KREMLIUS: ESTIJOS MINISTRĖ PIRMININKĖ IEŠKOMA DĖL PRIEŠIŠKŲ VEIKSMŲ

Kremlius antradienį paskelbė, kad Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas (Kają Kalas) ir kai kuriuos kitus Baltijos šalių pareigūnus į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė dėl Maskvai priešiškų veiksmų.

„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau antradienį pranešta, kad Rusija paskelbė Estijos ministrę pirmininkę ieškomu asmeniu dėl baudžiamosios bylos.

Į Vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazę K. Kallas, kuri estų premjerės postą užima nuo 2021 metų, įrašyta kaip „ieškoma pagal baudžiamąjį kodeksą“, nenurodant kaltinimų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad į sąrašą Baltijos šalių pareigūnai buvo įtraukti dėl paminklų sovietų kariams griovimo.

„Už susikaltimus prieš pasaulio išvaduotojų nuo nacizmo ir fašizmo atminimą būtina bausti. Ir tai tik pradžia“, – kalbėjo ji.

Rusija taip pat paskelbė Lietuvos kultūros ministro Simono Kairio ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų paiešką, antradienį pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.

Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis.

Tai beprecedentis žingsnis prieš Baltijos šalis. Tai taip pat pirmas kartas, kai ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė užsienio lyderį.

Kaip pranešė nepriklausomas rusų portalas „Meduza“, Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė ir Estijos valstybės sekretorių Taimarą Peterkopą.

„Pirmą kartą istorijoje į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kitos šalies ministras pirmininkas – Estijos [...] Kaja Kallas, reiškusi paramą sovietinių paminklų nukėlimui. Be jos, Rusijos valdžia taip pat ieško Estijos valstybės sekretoriaus Taimaro Peterkopo“, – sakoma pranešime.

Įtempti santykiai

Maskvos santykiai su Estija, kur gyvena nemaža rusakalbių bendruomenė, yra įtempti nuo pat Šaltojo karo pabaigos.

Rusija ne kartą priekaištavo Estijai dėl sovietinių paminklų, kuriuos Talinas laiko nepageidautinais okupacijos simboliais, nukėlimo.

Už susikaltimus prieš pasaulio išvaduotojų nuo nacizmo ir fašizmo atminimą būtina bausti. Ir tai tik pradžia.

Estija oficialios reakcijos į šiuos pranešimus kol kas nepaskelbė.

K. Kallas tvirtai remia Ukrainą, aktyviai ragina didinti karinę pagalbą Kyjivui ir griežtinti sankcijas Rusijai.

Ji taip pat supykdė Maskvą savo siekiu nukelti paminklus sovietų kariams, dalyvavusiems Antrajame pasauliniame kare. Rusijoje galioja įstatymai, kuriais kriminalizuojamas „nacių reabilitavimas“ ir kurie apima straipsnius dėl karo memorialų išniekinimo.

Naujausias Maskvos žingsnis vertinamas kaip simbolinis Kremliaus bandymas išryškinti priešpriešą su NATO sąjungininkėmis, didėjant jų spaudimui dėl Rusijos karo Ukrainoje. Visgi praktiškai jis mažai ką reiškia, nes Rusijos ir Vakarų ryšiai dėl karo yra įšaldyti.

Anksčiau šį mėnesį Maskva iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatus apkaltinusi Vilnių, Rygą ir Taliną bandymu sabotuoti kitą mėnesį įvyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.

Anot Maskvos, šios trys šalys ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo punktų, esančių jos ambasadose jų teritorijose, saugumą.

Kaltinimai rusofobija

2023-ųjų sausį Rusija sumažino diplomatinių santykių su Estija lygmenį ir įsakė šalies ambasadoriui išvykti iš Rusijos, kaltindama šią Baltijos šalį rusofobija.

Estija, Latvija ir Lietuva yra išsiuntusios rusų diplomatus, tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje.

Nors šimtai sovietmečiu pastatytų paminklų jau seniai kėlė neigiamus jausmus daugeliui Baltijos šalių gyventojų, Rusijai užpuolus Ukrainą imta aktyviau reikalauti juos pašalinti.

Karas taip pat sukėlė baimę dėl galimos ginkluotos konfrontacijos su Rusija, todėl visos trys Baltijos šalys didina išlaidas savo kariuomenėms ir stiprina sienų apsaugą.

Įtampa taip pat tvyro dėl rusų mažumų teisių šiose šalyse.

Pasak „Mediazona“, Rusija taip pat paskelbė Latvijos žemės ūkio ministro Armando Krauzės, finansų ministro Arvilo Aseradeno ir teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės (Inesės Lybinios-Egnerės), 59 Latvijos parlamentarų, 15 Rygos tarybos narių ir kitų pareigūnų paiešką.

Rusija taip pat į sąrašą įtraukė – tikėtina, kad dėl paminklų griovimo, – Lenkijos pareigūnų, įskaitant valstybės turto ministro pavaduotoją Karolį Rabendą. Kalbant apie Ukrainą, paskelbta Lucko ir Rivnės merų bei miestų tarybų narių paieška.