PAMINKLŲ MYLĖTOJAI

Gerieji žmonės susirūpino, kad poetas Justinas Marcinkevičius yra nelabai geras, ne krištolinio tyrumo (politine prasme) žmogus. Ir tokiam statyti paminklą? Nie-ka-da! Dėl to susijaudino paminklų mylėtojai. Kaipgi niekada? „Ašara Dievo aky. Lietuva, ką tu veiki?“

Tačiau kokio grybo Poetui tas paminklas? Stovi Poeto „Katedra“, kiti kūriniai. Tačiau vis tiek paminklų mylėtojai ir kiti gerieji žmonės nori, kad būtų PAMINKLAS ir prie jo būtų galima vainikus kloti, žvakeles degti.

Su tais vainikais ir žvakutėmis – tik problemos. Antai prieš kelis dešimtmečius paminklų mylėtojai sugalvojo, kad prieškariu sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam turi būti pastatytas Laisvės alėjoje. Jau tada specialistai perspėjo, kad monumentalus paminklas judrioje, visiškai ankštoje vietoje – beraščių sumanymas. Tačiau nugalėjo karšta ir neblėstanti meilė paminklams ir Lietuvis Nr. 1 buvo įbraškintas į Laisvės alėjos tirštumą. Dabar tokia situacija, kai prie šalia paminklo esančios savivaldybės prieigų nuolat žydi gėlės, o prie paminklo Vytautui Didžiajam labai retai pamatysi bent žiedelį ar žvakelę. Be to, pro šalį kasdien praeinantys tūkstančiai žmonių nė nepastebi, kas čia stovi. Nukulniuoja kaip pro tuščią vietą, o jei skiria susitikimą, tai skiria prie savivaldybės, prie Muzikinio teatro sodelio, net prie „Iki“, bet ne prie Lietuvio Nr. 1, nes jis šioje vietoje panašus į objektą Nr. 0.

Jei gerieji žmonės ir kiti paminklų mylėtojai būtų skulptoriai, paminklai Lietuvoje turbūt dygtų kaip Sosnovskio barščiai rūtų darželiuose.

Jei gerieji žmonės ir kiti paminklų mylėtojai būtų skulptoriai, paminklai Lietuvoje turbūt dygtų kaip Sosnovskio barščiai rūtų darželiuose. Paminkluose yra kažkas buko. Ne veltui sovietmečiu paminklai buvo paklausi ideologinė prekė. Ir dabar jos pasigendame, tik norime, kad ji būtų įvyniota į tautiškais raštais ornamentuotą popieriuką.

Todėl, sakyčiau, labai gerai, jei gerieji žmonės, nuspręs, kad Poetas nėra toks geras, jog būtų vertas paminklo. Tegul stumdosi tame „Grybų kare“ (1958 m. išleista J. Marcinkevičiaus poema vaikams). J. Marcinkevičius dėl to nenukentės.