau kodėl intymesniais klausimais niekas nepravirkdo, tarkime, to paties Raimondo Šilansko, kuris širdyje yra sentimentalus ir empatiškas?

Todėl, kad tai „neformatas“, o ir slidinėti eterio paviršiais yra patogiausia. Be to, apie ką mąslaus žmogaus gali pasiteirauti ta padrika mergelė, kuri neskiria E.M.Remarko nuo remarkos ir, jei tik galėtų, kablelius rašytų viduryje žodžio?

Šitas debilėjimo procesas yra prasidėjęs seniai ir, panašu, įsitvirtino ilgam. Štai ir turime daug erzelio, daug paviršutiniškų frazių iš vermišeliais nušertų veidų, bet nieko, kas sukurtų bent truputį prasmės.