SPECIALISTĖ APIE LYTIŠKUMO SUVOKIMO PROBLEMAS: LIETUVIAI NORI, BET NEŽINO, KAIP TAI PASAKYTI

Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klausimai tėvams kelia juoką, antri – gali baigtis ir rimtomis bėdomis. Apie tai LNK reportaže pasakojo MO muziejaus komunikacijos vadovė Agnė Vidugirytė.

– Kitą savaitę pas jus startuoja ne tik užsiėmimai, tačiau jau galima pamatyti ir parodą. Kas parodoje?

– Didžiąją MO muziejaus parodą galima pamatyti jau daugiau negu mėnesį. Tai yra paroda, kuri apima visų trijų Baltijos valstybių meno kūrinius, kuriuose vaizduojama seksualumo kultūra, lyčių vaidmenys, intymumas, troškimai, fantazijos, kalbama apie tai, kaip šis vaizdavimas keitėsi arba koks jis išliko nuo pat 7-ojo dešimtmečio.

Apimamas tikrai platus įvairių darbų spektras, tai greičiausiai yra pirmoji tokio masto paroda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl apie tai kalbate, kodėl manote, kad per meną reikėtų žmonėms parodyti tą temą, kodėl ją reikia akcentuoti?

– Man atrodo, kad menas apskritai yra puiki priemonė, kuria galima konstruktyviai kalbėtis temomis, kurios sulaukia visuomenėje ir susipriešinimo, ir ne tokių konstruktyvių diskusijų. Muziejus yra tarsi saugi erdvė tam dialogui. Matydami, kiek yra susipriešinimo, tiek lyčių lygybės, tiek nepilnamečių apsaugos įstatymo, tiek tos pačios lyties porų santykių įteisinimo klausimais, suprantame, kad tai yra labai aštrios temos visuomenėje.

Tikrai norisi šitą svarbų dialogą perkelti į muziejaus erdvę, suteikti galimybę pasišnekėti konstruktyviai, o ne tik agresyviuose „Facebook“ komentaruose.

– Minėjote, kad paroda veikia ne pirmą savaitę. Kaip reaguoja čia atvykę lankytojai?

– Lankytojai reaguoja labai pozityviai. Nuo pat pirmo atidarymo savaitgalį sulaukėme didžiulio žmonių srauto. Kas yra įdomu: labai gerų atsiliepimų sulaukėme iš vyresnio amžiaus lankytojų, nes jie šituose darbuose, kurie yra nuo 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų, gerai atpažįsta tai, kas jų jaunystėje ir buvo tie dalykai, kurie tarsi buvo ištrinti iš viešosios erdvės, tačiau tikrai egzistavo privačiuose ratuose, kiekvieno žmogaus gyvenime. Suveikia ir nostalgijos, ir praeities refleksijos argumentas, labai džiugu matyti vyresnio amžiaus žmones.

– Šioje erdvėje, MO muziejuje, tai ne tik paveikslai. Apie lytiškumą ir jo ugdymą kalba ir įvairūs kiti eksponatai.

– Taip, kalbame labai plačiai. Pasitelkiamos įvairios meno formos, turime ir instaliacijų, ir skulptūrų, ir tapybos darbų, ir fotografijų.

Pirmiausia tai pats žodynas būna komplikuotas, nejaukiai jaučiamės tardami.

Tai yra 300 kūrinių iš skirtingų laikotarpių, įvairių Baltijos šalių menininkų. Šita tema mums labai svarbi, o paroda leido pagalvoti, ką dar galime padaryti, kad šia tema kalbėtume konstruktyviai. Taip atsirado poreikis pasikviesti Akvilę Giniotą, surengti lytiškumo ugdymo susitikimus, pokalbius su ja.

Pokalbis tęsiamas su Vilniaus universiteto doktorante, lytiškumo ugdymo specialiste, „Ne kopūstų vaikai“ įkūrėja Akvile Giniota.

– Parodoje matau užrašą, kuris skelbia „šito pas mus nėra“. Tikriausiai žmogus vis dar taip sako, kiek suprantu tai atkeliavo iš Sovietų sąjungos, bet dabar yra šiek tiek kitaip?

– Dabar yra šiek tiek kitaip, tiesa. Ne tiek daug vengiama kalbėti šiomis temomis, bet tėvai, globėjai ar mokytojai neretai nori daugiau kalbėti šiomis temomis, bet nežino kaip.

– Ko mokysite tuos žmones, kurie ateis į paskaitas ir klausysis jūsų? Ar galite bent šiek tiek išduoti, ką čia galima išgirsti?

– Su lytiškumo ugdymo mažai yra paslapčių, ypač žmonėms, kurie lankosi tokio pobūdžio paskaitose, šiomis dienomis jų tikrai netrūksta. Kalbėsiu daugiausiai apie tai, kodėl patiriame įtampą namie, visuomenėje, pasidalinsiu įvairiausiais patarimais kaip šioje temoje jaustis patogiai. Padėsiu suprasti, kokio amžiaus vaikams kas yra įdomu, pagelbėsiu pasaulį pamatyti per vaikų, ne tik suaugusiųjų, akis.

– Kas sudėtingiausia vyresnio amžiaus žmonėms, kai kalbame apie lytiškumo ugdymą? Ar tai būtent žinių perdavimas savo atžalai?

– Pirmiausia tai pats žodynas būna komplikuotas, nejaukiai jaučiamės tardami. Kai galvojame kažką papasakoti jauniems žmonėms, kad jiems nebūtų „taip, kaip man, aš mažai visko žinojau“, bet tada supranta, kad nežino, ką pasakyti. Pas mus tiek šito trūksta, kad neturime minčių kaip pagarbiai, etiškai, susiejant su bendražmogiškomis vertybėmis kalbėti šia tema.