PAPASAKOJO, KAIP ATRODO CIVILIŲ GYVENIMAS UŽPULTAME IZRAELYJE: BIJO, KAD KARAS TRUKS ILGAI

Mūsų diplomatų skaičiavimais, apie septynis tūkstančius lietuvių Izraelyje gyvena nuolatos. Apie tai, su kuo susiduria paprasti civiliai ten per šias tris karo dienas bei kokios galimybės lietuviams, gyvenantiems Izraelio pietuose, iš ten ištrūkti, LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvių bendruomenės Izraelyje pirmininke Ieva Vėbraite-Adereth.

– Šiuo metu Izraelio kariuomenė tikrai atgavo beveik visas vietas, kur buvo įsiveržę teroristai. Tačiau dar yra kelios vietos, kur teroristai yra likviduojami. Yra keli miesteliai, kur dar bandoma užtikrinti saugumą.

– Kiek jūsų preliminariais skaičiavimais yra lietuvių, gyvenančių būtent pavojingiausioje zonoje – Izraelio pietuose? Ir kokios galimybės jiems iš ten ištrūkti?

– Lietuvių pačiose pavojingiausiose srityse, mano žiniomis, nėra. Priklauso, ką jūs laikote pačiomis pavojingiausiomis sritimis. Ten, kur laikė prieš kelias dienas teroristai įkaitais žmones, mano žiniomis, lietuvių nebuvo. Yra toliau nuo tų vietų, kur žmonės slepiasi kiekvieną dieną ir naktį slėptuvėse, tai ten yra tikrai ne vienas lietuvis.

– O apie kokius skaičius mes bendruomenės kalbam ir ar tie žmonės yra saugūs, jūsų žiniomis?

– Izraelio lietuvių bendruomenė nėra didelė, bet vis tiek tose vietovėse gyvena, grubiai tariant, 10 lietuvių, tarkim, kur yra su šeimomis. O dėl saugumo tai, kiekviename name turi būti po slėptuvę, ar tai yra saugus šarvuotas kambarys, ar laiptinė. Tai žmonės slepiasi, užsidaro tuose šarvuotuose kambariuose langus ir duris ir slepiasi, kol baigiasi sirena. Tai kai kurie iš tų kambarių net neišeina, nes vos išėjus, vėl būna sirena.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ponia Ieva, aš girdžiu, kad pas jus už lango dabar girdisi ir specialiųjų tarnybų signalai. Jūs pati esate Tel Avive, ar ten saugu ir ar gaudžia pavojaus sirenos?

– Taip, aš gyvenu Tel Avive ir šiaip dabar gyvenu prie pat saugumo tarnybos, tai pas mane čia sirenų būna daug. Ta prasme, saugumo tarnybų ar greitųjų sirenos, kurios atvyksta į darbą ar važiuoja į ligonines. Tai čia vienas dalykas. O sirenų pačių buvo nuo šeštadienio, buvo vakare dvi sirenos mano rajone, iš ryto buvo. Tai einame slėptis ir laukiam, kol pasibaigs sirenos, ir kol praeis dar šiek tiek laiko. Nes kai „Iron Dome“ nušauna įskrendančią raketą, paskui dar būna tokie garsiniai atliekamieji bum. Tai nejauku yra būti, ypatingai, kai yra vaikai. Tai tiesiog būname slėptuvėje ir laukiame nurodytą laiką, ir tada išeiname.

– Kalbant plačiau, Izraelyje yra paskelbta karo padėtis. Kas iš esmės pasikeitė? Kaip atrodo gyvenimas šiuo metu Izraelyje?

– Galiu pasakyti, kaip atrodo Tel Avivas. Tai ypatingai šeštadienį ir sekmadienį buvo visiškai tuščios gatvės, mašinos kelios važiuoja, bet žmonės nevaikšto. Aš tokio Tel Avivo per aštuonis metus nesu mačius. Kituose miestuose, piečiau, tikriausiai dar tuščiau. Niekas neina į lauką, nurodyta likti namuose, saugiai užsidarius, nepažįstamų žmonių neįleisti. Ir sklinda visokie pranešimai per „WhatsApp“ ir kitur, skambina į telefonus ir skleidžia tą paniką, kad karas prasidėjo. Tikrai žmonės yra gąsdinami ir yra labai svarbu nepasiduoti tai panikai ir išlikti ramiems.

Yra žiauriai pikta, kaip tai praslydo ir kaip tai įvyko.

– O, jūsų žiniomis, kiek ilgai viskas bus suvaržyta?

– Šiuo metu, pradiniais nurodymais, kiek žinau, mokyklos ir visa kita sustabdyta iki trečiadienio. Bet kai vyksta tokia situacija, mes tikrai nežinome, kaip ilgai truks ir kokie bus pokyčiai, ir koks efektas bus viso šito karo. Žmonės bijo ir tikriausiai, kad tai bus ilgas karas. Nes tokio mąsto atakos prieš Izraelio civilius nebuvo labai daug metų. Tiek žmonių nežuvo per vieną dieną nuo Holokausto laikų. Tai yra teroristinis išpuolis prieš paprastus civilius ir tai niekaip nepaaiškinama, jokiais politiniais klausimais negali būti paaiškinta, kad kažkokia priežastis tam yra.

– Iš šiaurės pusės baiminamasi Libano kovotojų, iš pietų „Hamas“ teroristų. Ar nėra taip, kad Izraelis yra spaudžiamas iš dviejų pusių ir žmonės tiesiog migruoja į centrinę šalies dalį?

– Yra baimė, kad kažkas įvyks šiaurėje, todėl planuojama iš šiaurinių miestų žmones labiau evakuoti, perkelti į centrą. Bet tikimės, kad to nebus, kad „Hezbollah“ neįsivels į šitą karą. Aš manau, kad jie ir nelabai nori, bet čia tik mano asmeninė nuomonė.

– Kalbant apie piliečius ir jų šaukimą iš rezervo, ar kaupiamos kariuomenės pajėgos iš piliečių šiuo metu?

– Taip. Nuo pirmos dienos visi rezervai buvo pašaukti į tam tikrus nurodytus punktus. Rezervistai visi yra iškviesti, kariai eina ginti šalį, gelbėti ir apsaugoti žmones. Tai mes visus juos palaikome, linkime ir jiems stiprybėms, ir jų šeimoms.

– Ką dar, be teroro baimės, jaučia Izraelio gyventojai? Vakar daug kalbėta apie paprastų gyventojų pyktį ant valdžios pareigūnų, kad jie pražiopsojo tokį puolimą. Kokios nuotaikos?

– Yra žiauriai pikta, kaip tai praslydo ir kaip tai įvyko, kad dabar įvykdytas toks išpuolis. Bet, manau, kad žmonės dabar į tai nesikoncentruoja, dabar pagrindinis tikslas yra apsaugoti Izraelio teritoriją ir žmones, išgelbėti žmones. O kai viskas baigsis, tada ir bus išsiaiškinta, kaip tai atsitiko. Ir aš labai viliuosi, kad atsakingi už tai žmonės atsakys atitinkamai.