ŠVEDIJOS PREMJERAS ŽADA PANAUDOTI KARIUOMENĘ KOVAI SU NUSIKALSTAMOMIS GRUPUOTĖMIS

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) ketvirtadienį pažadėjo panaudoti ginkluotąsias pajėgas kovai su nusikalstamomis gaujomis, per smurtinius išpuolius žūstant vis daugiau vaikų ir nekaltų žmonių.

Premjeras nurodė, kad penktadienį susitiks su šalies policijos vadovu ir kariuomenės vadu, kad išsiaiškintų, kaip ginkluotosios pajėgos galėtų prisidėti prie policijos kovos su šiomis gaujomis.

Pastaruoju metu Švediją krečia kruvinas gaujų, kovojančių dėl ginklų ir prekybos narkotikais, konfliktas, paaštrėjęs dėl keršto motyvų.

Visoje šalyje daugiabučiuose ir gyvenamuosiuose namuose dažnai griaudi sprogimai, o šaudymai, anksčiau vykę tik socialiai pažeidžiamuose rajonuose, tapo įprastu reiškiniu viešose vietose.

„Ketiname medžioti gaujas. Ketiname nugalėti gaujas“, – ketvirtadienio vakarą, po to, kai naktį į ketvirtadienį buvo nužudyti trys žmonės, per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė U. Kristerssonas.

Policija pranešė, kad trečiadienio vakarą vieno Stokholmo priemiesčio futbolo aikštėje buvo nušautas 18-metis.

Apie vidurnaktį kitame Stokholmo priemiestyje įvyko dar vienas šaudymas, buvo sužeisti du žmonės, kurių vienas vėliau mirė, pranešė policija. Po incidento buvo suimti trys įtariamieji.

Ketiname deportuoti užsieniečius, kurie sukasi nusikalstamų grupuočių aplinkoje, net jei jie nepadarė nusikaltimo.

Praėjus kelioms valandos po šio incidento, netoli Upsalos universitetinio miesto, esančio už 70 km į šiaurę nuo Stokholmo, sprogimas apgadino penkis namus ir pražudė 25 metų moterį, policijos turimais duomenimis, niekaip nesusijusią su jokiomis gaujomis.

Smarkiai išaugęs smurto atvejų skaičius kelia didžiulį susirūpinimą Švedijos gyventojams.

„Nėra mačiusi nieko panašaus“

Švedijos visuomeninio transliuotojo SVT duomenimis, rugsėjį per susišaudymus ir sprogimus žuvo 12 žmonių. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs mėnuo per pastaruosius ketverius metus.

Vienas iš žuvusiųjų – 13 metų paauglys, kurio kūnas buvo rastas miške. Prokurorai mano, kad jis tapo gaujos smurto auka.

„Švedija niekada nėra mačiusi nieko panašaus. Jokia kita Europos šalis nėra mačiusi nieko panašaus“, – sakė premjeras.

Jis teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį organizuotas nusikalstamumas išaugo dėl naivumo.

„Neatsakinga imigracijos politika ir nesėkminga integracija atvedė mus čia“, – nurodė U. Kristerssonas.

„Švedijos teisės aktai nebuvo pritaikyti gaujų karams ir vaikams kovotojams. Tačiau dabar mes tai keičiame“, – teigė jis.

Jis atkreipė dėmesį į artimiausiomis dienomis įsigaliosiančius naujus teisės aktus, pagal kuriuos policija įgis teisę klausytis gaujų pokalbių. Taip pat premjeras nurodė, kad kai kuriose vietovėse planuojama atlikti asmens kratas, sugriežtinti bausmes recidyvistams ir padvigubinti bausmes už tam tikrus nusikaltimus.

„Mes juos teisime. Jei jie yra Švedijos piliečiai, jie bus uždaryti į kalėjimą ir nubausti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, o jei jie yra užsieniečiai, jie bus deportuoti“, – sakė U. Kristerssonas.

„Ketiname deportuoti užsieniečius, kurie sukasi nusikalstamų grupuočių aplinkoje, net jei jie nepadarė nusikaltimo“, – pridūrė premjeras.

Anot jo, Švedijai taip pat reikia viešose vietose įrengti stebėjimo kameras ir pastatyti specialius kalėjimus nepilnamečiams.

Pernai Švedijoje užregistruotas 391 šaudymo incidentas. 62 iš šių incidentų nulėmė žmonių mirtį.