ŠLOVE DALIJOSI SU BENDRAŽYGIAIS

"Atrodė, kad krepšinyje jam nėra neįmanomų dalykų", – taip apie Modestą Paulauską rašė ilgametis Lietuvos rinktinės ir Kauno "Žalgirio" treneris Vytautas Bimba. Šiai minčiai pritarė ir kovo 19-ąją 70-metį pažymėjusio legendinio žaidėjo bendražygiai.

Charakteris – žemaitiškas

M.Paulauskas, Vytautas Sarpalius, Henrikas Giedraitis, Romualdas Venzbergas ir Gediminas Budnikas – šis "Žalgirio" starto penketas 1971-aisiais, kai kauniečiai iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius, neatsitiktinai buvo vadinamas auksiniu arba smogiamuoju: žalgiriečiai visus varžovus nustelbė rezultatyvumu – surinkdavo vidutiniškai po 81,6 taško per rungtynes.

"Modesto charakteris – klasikinis žemaitiškas: jis nenuleisdavo rankų net tuomet, kai išsigelbėti nuo pralaimėjimo nebūdavo šansų. Modia neskirstė varžovų į lyderius ir autsaiderius – su visais kaudavosi iš paskutiniųjų. Jeigu priešininkai jį stabdydavo šiurkščiai, jėga, Modestas dar labiau užsivesdavo – dėl savo komandos irgi, kaip sakoma, lipdavo jiems per galvas", – sakė "Kauno dienai" buvęs "Žalgirio" kapitonas ir žaidimo dirigentas H.Giedraitis.

"M.Paulauskas buvo ne vien taškų mašina, bet ir nepamainomas partneris žaidžiant komandinį krepšinį. Kas daugiau, jei ne aš su Romu Venzbergu tai jutome labiausiai. Modią dengdavo du, o kartais ir trys varžovai. Tokiais atvejais jis mesdavo kamuolį mums, tik reikėdavo jį pagauti, nes kai kurie perdavimai būdavo labai sudėtingi, – prisiminė "Žalgiryje" žaidęs G.Budnikas. – Jei kuriam nors mūsų nepasisekdavo, jis neaprėkdavo, nes matydavo, kad stengiamės, bet paprasčiausiai nepavyko. Šis Modesto bruožas labai pakeldavo kovinę dvasią ir visi žalgiriečiai netausodavo jėgų."

Nesavanaudis lyderis

Anot G.Budniko, būdamas pirmo ryškumo žvaigždė, M.Paulauskas niekada nerietė nosies, įsiklausydavo į trenerių patarimus.

"Prisimenu, V.Bimba klausdavo Modios, kokios techninės gudrybės, gynyba ir kiti žaidimo komponentai taikomi per sovietų rinktinės treniruotes. Abu ilgai diskutuodavo. Drąsiai galima teigti, kad Modestas buvo tikras V.Bimbos pagalbininkas, bet už tai nereikalavo sau išskirtinio dėmesio ar pagarbos", – teigė buvęs "Žalgirio" vidurio puolėjas.

"Po pagrindinių treniruočių Modestas pasiūlydavo padirbėti papildomai. Argi galėjau atsisakyti? Pažaisdavome vienas prieš vieną, modeliuodavome galimus derinius. Jokių abejonių – tai padėjo man tobulėti. Modia nebuvo savanaudis: jeigu jį varžovai užspausdavo arba tiesiog nesisekdavo, tuomet padėdavo komandos draugams – sukurdavo geras pozicijas metimams, atskubėdavo sudvigubinti gynybą", – dalijosi prisiminimais buvęs žalgirietis Alvydas Šidlauskas.

"Jeigu tais laikais būtų skaičiavę rezultatyvius perdavimus, M.Paulausko statistikos galėtų pavydėti bet kuris šių laikų aukščiausio lygio įžaidėjas", – pridūrė Mindaugas Arlauskas, "Žalgiryje" perėmęs iš olimpinio, pasaulio ir Europos čempiono 5-ąjį numerį.

Patikimas lietuvis

Dukart pasaulio ir triskart Europos čempionas, 1968 m. Meksiko olimpiados bronzos medalio laimėtojas estas Priitas Tomsonas teigė, kad M.Paulauskas buvo neprognozuojamas, todėl itin grėsmingas oponentas bet kuriam varžovui.

"Jis stebėtinai gerai matė visą aikštę, akimirksniu įvertindavo susiklosčiusią situaciją, mesdavo į krepšį iš sudėtingiausių pozicijų, kartais – tiesiog spontaniškai, iš pirmo žvilgsnio – lyg ir nelogiškai.  Matydami, kaip jis stengiasi, velnionišku azartu užsikrėsdavo ne vien M.Paulausko komandos draugai, bet ir priešininkai", – pasakojo P.Tomsonas.

"Modestas šlovę ir titulus pelnė savo rankomis, juodu darbu. Nuo 1965-ųjų iki 1970-ųjų jis buvo SSRS rinktinės lyderis ir lokomotyvas. Kai kurios to meto krepšinio žvaigždės mėgdavo atleisti vadžias, o Modia per visas treniruotes ir varžybas arė be atokvėpio. Visada pasiklioviau šiuo lietuviu, nes tvirtai žinojau, kad sunkiausiais momentais jis pataikys, atkovos kamuolį ar tiesiog leis įkvėpti oro, kad atgaučiau jėgas. Per rinktinės išvykas mes gyvendavome viename kambaryje. Dažniausiai tylėdavome, nelįsdavome vienas kitam į sielą, todėl, manau, ir susidraugavome. Modia buvo vienas geriausių savo kartos žaidėjų pasaulyje", – yra pasakęs legendinis Rusijos krepšininkas Sergejus Belovas (1944–2013).

Iš prisimimų

Vytautas Bimba (1927–2001), buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir Kauno "Žalgirio" vyriausiasis treneris: "Maždaug dešimtmetį Modestas buvo tituluojamas krepšinio karaliumi ne vien Lietuvoje – šiuo vardu jis buvo pramintas Brazilijoje, pasaulio čempionate. M.Paulauskas stebino savo jėga, šoklumu, veržlumu, drąsa ir virtuoziškai technišku žaidimu. Turėjo, kaip sakoma, gerą galvą ir šaltą protą – ne tik pats puikiai žaidė, bet mokėjo sudaryti sąlygas kitiems savo komandos žaidėjams atakuoti krepšį, laiku perduoti kamuolį. Jeigu komandai nesisekdavo, drąsiai perimdavo iniciatyvą. Nebuvo atvejo, kad Modestas kada nors prarastų pergalės viltį ar kovingą nusiteikimą, juo labiau – be svarbios priežasties praleistų treniruotę. Netgi tuomet, kai į "Žalgirį" ar Lietuvos rinktinę atvykdavo nuvargęs po Europos, pasaulio čempionatų ar olimpinių žaidynių, visada dirbdavo iš peties, ne mažiau už draugus. Aikštėje jo niekada neteko raginti. Raginamas jis būtų tiesiog įsižeidęs."

Aleksandras Gomelskis (1928–2005), buvęs SSRS rinktinės vyriausiasis treneris: "Mąstantis, vikrus, veržlus, galingas, techniškas – tai ne viskas, ką galima pasakyti apie M.Paulauską. Joks varžovas jo negalėjo sustabdyti kautynėse vienas prieš vieną, o Modia gindamasis tai padarydavo. Jis mokėjo sutelkti komandos draugus, nuteikti juos varžyboms ir vesti į pergalę. Jo klasikinė pozicija – lengvas krašto puolėjas, tačiau M.Paulauskas gerai žaidė ir gynėju, įžaidėju ar prireikus net vidurio puolėju."