NAUJAS ŽALIAVŲ ATLASAS: JUODĄJĮ AUKSĄ KEIČIA BALTASIS

Ekspertams prognozuojant neišvengiamą naftos paklausos pasaulyje sumažėjimą, auga retųjų žemės elementų reikšmė. Į išskirtinę svarbą turinčio gamtos išteklio vietą pretenduoja litis, dėl kurio keistųsi ne tik žaliavų tiekimo žemėlapis, bet ir kai kurių šalių svoris pasaulinėje ekonomikoje.

Perspektyvos Portugalijai

Portugalijos aplinkos apsaugos agentūra neseniai leido eksploatuoti ličio kasyklą: projektas „Barroso“ šalies šiaurėje, priklausantis britų grupei „Savannah Resources“, anot agentūrų AFP-BNS, gavo „teigiamo poveikio aplinkai deklaraciją su keliomis sąlygomis“.

Aplinkosaugininkai ir vietos gyventojai nepritaria projektui, tad pirminis pasiūlymas buvo labai pakeistas, siekiant apsaugoti vandens kelius ir biologinę įvairovę.

„Savannah Resources“ pažymėjo, kad gautasis patvirtinimas yra „pagrindinis veiksnys“, leidžiantis projektui pereiti į kitą aplinkos licencijavimo proceso etapą. „Tai nepaprastai svarbus žingsnis į priekį plėtojant ne tik projektą, bet ir ličio žaliavų pramonę Portugalijoje“, – sakė grupės „Savannah Recources“ generalinis direktorius Dale’as Fergusonas.

Manoma, kad Portugalijoje esama didžiausių žemyne ličio – baltos spalvos metalo, gyvybiškai svarbaus gaminant elektromobilių, mobiliųjų telefonų ir kitų technologijų baterijas – atsargų.

Jei šalis taptų didžiausia Vakarų Europoje ličio tiekėja, tai sudarytų prielaidų augti elektromobilių pramonei žemyne ir bent šioje srityje sumažintų ES priklausomybę nuo Kinijos.

Telkinių žemėlapis

2022 m. paskelbta JAV geologijos tarnybos ataskaita teigė, kad iš viso pasaulyje nustatyta 89 mln. t ličio. Pagrindiniai telkiniai – Australijoje, Čilėje, Argentinoje ir Kinijoje. Naujausiomis žiniomis, daugiau kaip pusė pasaulio ličio atsargų yra vadinamajame ličio trikampyje – Bolivijoje, Argentinoje ir Čilėje.

Tarp dešimties svarbiausių ličio gamintojų pasaulyje šiuo metu nėra nė vienos Europos bendrovės, užtat trys Kinijos, trys JAV, trys Australijos ir viena Čilės bendrovė.

Neseniai įmonės „Bank of America“ atlikto tyrimo duomenimis, ličio paklausa pasaulyje išliks labai svarbi bent iki 2050 m. Per ateinančius aštuonerius metus ji gali padidėti iki 316 tūkst. ar net 550 tūkst. t per metus. Turint omenyje ES planus iki 2035 m. laipsniškai atsisakyti vidaus degimo variklių, paklausa gali didėti dar sparčiau.

Augant paklausai, skelbiama vis daugiau preliminarių duomenų apie ličio atsargas Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje. Į Ukrainą sugrįžus taikai, baltojo aukso būtų galima išgauti iš Donecko apylinkėse esančio vieno didžiausių žemyne ličio telkinių.

Dviguba rizika

Nors Kinijoje ir nėra didžiausių ličio klodų, šalis intensyviausiai vykdo ekspansiją į šią perspektyvią rinką.

Pekinas intensyviai bendradarbiauja su Australija, kurioje išgaunama apie 53 proc. pasaulio ličio ir kurioje ryžtingiau kalbama apie būtinybę šioje srityje suartėti su sąjungininkėmis JAV, Pietų Korėja ir planus intensyvinti ličio perdirbimą pačioje šalyje.

Perdirbant litį pačioje Australijoje, būtų sukurta darbo vietų, sumažėtų transportavimo metu neišvengiami žaliavos praradimai. Be to, Australija galėtų pasinaudoti JAV infliacijos mažinimo įstatymu, kuriuo, siekiant sumažinti Kinijos dominavimą žaliosios energijos srityje, laisvosios prekybos susitarimus su JAV turinčių šalių bendrovėms suteikiamos paskolos arba subsidijos. Tačiau suvokiama, kad australams bus sunkiau konkuruoti su Kinija, ignoruojančia aplinkosaugos ir darbo teisės standartų reikalavimus.

Kinijos bendrovės investuoja milijardus į ličio atsargų turinčias Lotynų Amerikos ir Afrikos šalis. Ekspertai skaičiuoja, kad iki 2025 m. Kinija galėtų kontroliuoti apie trečdalį pasaulio ličio pasiūlos.

Valstybės ir partijos lyderis Xi Jinpingas dar prieš trejus metus sakė: „Turime stiprinti tarptautinių tiekimo grandinių priklausomybę nuo Kinijos ir sukurti veiksmingas atsakomąsias ir atgrasomąsias priemones prieš užsieniečius, kurie nori dirbtinai sutrikdyti tiekimą į Kiniją.“

Vakarų ekspertai savo ruožtu įspėja: diversifikuoti ličio ir kitų retųjų išteklių šaltinius svarbu mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, pandemija parodė, kad nesirūpinant alternatyviais šaltiniais, vienam dėl kokių nors priežasčių išsekus, tarsi domino kauliukai ima griūti visa gamybos grandinė. Kinijos atveju esama ir antrojo pobūdžio rizikos: įtampa gali kilti dėl politinių priežasčių.

Kovo pabaigoje sakydama kalbą apie Kiniją ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat perspėjo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo šios šalies tiekiamų žaliavų, ypač kilus politinių ginčų su Pekinu. Juk 97 proc. ličio ES gauna iš Kinijos. „Baterijos, kuriomis varomi mūsų elektromobiliai, iki 2050 m. ličio poreikį padidins septyniolika kartų“, – sakė U. von der Leyen.

Nepretenzingi investuotojai

Tačiau Vakarų kompanijoms nelengva konkuruoti su Pekinu dėl galimybės investuoti į Pietų Amerikos ar Afrikos šalių telkinius. Vienas pranašumų – Kinijos kompanijos paprastai kelia mažesnius aplinkosaugos ir žmogaus teisių standartų reikalavimus nei, pvz., Europos bendrovės.

„Vyriausybės žino, kad darbas su Kinijos bendrovėmis nesuteikia joms tokio paties kokybės lygio, tačiau yra mažiau taisyklių, mažiau paskaitų apie poveikį aplinkai ir mažiau skundų iš nevyriausybinių organizacijų“, – žurnalui „Foreign Policy“ sakė Ryanas Bergas iš JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro.

Kita vertus, potencialių investuotojų ieškančios šalys turi savų prioritetų. Nors ir yra priklausomos nuo užsienio investicijų, jos nenori kartoti klaidų ir, kaip prieš kelis dešimtmečius, atsisakyti įtakos žaliavų rinkai.

Meksikos prezidentas Andrés Manuelis Lópezas Obradoras ir Bolivijos vadovas Luisas Arce pasiūlė sukurti ličio kartelį pagal naftas eksportuojančias šalis vienijančios organizacijos OPEC pavyzdį. „Turėtume būti vieningi ir suverenūs ir reikalauti kainų, kurios būtų naudingos mūsų ekonomikoms“, – aiškino jis.

L. Arce’ės pirmtakas socialistas Evo Moralesas pabėgo iš šalies po užuominų apie balsų klastojimą per 2019 m. prezidento rinkimus. Į šiuos priekaištus jis atsakė apkaltindamas JAV organizacijos rinkimų stebėtojus, esą padedančius ličio ištroškusiems Vakarams surengti perversmą. Jis pats, veikiausiai, 2025 m. vėl siekiantis valdžios, užkulisiuose tariasi su Kinija, suinteresuota Bolivijos ličiu.

Šiemet sausį Bolivijos vyriausybė pranešė radusi pirmąjį tarptautinį partnerį, kuris pradėtų ličio gavybą Ujunio ir Koipaso druskos ežeruose, kurie laikomi didžiausiais pasaulyje. Apie 1 mlrd. dolerių investicijas žadantis koncernas CBC – iš Kinijos.

Istorinės pamokos

Čilės gyventojai spaudžia vyriausybę niekam nepatikėti ličio gavybos. Tuo tikslu pernai sausį jie surengė masines protesto akcijas. Protestus organizavo opozicija, paskelbusi šūkį „Susigrąžinti mūsų išteklius!“

Anksčiau opozicijos įstatymų leidėjai apskundė teismui ketinimus parduoti licenciją, kuri leistų per 20 metų išgauti 400 tūkst. ličio, tačiau jų prašymas buvo atmestas.

Naujasis šalies prezidentas, kairiųjų atstovas Gabrielis Borico, yra žadėjęs kurti „socialinės gerovės“ valstybę ir tvirtino, kad Čilė negali pakartoti „istorinės klaidos privatizuodama išteklius“, tokius kaip litis.

Čilės, kaip ir kitų Pietų Amerikos šalių populistai, kurstydami antivakarietiškas nuotaikas, litį pavertė žemyno nepriklausomybės nuo amerikiečių ir europiečių simboliu. Dideliam Kinijos džiaugsmui, kurios neslegia kolonijinė praeitis, gali sudaryti vieną pelningą sutartį po kitos.

G. Boricas siūlė įkurti „nacionalinę ličio bendrovę“, panašią į valstybinę vario korporaciją „Codelco“ – didžiausią pasaulyje vario gavybos įmonę, suformuotą XX a. 8-ajame dešimtmetyje iš nacionalizuotų kasybos bendrovių.

Vario kasybą buvo nacionalizavusi tuomečio prezidento marksisto Salvadoro Allende’ės vyriausybė, kurią vėliau nuvertė diktatorius Augustas Pinochetas. Jis įvedė neoliberalios pakraipos rinkai palankią konstituciją, kuri šiuo metu yra perrašoma, atsižvelgiant į 2019 m. įsiplieskusių masinių protestų reikalavimus naikinti gilią socialinę nelygybę.

Vyriausybė argumentuoja, kad teisės išgauti litį pardavimas reikalingas, kad Čilė susigrąžintų 2016 m. prarastas pasaulinės ličio gavybos lyderės pozicijas.

Penkios bendrovės, įskaitant Čilės kasybos milžinę SQM ir amerikiečių „Albemarle“, pateikė dokumentus dešimtimis milijonų JAV dolerių vertinamai licencijai įsigyti.

Vyriausybės teigimu, šis sandoris apimtų ne daugiau kaip 4 proc. žinomų Čilės ličio išteklių, o konkurso laimėtoja privalėtų vykdyti griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Tačiau, kaip rašo „Die Welt“, Kinija jau yra užsitikrinusi 24 proc. Čilės bendrovės SQM akcijų. Kinijos kalnakasybos bendrovei BYD suteikta sutartis 2022 m. Čilės teritorijoje išgauti 80 tūkst. tonų ličio.

Kinai sėkmingai didina įtaką ir Argentinoje. Pernai Kinijos bendrovė „Ganfeng Lithium“ įsigijo ir Argentinos bendrovę „Lithea“, kuriai priklauso teisės į du ličio telkinius, o „Tibet Summit Resources“ paskelbė investuosianti 2 mlrd. eurų į du ličio žvalgybos projektus.

Geografinis paradoksas

Meksikoje susiduriama su specifine problema. Pernai rudenį šalies prezidentas paskelbė, kad, stingant viešųjų lėšų neseniai nacionalizuoto sektoriaus plėtrai, Meksika atvers ličio gavybos pramonę privatiems investuotojams.

Kiek anksčiau Meksikos Kongresas patvirtino planą, kad žvalgymas ir gavyba būtų kontroliuojami valstybės. Vyriausybė pareiškė ketinanti peržiūrėti aštuonias ličio žvalgymo koncesijas, kurias ankstesnės vyriausybės suteikė privačioms įmonėms, įskaitant įmonę, kontroliuojamą Kinijos „Ganfeng Lithium“. Vyriausybė buvo sakiusi, kad koncesijos galios tol, kol įmonės padarys reikiamą pažangą pradėdamos gamybą.

Vyriausybė sukūrė naują valstybinę įmonę „Litio Para Mexico“, kuri bus atsakinga už sektoriaus plėtrą.

Tačiau problema, kad daugiausia ličio telkinių esama šiaurinėje Sonoros valstijoje, kur aktyviai veikia narkotikų prekeiviai ir kitos organizuotos nusikalstamos grupuotės.

Pekinui tai netrukdo. Neseniai JAV kongrese sužinota, kad pernai rugpjūtį bendrovė „Ganfeng Lithium“ baigė perimti Didžiosios Britanijos bendrovę „Bacanora Lithium“, kuri Sonoros dykumoje stato didžiausią pasaulyje ličio kasyklą.

Afrikos subtilumai

Neatsitiktinai ir Afrika yra Kinijos dėmesio centre: JAV geologijos tarnybos duomenimis, Zimbabvė, Kongo Demokratinė Respublika, Gana, Namibija ir Malis kartu disponuoja 4,38 mln. t ličio atsargomis. Kol kas Afrikos šalys per metus išgauna tik 40 tūkst. t, tačiau tikimasi, kad iki 2030 m. šis kiekis išaugs iki 500 tūkst. t, o pagrindiniu tiekėju taps Zimbabvė.

Kinijos investuotojai nesnaudžia ir čia. Didžiausią Zimbabvės ličio kasyklą „Bikita“ valdo stambus konglomeratas „Sinomine“. Kinijos bendrovei „Zhejiang Huayou Cobalt“ priklauso antros pagal dydį Zimbabvės ličio kasyklos „Arcadia“ kontrolinis akcijų paketas.

„Per pastaruosius trejus metus Kinijos investuotojai į ličio projektus Zimbabvėje investavo arba įsipareigojo investuoti apie 10 mlrd. ar daugiau JAV dolerių“, – žiniasklaida cituoja tarptautinės advokatų kontoros „Hogan Lovells“ analitiką Clintoną Pavlovicą. Kadangi Zimbabvėje taip pat yra gausūs kitų elektrinėms transporto priemonėms kurti reikalingų žaliavų – kobalto, mangano, nikelio ir grafito – telkiniai, šalis investuotojams tampa dar įdomesnė.

Situacijos nekeičia ir gruodį Zimbabvėje priimtas draudimas eksportuoti ličio žaliavą, nuo kurio atleidžiamos užsienio bendrovės, jau veikiančios šioje šalyje.

Kitos Afrikos šalys taip pat nori įpareigoti investuotojus perdirbti žaliavas vietoje, kad didesnė pelno dalis liktų šalyje.

Nigerijoje Kinija taip pat jau diktuoja žaidimo sąlygas. Sausį bendrovė „Ming Xin Mineral Separation Nig“ pradėjo pirmosios Vakarų Afrikos šalyje ličio perdirbimo gamyklos statybos darbus. Konkurso nugalėtoja Kinijos bendrovė paskelbta praėjus vos keliems mėnesiams, kai Nigerija atmetė JAV automobilių gamintojos „Tesla“ prašymą, teigdama, kad ją domina tik neapdoroto ličio eksportas.

Naftos ateitis: po piko – nuopuolis?

Pasaulinė naftos paklausa gali pasiekti piką jau iki šio dešimtmečio pabaigos, nes energetikos krizė paspartino perėjimą prie švaresnių technologijų, skelbia Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Paryžiuje įsikūrusi agentūra savo ataskaitoje „Oil 2023“ prognozavo, kad per ateinančius penkerius metus metinis paklausos augimas smarkiai sulėtės – nuo 2,4 mln. barelių per parą šiais metais iki 400 tūkst. barelių per parą 2028-aisiais.

„Perėjimas prie švarios energijos ekonomikos įsibėgėja, o pasaulinės naftos paklausos pikas matomas iki šio dešimtmečio pabaigos, nes tobulėja elektromobiliai, energijos vartojimo efektyvumas ir kitos technologijos“, – sakoma TEA vykdomojo direktoriaus Fatiho Birolio pranešime.

„Naftos gamintojai turi atidžiai stebėti pokyčių tempą ir derinti savo investicinius sprendimus, kad užtikrintų tvarkingą perėjimą“, – sakė F. Birolis.

Pernai energijos kainos išaugo, kai Rusija, svarbi iškastinio kuro eksportuotoja, įsiveržė į Ukrainą ir sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Vakarų valstybės įvedė Rusijos naftos eksporto draudimus ir kainų viršutines ribas, siekdamos sumažinti pagrindinį pinigų šaltinį Maskvos karo pastangoms. Per pastaruosius kelis mėnesius naftos ir dujų kainos krito.

Šaltinis: AFP-BNS