NATO INTENSYVINA PATRULIAVIMĄ BALTIJOS JŪROJE: PAPASAKOJO, KAS KELIA NERIMĄ

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ NATO intensyvina patruliavimą Baltijos jūroje. Sustiprintos priemonės apima papildomus stebėjimo ir žvalgybos skrydžius, taip pat siunčiami ir keturi NATO minininkai. Apie tai, kaip NATO užtikrins saugumą Baltijos jūroje, LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos ambasadoriumi prie NATO Deividu Matulionu.

– Taip, iš tiesų patruliavimas buvo pastaruoju metu sustiprintas ir vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas turi papildomus įgaliojimus, politinio sprendimo tam nereikia. Bet tai nėra vien tik patrulinių laivų klausimas, tai yra taip vadinami žvalgybiniai lėktuvai AWACS, žvalgybiniai dronai, kurie stebi Baltijos jūrą. O dėl patrulinių laivų, tai kalba eina apie tam tikrus radarus, kurie tam tikru atstumu gali matyti visus įtartinus objektus. Tai yra daugiau susiję su stebėjimo monitoringu ir, manau, kad kol kas tų pajėgumų trūksta, ir tikrai puiku, kad vyriausias Aljanso vadas imasi tų papildomų priemonių. Nors apsaugoti ar stebėti visus kritinės infrastruktūros objektus yra pakankamai sudėtinga užduotis.

– Jūs sakote, kad pagrindinė užduotis yra stebėti. Bet jeigu tie patruliniai laivai matytų, kad kažkas vyksta negero prie kažkurios infrastruktūros, ar jie galėtų imtis kažkokių veiksmų?

– Aš manau, kad abejonių dėl to nėra. Jei būtų pastebėti įtartini veiksmai, laivai atitinkamai turėtų imtis veiksmų, patikrinti, kas vyksta. Aišku, čia neina kalba apie karinio poveikio priemones, bet kitos priemonės tikrai yra įmanomos.

– Penktadienį Suomijos policija pranešė, kad jos tyrimas dėl įtariamo dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos sabotažo dabar yra sutelktas į Kinijos laivą. Esą šio laivo judėjimas sutampa su dujotiekio pažeidimo laiku ir vieta. Tik klausimas, ar tai panaikina įtarimus Rusijai, juk, tarkime, sabotažą galima organizuoti būtent prisidengiant plaukiančiu dideliu laivu?

– Taip, vienareikšmiškai. Todėl, manyčiau, kad būtų kol kas labai neatsakinga ir ankstyva kalbėti apie tai, kad tai buvo netyčinis Kinijoje registruoto laivo incidentas. Manau, kad tyrimas turėtų vykti. Ir suomiai, ir estai tą tyrimą toliau tęsia. Be abejo, visada stengiamasi paslėpti galus. Todėl tokia galimybė dar egzistuoja, kad tai yra sabotažo aktas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, latviai buvo pareiškę, kad jeigu staiga paaiškėja, jog rusai buvo atsakingi dėl šio sabotažo, jie svarstė, kad reiktų absoliučiai riboti laivybą Baltijos jūroje. Kaip tai įmanoma padaryti? Ir ar išvis įmanoma?

– Na, išties, klausimas yra sudėtingas. Pirmiausia, jeigu bus konkreti atribucija, kad už to stovi Rusija, tokiu atveju, manau, kad tiek NATO, tiek Europos Sąjunga turėtų imtis papildomų veiksmų. Apriboti laivybą visada yra galimybių – neįleisti laivų, galbūt tam tikrus apribojimus įvesti. Bet, aišku, neutraliuose vandenyse, nežinau, ar laivybos ribojimas yra įmanomas. Bet ekonominėje zonoje, teritoriniuose vandenyse, manau, kad įmanoma. Įmanomos tam tikros papildomos priemonės.

– Prie Baltijos jūros regiono saugumo tikrai itin stipriai galėtų prisidėti Švedija, kurios narystė NATO atrodo vis čia pat, bet vis Turkija randa būdų, kaip jų narystę atitolinti. Kiek dar ilgai mums reikės laukti Švedijos narystės ir kaip greitai švedai galėtų įsijungti į NATO pastangas apsaugoti Baltijos jūrą?

– Aš norėčiau pabrėžti, kad švedai ir dabar jau yra įsijungę savo veiksmais, savo pajėgumais. Jie turi stiprų laivyną, povandeninius laivus. Na, ar įsijungus į NATO jų veiksmai dar labiau suaktyvėtų? Manau, kad taip. Bet kiek dar laukti… na, mes visi čia nekantriai laukiame Turkijos ir Vengrijos ratifikacijos. Iš tikrųjų, sunku paaiškinti, kodėl dar nėra ratifikuojama, nors Vilniuje buvo labai aiškiai įsipareigota, kad rudenį, kai prasidės Nacionalinės asamblėjos sesija, bus pateikti visi dokumentai ratifikacijai.

Rusija turi specialią povandeninių tyrimų programą, kuri mums kelia nerimą.

– Dar kalbant apie Rusijos karo laivus, jų aktyvumas pastebėtas ir prie Portugalijos krantų. Teigiama, kad jie esą tyrinėjo Atlanto vandenyno dugną toje vietoje, kur nutiesti Europą ir Šiaurės Ameriką jungiantys komunikacijos kabeliai. Kaip tai NATO vertina ir ką dėl to darys?

– Na, manau, kad tiesiogiai gal į Portugaliją ir nėra tų komunikacijos kabelių, bet iš tikrųjų didelis iššūkis yra. Praktiškai 90 proc. viso pasaulio interneto eina būtent per tuos kabelius. Ir čia turbūt yra didesnis iššūkis negu Baltijos jūra. Ir, vėlgi, pajėgų tokiu atveju reikės kur kas daugiau, stebėjimo reikės daugiau. Bet norėčiau pabrėžti, kad čia turi būti trys segmentai: pirmiausia – nacionalinės pastangos tų šalių, kurios ribojasi su atitinkama teritorine jūra, tada turėtų pačios kompanijos imtis veiksmų ir NATO, kurie turi savo pajėgumus, laivus, kurie norėtų padėti stebėti tas teritorijas. Noriu pabrėžti, kad tai yra milžiniškos teritorijos ir tai yra didelis iššūkis. Ir turint omeny, kad Rusija turi specialią povandeninių tyrimų programą, kuri mums kelia nerimą.