JAV karinė pagalba kol kas lieka pagrindinis šaltinis, užtikrinantis Ukrainos gebėjimą priešintis Rusijos karo mašinai. Nors dėl naujausio, šią savaitę JAV parlamente priimto, prezidento Joe Bideno pasirašyto 61 mlrd. dolerių karinės pagalbos paketo sulaužyta daug iečių, ekspertų teigimu, jis nevirs stebuklingu vaistu.

Numalšins badą

Daugelis ekspertų daro prielaidą, kad pagalba iš diplomatinių kovų objektu virtusio JAV paketo jau yra pakeliui į Ukrainą. Kada kroviniai pasieks paskirties tašką, bus galima suprasti iš fronto įvykių suvestinių. JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų nuomone, tai įvyks greičiau, nei tikisi Rusija.

Pirmosios ginklų siuntos palaipsniui numalšins šaudmenų badą, leis pasiekti artilerijos paritetą. Naikintuvai „F-16“ pasirūpins didesne dalimi Ukrainos teritorijos, strategiškai svarbių objektų apsauga nuo Rusijos raketų ir dronų smūgių. Tačiau kada jie pasirodys Ukrainos danguje, neskelbiama.

Naujausias pagalbos paketas veikiausiai padės stabilizuoti frontą: ukrainiečiai galės išlyginti fronto liniją, panaikinti Rusijos kariuomenės įsiveržimą į tam tikrus rajonus.

ISW netrykšta optimizmu: kol kas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms esą bus itin sunku atlaikyti rusų puolimą prie Časov Jaro ir į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos. Būtent šiose teritorijose okupantai pastaruoju metu suintensyvino puolamąsias operacijas. Kyjive manoma, kad už kelių kilometrų į vakarus nuo Bachmuto esantį Časiv Jarą rusų daliniai siekia užimti iki gegužės 9 d., kai Rusija mini 1945-ųjų pergalę.

ATACMS nauda

JAV karinės pagalbos pakete minimos ir ATACMS raketos, kurių, kaip patvirtino ir oficialūs Vašingtono atstovai, Jungtinės Valstijos Ukrainai išsiuntė dar kovą. Nors raketų skaičius neįvardijamas, patvirtinta, kad jos – ilgojo nuotolio, gali pasiekti už 300 km esančius taikinius. Nuo to laiko Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis ATACMS smogė Rusijos karinei bazei okupuotame Kryme ir neįvardytam taikiniui į rytus nuo okupuoto Berdiansko Zaporožės srityje.

Ukrainiečiai turėtų planuoti galvodami apie blogiausią galimą scenarijų – pvz., kad šis JAV pagalbos paketas yra paskutinis.

ISW pabrėžia, kad, turėdama pakankamai tokio nuotolio ATACMS, Ukraina galėtų pakirsti Rusijos logistiką, palikti frontą be išgyvenimui ir karui būtiniausių priemonių, atakuoti giliai už fronto linijos esančius rusų aerodromus. Rusai būtų priversti atitraukti orlaivius toliau nuo fronto linijos, nors tai, anot ISW ekspertų, aktualiausia būtų sraigtasparniams, kurių kovinės misijos labiau priklausomos nuo laiko apribojimų nei dauguma karo lėktuvų.

Primindami sraigtasparnių svarbą ISW pastebi, kad pernai vasarą Rusijos pajėgos efektyviai naudojo juos gindamosi nuo Ukrainos mechanizuotų atakų per kontrpuolimą Zaporižios regione. Tačiau nuo to laiko puolamosioms operacijoms okupantai naudoja mažiau sraigtasparnių – pasikliauja orlaiviais ir iš jų paleidžiamomis bombomis KAB.

Tolimojo nuotolio ATACMS galėtų kelti didelę grėsmę Rusijos amunicijos sandėliams, priverstų rusus rinktis: didinti esamus sandėlius ar juos dar labiau išsklaidyti visoje okupuotoje teritorijoje.

Tačiau, kaip prognozuoja ISW, Ukrainos smūgiai raketomis ATACMS bus reikšmingi tik tuo atveju, jei bus sėkmingai koordinuojami su sausumos operacijomis, kad būtų operatyviai pasinaudojama dėl smūgių sumažėjusiais Rusijos pajėgumais.

Ekspertai skirtingai vertina galimybę ATACMS ar kitomis brangiomis raketomis atakuoti Krymo tiltą. Vieni mano, kad taip galima suduoti reikšmingą smūgį rusų tiekimo keliams, kiti laikosi nuomonės, kad esama kariniu strateginiu požiūriu kur kas svarbesnių objektų.

Tik atokvėpis

Kyjive veikiančio Razumkovo centro karinių programų direktorius Mykola Sungurovskis viliasi, kad padėties fronte stabilizavimosi laikotarpiu Ukrainos generalinis štabas parengs planų, kaip padidinti gynybinį potencialą tiek kaupiant ginklus, tiek vykdant mobilizacinę veiklą.

„Tai leis iki rudens ar metų pabaigos parengti kovai visiškai sukomplektuotus naujus dalinius, kurie vėliau būtų pasirengę pradėti kontrpuolimą. To greičiausiai galima tikėtis tik 2025 m., geriausiu atveju – šių metų pabaigoje“, – prognozuoja ekspertas.

Tačiau planuoti trukdo neapibrėžtumas: neaišku, ar JAV pagalbos Ukraina sulauks ir kitais metais, jei, pvz., prezidento rinkimus laimės D. Trumpas. Atstovų Rūmų patvirtintame dokumente rašoma, kad visos karinės kryptys bus tęsiamos ir 2025 m. Tai daugiausia susiję su sritimis, kuriose numatytos pagalbos sumos greičiausiai nebus panaudotos iki šių pabaigos: 23,2 mlrd. dolerių vertės Pentagono į Ukrainą išsiųstos ginkluotės šaudmenų papildymo paketas, 13,6 mlrd. dolerių Ukrainos saugumo paramos iniciatyvai ir 1,6 mlrd. dolerių Užsienio karinio finansavimo programai.

„T. y. mes neliksime be pagalbos, net jei ateis D. Trumpas, bent jau iki kitų metų vidurio. Kaip situacija klostysis toliau, sunku pasakyti, – radijas NV citavo M. Sungurovskį. – Be to, aktyvus Europos dalyvavimas didinant pagalbą Ukrainai paskatins JAV bent jau išlaikyti savo deklaruotus įsipareigojimus, geriausiu atveju – juos padidinti. Nors tame pačiame įstatyme numatyta, kad JAV negali teikti Ukrainai didesnės finansinės paramos nei 50 proc. Toks paritetas, manau, bus išlaikytas.“

Ekspertas taip pat kviečia atsižvelgti į šalių, sudariusių su Ukraina dvišalius susitarimus dėl saugumo garantijų, pagalbą. Iki šių metų pabaigos Kyjivui pažadėta 3 mlrd. eurų iš Didžiosios Britanijos, 7 mlrd. eurų iš Vokietijos, 3 mlrd. eurų iš Prancūzijos, apie 2 mlrd. eurų iš Danijos, 400 mln. eurų iš Suomijos, daugiau kaip 100 mln. eurų (0,25 proc. BVP) iš Latvijos ir 3 mlrd. eurų iš Kanados. Nors tai taip pat didelės sumos, jis kviečia nepuoselėti iliuzijų.

„Mes taip pat tikėjomės pažadų 2023 m., tačiau gavome ne viską, ką žadėjo mūsų partneriai iš Vakarų. Nepakankamai realistiškas požiūris gali turėti labai neigiamos įtakos mūsų gynybos pajėgumų būklei“, – anot eksperto, išskirtinių pastangų reikia tikėtis iš diplomatų ir Generalinio štabo.

Kartu su kitais ekspertais M. Sungurovskis mano, kad Rusija stengsis kuo skubiau pasiekti bent minimalių laimėjimų. „Vargu ar Maskva turės pakankamai pajėgų naujoms puolimo zonoms sukurti. Tačiau labai tikėtina, kad Maskva sustiprins spaudimą tose fronto dalyse, kuriose jau pasiekė tam tikrų laimėjimų, ir padidins smūgių miestams ir infrastruktūrai intensyvumą“, – rašo ekspertas.

Geriausia rengtis blogiausiam

Iš Ukrainos kilęs Izraelio atsargos karininkas, karo ekspertas  Igalis Levinas mano, kad Ukrainos vadovybė dabar susidurs su daugybe sudėtingų klausimų, jai teks rinktis tarp blogo ir labai blogo varianto.

Jis siūlo į pagalbos paketą žvelgti kitu kampu, vertinant pinigus. Esą Ukraina jau dabar turi atsakyti į du sudėtingus klausimus: kiek pinigų bus išleista tam, kad būtų sulaikytas dabar vykstantis Rusijos puolimas, ir kiek jų bus galima skirti 2025-iesiems.

Mes taip pat tikėjomės pažadų 2023 m., tačiau gavome ne viską, ką žadėjo mūsų partneriai iš Vakarų. Nepakankamai realistiškas požiūris gali turėti labai neigiamos įtakos mūsų gynybos pajėgumų būklei.

Anot I. Levino, reikėtų nepamiršti, kad nemažai pinigų gali suryti priešlėktuvinių raketų papildymas: sistemos „Patriot“ vienos raketos kaina gali siekti ir 4 mln. dolerių. Todėl esą Ukrainai reikia plėtoti savus nuo pat pradžių sukurtus karinius projektus  ir tokius kaip hibridiniai „FrankenSAM“.

Jo manymu, laikantis klasikinio karinio požiūrio, ukrainiečiai turėtų planuoti galvodami apie blogiausią galimą scenarijų – pvz., kad šis JAV pagalbos paketas yra paskutinis.

Tam tikra prasme amerikiečiai Ukrainai suteikė galimybę atsikvėpti, o Europai – dar smarkiau įsukti savo karinę pramonę.

JAV pagrindinis karo veiksmų teatras yra Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas, o ne Europa. Senasis pasaulis Vašingtonui yra ne kas kita kaip jų pagrindinio trišalio gynybos aljanso AUKUS, vienijančio Australiją, Jungtinę Karalystę ir JAV, užnugaris. Esą Valstybės departamentas nori, kad šis užnugaris pats susidorotų su jam kylančiais iššūkiais, neatitraukdamas pagrindinių JAV pastangų nuo ateities iššūkių.

Karinės paramos Ukrainai srityje ES valstybės kol kas nepranoko Jungtinių Valstijų. Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo karo pradžios iki 2024 m. vasario pabaigos ES ir bloko narės iš viso Ukrainai suteikė 42 mlrd. eurų karinės pagalbos, JAV – 43,1 mlrd. eurų.

„Jei iki 2024 m. pabaigos arba 2025 m. JAV nepriims papildomų paramos priemonių, 2025 m. Ukraina greičiausiai susidurs su tokiu pat tiekimo trūkumu kaip ir dabar“, – mano instituto pagalbos Ukrainai skyriaus vadovas Christophas Trebeschas.

Karo ekspertas Agilis Rustamzadė mano, kad Ukrainos kariuomenė iki rudens turi pasiekti proveržį mūšio lauke, priešingu atveju Kyjivas gali būti spaudžiamas sudaryti taiką.

Šią savaitę ir JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby užsiminė, kad Ukraina vis dar neturi iki galo suformuoto plano, kaip nugalėti Rusiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iki šiol atkakliai laikosi nuomonės, kad šalis turi kovoti tol, kol Krymas, Donbasas ir kitos okupuotos teritorijos bus grąžintos Ukrainos kontrolei.