Rusijos dezinformacijos atvejus gynybos tema sekantys Lietuvos kariuomenės specialistai rugpjūtį jų suskaičiavo 138. Daugiausia melo skleista apie karą Ukrainoje, be tradicinio naratyvo, kad parama nuo agresoriaus besiginančiai šaliai – vanduo ant karo malūno, į įvykius reaguota ir operatyviai: dėl rugpjūčio 30-ąją surengtos atakos prieš Pskovo oro uostą bandyta kaltinti Latviją ir Estiją.

Svarstymai saugumo sumetimais uždaryti pasienio perėjimo punktus su Baltarusija dramatizuoti tarsi pretekstas karui. Nors faktai bylojo priešingai, bandyta hiperbolizuoti į Baltarusiją pasitraukusių „Wagner“ samdinių grėsmę ir taip daryti įtaką šalies viduje priimamiems sprendimams.

Viešumos nepasiekia, kaip informacinio saugumo specialistai mato ir ką mano apie kitokiame, vadinamajame antiputiniškajame rusakalbiame lauke vykstančius procesus, tačiau jie lygiai taip pat verti dėmesio.

Ištrūkę iš savos moderniu gulagu verčiamos šalies kai kurie vadinamieji liberalieji rusai žodžio laisve toliau mojuoja tarsi skuduru, kuriuo talžydami aplinkinius bando sukurti vienos tiesos burbulą. Ir kliūva kažkodėl tik pribaltams. Kad ir kokia tema kiltų – Baltijos valstybių nenoras įsileisti nuo mobilizacijos bėgančius RF piliečius, nesusipratimai pasienyje ar tegu ir amoralūs, bet pavieniai verslo bandymai „nepastebėti“ sankcijų, tęsti verslo ryšius su Rusija, – viskas akimirksniu apauga arogantiškais komentarais apie „pernelyg jaunas demokratijas“, neva tariamai europietišką, tačiau iš tiesų rusiškos oligarchijos stiliaus elitą. Gal kam naujiena, tačiau galimybę atkurti nepriklausomybę, pasirodo, mums pramušė milijoninė minia, susirinkusi į didžiausią iki šiol mitingą Maskvoje! Televizija „Dožd“, tos bendruomenės (pabūkime  naivūs – gal tik apie tai viešai rašančio jos vyr. redaktoriaus) akimis, – latvių nuskriausta kolektyvinė kankinė, pasipiktinimo jos skleidžiama užuojauta šąlantiems okupantams bangą sukėlęs režisierius Alvis Hermanis – provokatorius, Latvijos elektrinės žiniasklaidos taryba – latviškasis Kremliaus cenzoriaus „Roskomnadzor“ analogas.

Manykime, kad šiais naratyvais nesiekiama paveikti mūsų sprendimų, tačiau jų šalutinis poveikis mums – toks pats kaip ir Kremliaus dezinformacija: skiepyti nepasitikėjimą savimi ir savais.