Kas nepadaro žmogiškųjų klaidų. Visi. Net ir ne žmonės. Pavyzdžiui, didelės valstybinės įmonės. Šiuo atveju kalbame apie monopolinius komunalinių paslaugų teikėjus.

Žmogui už žmogiškąją klaidą tenka prisiimti atsakomybę, o didelėms įstaigoms – nereikia, ypač tada, jei jų klaida pakenkė ne kokiai nors didelei įmonei, bet tiesiog paprastam visuomenės atstovui – statistiniam komunalinių paslaugų vartotojui.

Redakcija ne kartą ir ne du yra sulaukusi skaitytojų prašymų padėti, nes susidūrė su žmogiškąja klaida, kurią padarė komunalinės paslaugos teikėjai. Tačiau padaręs vadinamąją žmogiškąją klaidą elgiasi ne žmoniškai, o kiauliškai – tampa aklas ir kurčias. Tiesiog negirdi visuomenės atstovo cypsėjimo. Tačiau kai apie tai paskelbia spauda, cypsėjimas kartais būna išgirstas, o klaida pašalinama.

Tačiau padaręs vadinamąją žmogiškąją klaidą elgiasi ne žmoniškai, o kiauliškai – tampa aklas ir kurčias. Tiesiog negirdi visuomenės atstovo cypsėjimo.

Tipinės situacijos yra maždaug tokios. Smulkusis komunalinių paslaugų vartotojas gauna keliais šimtais didesnę sąskaitą. Situacija atrodo gana paprastai išsprendžiama. Paskambinai į įstaigą, paaiškinai. Tavęs išklausė, atsakingai įvertino pateiktą informaciją ir padarė pakeitimų. Elementari komunikacija. Tačiau greitai gali paaiškėti, kad nieko čia elementaraus. Paskambinęs vieną, kitą kartą ir išklausęs mandagių paaiškinimų, visuomenės atstovas supranta, kad niekas nesikeičia. Jis ir toliau skambina, net nuvažiuoja į įstaigą. Visuomenės atstovas ima nervintis, balse atsiranda neurotinių gaidelių. Ypač tada, kai paslaugos teikėjas jam „kultūringai“ primena, kad jei nesusimokės „lempinės“ sąskaitos, bus reikalų su antstoliais.

Šioje pasityčiojimo stadijoje visuomenės atstovas supranta, kad jis su savo bėdomis didelei įmonei tėra neapčiuopiamo formato dydis. Pikselis didžiulio ekrano tolimiausiame fone. Mažas ir nesvarbus. Kai nesusipratimas išaiškinamas, „pikseliui“ pasakoma – atsiprašome, įvyko žmogiškoji klaida.

Todėl celofaniniai liežuviai ir plaka: matote, kokioje valstybėje gyvename, niekas žmogumi nesirūpina. Ir sulaukia celofaninių plojimų.