KALBOS APIE MINIMALIĄ ALGĄ

Sausio pradžioje Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei prakalbus apie tai, kad įvedant eurą minimali alga turės būti pakelta iki pusantro tūkstančio litų, viešojoje erdvėje tokia parlamento vadovės nuostata buvo įvertinta kaip populizmas.

Sausio pradžioje Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei prakalbus apie tai, kad įvedant eurą minimali alga turės būti pakelta iki pusantro tūkstančio litų, viešojoje erdvėje tokia parlamento vadovės nuostata buvo įvertinta kaip populizmas, siekiant sutelkti Darbo partijos rinkėjus prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus.

Kas yra populizmas, kuriuo kaltinama „darbiečių“ lyderė? Populizmu vadinamas toks politinio mąstymo ir veikimo stilius ar būdas, kuriam būdinga kreiptis į tikrai ar tariamai nuskriaustus visuomenės narius arba net į visą visuomenę, siūlant paprastus ir greitus socialinių problemų sprendimo būdus arba net raginant priešintis esamai tvarkai.

Kadangi šie paprasti ir greiti problemų sprendimo būdai tų problemų dažniausiai neišsprendžia, politinis populizmas vertinamas kaip politikų bandymas lengviausiu būdu pelnyti kuo didesnę visuomenės paramą – paprasčiausiai žadant nerealius, neįgyvendinamus dalykus. Kiekvienoje demokratinėje visuomenėje yra politikų ir politinių partijų, kuriuos ir kurias žurnalistai ir politikos ekspertai vadina populistais ir populistinėmis.

Tuščių pažadų dalintojai vargu ar gali būti vertinami teigiamai, todėl ir populizmas politikoje vertinamas kaip piliečių mulkinimas. Vis dėlto yra pripažįstamas ir teigiamas dalykas – populistiniai pažadai padeda tiems, kurie jaučiasi nuskriaustaisiais, įsitraukti į politiką, bent jau ateiti balsuoti į rinkimus.

Šiaip ar taip reikia pripažinti, kad populizmas kyla iš pačios žmogaus prigimties – politikams reikia parduoti savo paslaugas mums, todėl jie ir žada. Visi žinome, kad naudotų automobilių versle taip pat yra daug apgaulės, žiniasklaidoje pilna patarimų, kaip to išvengti. Tačiau ne visi naudotų automobilių pardavėjai yra užkietėję apgavikai, taip ir ne visi politikai yra populistai, tačiau ir vieni, ir kiti vis tiek mus šiek tiek apgauna.

Kalbant apie populizmą, įprasta teigti, kad tuščių pažadų griebiasi opozicinės ar neparlamentinės partijos, kurios tokiu būdu siekia pakliūti į valdžią ar bent į parlamentą. Kaip tada vertinti L. Graužinienės kalbas apie minimalią algą? Ar gali populizmu užsiimti valdžioje esančios partijos vadovė? Ar jai naudinga dalinti nerealius pažadus, kuriuos lyg ir reikės ištesėti? Juk sakoma, kad geriausias vaistas nuo populizmo yra suteikti populistams valdžią, kad jie taip parodytų savo pažadų tuštumą.

Darbo partijos polinkis į populizmą yra pakankamai akivaizdus. Rinkėjai gal dar nepamiršo 2004 m. Seimo rinkimų, per kuriuos ji dalijo pažadus apie tai, kaip per 1111 dienų pakeis gyvenimą Lietuvoje. Tie pažadai subliuško, todėl per 2008 m. Seimo rinkimus už šią partiją balsavo tris kartus mažiau rinkėjų. Tačiau tas vaistas nuo populizmo – buvimas valdžioje – buvo neilgo veikimo, nes per paskutinius Seimo rinkimus beveik 300 tūkstančių rinkėjų vėl patikėjo Darbo partijos pažadais.

Seimo pirmininkės kalbos apie minimalią algą leidžia spėti, kad populizmu gali užsiimti ir valdžioje esanti partija, ypač jei ta valdžia yra koalicinė. Juk tokiu atveju visada gali apkaltinti koalicijos partnerius, kad jie neleidžia įgyvendinti tokių gerų siūlymų. Tačiau šiuo atveju populizmo etiketę reikėtų vartoti atsargiau. Juk minimali alga mūsų šalyje yra graudžiai maža, ji yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Pas visus mūsų kaimynus – ir lenkus, ir latvius, ir estus – minimali alga yra didesnė. Kadangi mūsų profsąjungos silpnos, minimalios algos didinimo ir skurdo bei socialinės atskirties mažinimo klausimai yra iš esmės politikų rankose.

Todėl reikia pripažinti, kad šiuo atveju Darbo partija sužaidė puikų politinį žaidimą. Ji parodė, kad tik jai vienai rūpi mažiausiai uždirbantys mūsų žmonės. Viešųjų ryšių požiūriu socialdemokratai pralaimėjo, nes dabar jie atrodo kaip tie, kurie buvo neteisūs ir kuriuos gerieji „darbiečiai“ įtikino didinti minimalią algą.

Panašu, kad kovoje dėl vargingiausiai gyvenančių mūsų rinkėjų balsų Darbo partija pasiekė mažytę pergalę.