ŠANTAŽAS – JAU NORMA?

Lapkritį Ukrainos narystės ES klausimu pasisakęs nuosaikiau, bet jau po kelių savaičių retoriką sugriežtinęs Viktoras Orbanas toliau demonstruoja, kad yra nenuspėjamas. Tai, kaip kūrybingai Europos viršūnių taryba išsisuko iš situacijos per balsavimą dėl bloko plėtros, suteikia vilties, kad ES branduolys pagaliau suprato savo vaidmens svarbą.

Tačiau kai atviro šantažo kultūra ima konkuruoti su europietiškos diplomatijos tradicijomis, silpnėja ir ES vertybes ginančios Briuselio institucijos, ir pačios Sąjungos įvaizdis. Nors stiprieji su šantažuotojais paprastai derasi tik taktiniais sumetimais, kol kas nežinia, ar ES šioje dvikovoje ir yra tas stipresnysis. „Netyčia sutapo“, kad prieš lemtingą balsavimą Europos Komisija (EK) atšaukė apribojimus 10 mlrd. eurų, mainais už kuriuos V. Orbanas turėjo pagerinti teisinę situaciją savo šalyje. Be to, Budapeštas išsireikalavo iš Ukrainos įvairių malonių vietos vengrams, privertė pašalinti banką OTP iš tarptautinio karo rėmėjų sąrašo – jokios teisinės galios neturinčios ukrainiečių iniciatyvos, ir, panašu, pasėjo diplomatijos „orbanizacijos“ užkratą. Po pokalbių Kyjive, kurių oficialiai niekas nekomentuoja, „dvišalių konsultacijų, kuriose dalyvauja EK atstovai, laikotarpiui“ buvo suspenduota ir Austrijos banko „Raiffeisen Bank International“ narystė minėtame karo rėmėjų klube. Bankui turbūt buvo nemalonu savo logotipą matyti su blogio imperija gešeftus darančiųjų kompanijoje. Tačiau ne tiek labai nepatogu, kad atsisakytų pelno, kurį jis, vienintelis Rusijoje tebedirbantis Vakarų bankas, per savo antrines įmones siūlęs kredito atostogas Ukrainoje kariaujantiems Rusijos piliečiams, leidžiantis Rusijos elitui emigruoti jei ne fiziškai, tai bent pinigais, susišlavė per 22 didžiojo karo mėnesius. O ir kodėl turėtų atsisakyti, jei esama pigesnio instrumento. Juk „netyčia sutapo“, kad, pasikeitus banko statusui, pasikeitė ir Austrijos požiūris į naująjį ES sankcijų Rusijai paketą. ES branduolys sulaukė dar vieno „Taip“. Tik šįkart sumokėjo kiti.