RINKIMŲ KAMPANIJA LYGI NULIUI

Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp eismo juostų. Tai čia toks agitacinis solidumas – žvilgčioti pro svetimus langus į automobilio vidų? Ir viskas?

O kurgi pretendentų pigesnės dešros koncepcijos, kur žinia apie tai, kokius grybus žada pjauti, su kokiomis kinijomis kariautų, jei būtų išrinkti? Pagaliau kokie jie žmonės, ar tokie pat skaistūs, aukšti ir baltarankiai?

Bet, sako, jog kampanija vis dėlto vyksta. Pretendentų feisbuko paskyrose. Aną pirmadienį padrika žurnalistikos jaunamartė, kažką mykdama per brangiąją TV, patarė – pasiieškokite informacijos apie rinkimus patys. Dar šitokio agitacinio kazuso neteko patirti. Totalinis frigidiškumas vietoj jaunatviško maksimalizmo.

Jokia čia paslaptis, kad aktyviausi rinkėjai pas mus yra pensininkai (garbė bent jiems). Senjorai nei feisbuke pikiruoja, nei portalus tyrinėja, bet valdžią kaskart vis tiek išrenka.

Na, gerai, agitacijų raistai tuose kandidatų feisbukuose tyvuliuoja, bet kodėl rinkėjas turėtų jų ieškoti? Kitaip tariant, kodėl rinkėjas turi eiti pas kandidatą, o ne atvirkščiai?

Jokia čia paslaptis, kad aktyviausi rinkėjai pas mus yra pensininkai (garbė bent jiems). Senjorai nei feisbuke pikiruoja, nei portalus tyrinėja, bet valdžią kaskart vis tiek išrenka. Tuo metu jaunystė gi mąsto ne apie balsavimus, o iš savo išmaniųjų maldaknygių meldžiasi virtualiai tuštybei ir paviršutiniškumui. Čia iš serialo „politika mumi, karoče, nerūpi“.

Taigi, klausimas iš esmės: kur senjorams ir kitiems ne itin moderniems rinkėjams paskaityti tuos pažadus apie pigesnę dešrą?

Tik kandidatai, matyt, tyliai sau mykia mintyse: kam čia kamuotis, vis tiek išrinks tą patį.

Gal čia jie taip tiesiog tyčiojasi iš mūsų, nes net ir dabar esame jiems – tik statistika iš PDF-ų?

P. S. LT ambasadorius Švedijoje vėl prišnekėjo. Šįsyk apie Krymo tiltą, lyg jis driektųsi nuo Stokholmo. Kodėl ekspoziciniai mūsų politikieriai, siekdami karjeros Europoje, linkę savo pačių tėvynę pakišti po rusišku tanku?