JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) istorinis vizitas Hirošimoje pabrėš karų grėsmę ir būtinybę siekti taikos, Amerikos lyderis pareiškė ketvirtadienį Japonijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo kuluaruose.

„Noriu dar kartą pabrėžti egzistuojančią labai realią (konfliktų) riziką ir būtinybę nedelsiant veikti, kurią turėtume jausti mes visi“, – B.Obama sakė žurnalistams Isės-Šimos regione už 300 km į pietvakarius nuo Tokijo.

Jis penktadienį taps pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aplankiusiu Hirošimos miestą, tapusį pirmojo pasaulyje atominio bombardavimo taikiniu. B.Obama sakė, kad 1945 metų rugpjūčio 6-ąją įvykdyta ataka buvo „lūžio taškas naujausių laikų istorijoje“.

„Su šiuo dalyku mums visiems yra tekę susidurti – vienaip arba kitaip“, – aiškino jis.

Hirošimos bombardavimas nusinešė apie 140 tūkst. žmonių gyvybių. Kai kurie žuvo iš karto, sudeginti milžiniško ugnies kamuolio, o daugelis kitų mirė dėl sužalojimų arba spinduliuotės sukeltų ligų vėlesnėmis savaitėmis, mėnesiais ir metais.

B.Obama pastebėjo, kad ta ataka nebėra giliai įsirėžusi dabartinės kartos sąmonėje, kaip buvo Šaltojo karo dešimtmečiais.

„Tačiau vieno branduolinio įvykio fonas gilumoje tebeslegia mūsų vaizduotę“, – pridūrė prezidentas.

Piktinasi apsilankymu

Per amerikiečių įvykdytą Japonijos atominį subombardavimą nukentėjusiems korėjiečiams atstovaujanti grupė ketvirtadienį protestavo dėl to, kad prieš JAV prezidento B. Obamos (Barako Obamos) istorinį apsilankymą Hirošimoje nepaisoma jų kančių.

Korėjiečių atominių bombų aukų asociacija yra apskaičiavusi, kad Hirošimoje ir Nagasakyje 1945 metų rugpjūtį numetus atomines bombas, žuvo ir nuo 40 tūkst. iki 70 tūkst. korėjiečių.

Tuo metu Korėjos pusiasalį kontroliavo kolonijinė japonų valdžia ir dauguma tų korėjiečių, kurie žuvo Hirošimoje ir Nagasakyje, buvo pašaukti į japonų armiją arba priverstinai atvežti sunkiesiems darbams.

Todėl, argumentuoja Asociacija, korėjiečiai nusipelno ne tik JAV, bet ir Japonijos atsiprašymo.

Maždaug du tuzinai šios grupės narių, tarp jų – atominį bombardavimą išgyvenę žmonės ir žuvusiųjų giminaičiai, susirinko prie JAV ambasados Seule su plakatais, ant kurių buvo tokie užrašai kaip „Atsiprašykit atominės bombos aukų korėjiečių“ ir „Pripažinkit antros kartos aukas“.

B.Obama penktadienį taps pirmuoju savo pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu Hirošimoje, ir nors jis aiškiai pasakė, kad atsiprašymo nebus, Pietų Korėjoje reiškiamas susirūpinimas, kad jo apsilankymas pasitarnaus naratyvui, kuriuo dėmesys sutelkiamas į japonų kančias, o ne į tą skausmą, kurį Japonijos kolonijinės ambicijos ir karo metų agresija sukėlė kitiems.

„Pasaulis galvoja, kad Japonija yra atominės bombos auka. Tai neteisinga“, – sakė 73 metų Shim Jin-Tae (Šim Džin-Tė), vienas iš protestuotojų, susirinkusių prie ambasados.

„Japonija yra šalis, kuri pradėjo karą. Korėjiečiai yra atominės bombos aukos“, – sakė Shim Jin-Tae, kuris būdamas dvejų metų buvo Hirošimoje, kai ten nukrito pirmoji bomba.

Jo tėvai buvo priverstinai atvežti į Japoniją darbams.

„Jungtinės Valstijos niekada neatsiprašė už atominę bombą ir Japonija, kaip šalis, kuri pradėjo karą, niekada neatsiprašė“, – pridūrė jis.

Po protesto prie ambasados 10 narių delegacija iš minėtos asociacijos turi nuskristi į Japoniją ir penktadienį Hirošimoje surengti atskirą ceremoniją prie nedidelio memorialo aukoms korėjiečiams.

Pasak Shim Jin-Tae, B.Obama turėtų apsilankyti prie to memorialo, jeigu iš tiesų ketina pagerbti visas tų bombardavimų aukas.

Shim Jin-Tae grupė taip pat pyksta ant savo pačių vyriausybės ir sako, jog nukentėję korėjiečiai buvo ignoruojami ir sugrįžę namo, nes jų sunki padėtis neatitiko oficialiosios linijos, kad tos atominės bombos buvo būtinos japonų kolonijiniam valdymui Korėjos pusiasalyje nutraukti.

„Korėja pastaruosius 71 metus niekada nesirūpino savo žmonėmis“, – sakė Shim Jin-Tae.