KAI TRŪKSTA FANTAZIJOS

Nors viena partija dėl per sieną vis lendančios zoologijos jau akina iš užsienio reikalų ministrų atsistatydinti G.Landsbergį, tačiau toks raginimas gal dar per ankstyvas.

Tiesa, fantazijos tuose užsienio reikaluose galėtų būti daugiau, bet, kaip sakoma, dar ne vakaras – visada galima nukakti pas senelį, kuris mielai patars, kaip siutinti diktatorius užsienyje.

Prieš 31 metus, iškart po Kovo 11-osios, profesorius oficialiu raštu kreipėsi į M.Gorbačiovą, pavadindamas šį "jūsų prakilnybe". Kadangi nei ponų, nei "prakilnybių" apskurusioje darbininkų ir valstiečių šalyje nebuvo, vien tik draugai (drg.), SSRS prezidentą dėl šio įmantraus kreipinio ištiko isterijos priepuolis.

Tuomet ir paaiškėjo, kad V.Landsbergis yra didis fantazijų asas, mokantis nuotoliniu būdu sukelti alergiją bet kuriam blogio imperijos kanopiniam.

Išgrūsti lauk daugumą Baltarusijos SSR ambasados diplomatų – primityvu, kaip kasytis kūno slėpinius atsuktuvu. Gal geriau reikėjo grūsti atgal ne konsulus, o tuos perbėgėlius, kurie formaliai yra nusikaltėliai.

Štai ir dabar šią patirtį būtų galima panaudoti. Išgrūsti lauk daugumą Baltarusijos SSR ambasados diplomatų – primityvu, kaip kasytis kūno slėpinius atsuktuvu. Gal geriau reikėjo grūsti atgal ne konsulus, o tuos perbėgėlius, kurie formaliai yra nusikaltėliai. Na, čia tikrai reikėjo daugiau išmonės, būdingos seneliui. Nes su kuo dabar šnekėti apie reikalus, kad ir kokie nemalonūs jie būtų?

O buvo galima pasiūlyti drg. A.Lukašenkai geriausių mūsų psichiatrų pagalbą čia pat, negalios vietoje. Arba Lietuvoje: "Sveikas atvykęs į Žiegždrius, Vasia Trubačiovai! Tabletės pas mus niekada nesibaigia."

Galima buvo ir oficialiai paakinti režimą pasidalyti kalėjimų našta – siūlyti perimti iš bausmių vykdymo įstaigų visus ten uždarytus politinius kalinius. Gi, kaip sako pats pacientas, "Baltarusija – ne pamazgų duobė".

Bet geriausia, aišku, būtų buvę teikti humanitarinę pagalbą A.Lukašenkos chuntai, pavyzdžiui, išsiunčiant keletą vagonų lietuvių literatūros vadovėlių. Apsišviestų nemokyti diktatūros organizmai, gal, kaip sakoma, tamsumas prasišalintų iš medinių jų galvų ir perspektyvose išvystų spalvotą liberalijos aušrinę.

Tiek to, ar taip galėjo būti, dar nesužinosime. Nes didžiajai politikai vis stinga fantazijos.