SVEIKAS, VADINASI, PILIETIŠKAS?

Kiekviena nauja pastarosios Vyriausybės iniciatyva, kuria bandoma pakeisti piliečių gyvenseną, sukelia priešiškumo bangą. Net ir nekvestionuodami pačios idėjos, valdiniai sukyla, ir nors valdantieji it triušius iš cilindro traukia vieną argumentą po kito, bet diskusijos tai neišplėtoja.

Susidaro situacija, kurią nesenos praeities istorikai vadindavo revoliucine: kai apačios nebenori taip gyventi, o viršūnės nebegali gyventi po senovei. Dėl idėjos kyla revoliucija – laimei, žodžių. O joje galiausiai paskęsta iš principo kilnus tikslas.

Taip iki apribojimų verslui susiaurėjo piliečių blaivinimo užmojai, iš anksto pralaimėti pasmerkta Lietuvos išvadavimo nuo civilizacijos blogybių – cukraus ir transriebalų – mintis. Kodėl taip nutinka? Atsakymas, atrodo, gana paprastas: tautos sveikatinimo vėliavnešiai, išrinkti šalies vystymosi strategų ir taktikų darbui, elgiasi it nevyriausybininkai.

Kai sveiką gyvenimo būdą bandoma įskiepyti ne šviečiant piliečius, bet per prievartą, suvartojamo alkoholio ar cukraus normą paverčiant patriotiškumo matu, geros idėjos virsta blogomis.

Skelbti skambius šūkius, reikalauti bendrapiliečių (ir verslo) pernakt pakeisti savo įpročius (verslo formą ir turinį), – tuo paprastai užsiima visuomeninės organizacijos, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į problemas, o ne jas išspręsti. Puikiai suprasdami, kad siekia sunkiai įmanomų dalykų, visuomenininkai užsibrėžia daugiau, nei yra įmanoma – plėšia nuo praeivių kailinius, rengia banginių gelbėjimo akcijas, populiarina keistas sporto šakas, netradicinę mitybą ar masinę nekaltybę visiems atviromis šventėmis ir sąspiečiais. Jų ryškios akcijos ir perdėm garsus balsas neleidžia pilkajai miniai užmigti, žadina budrumą, skatina sąmoningumą, kol galiausiai pakeičia minios pasaulėžiūrą ir vertybes.

Kai sveiką gyvenimo būdą bandoma įskiepyti ne šviečiant piliečius, bet per prievartą, suvartojamo alkoholio ar cukraus normą paverčiant patriotiškumo matu, geros idėjos virsta blogomis. Arba heltizmu – šis devintąjį XX a. dešimtmetį ekonomisto Roberto Crawfordo suformuluotas terminas vėliau prilygintas sveikatingumo fašizmui. O jis esąs nei daug, nei mažai – užgimstančio totalitarizmo simptomas. Jo, net ir siekiant kilnaus piliečių sveikatinimo tikslo, tautai tikrai nereikia.