ATOSTOGŲ PABAIGOS NERIMAS – ĮPRASTAS REIŠKINYS
- Klaipeda.diena.lt inf. 1
Po ilgai lauktų ir greitai prabėgusių atostogų grįžti į darbus gali būti sunku. Tenka atsisveikinti su tingiais rytais, kelionių nuotykiais ir grįžti į gerai pažįstamą darbo savaitės ritmą – net ši mintis kelia nerimą. Verslo psichologė Ugnė Juodytė teigia, kad neigiamų emocijų tokiu metu nereikėtų vengti, svarbiausia, kad jos – laikinos.
Į darbus – palaipsniui
Pasak verslo psichologės U. Juodytės, grįžus po atostogų svarbu riboti savo darbinius lūkesčius.
„Nekelkite didžiulių lūkesčių pirmajai dienai. Pirmiausia susirašykite užduočių sąrašą ir prioritetus, kad būtų aišku, nuo ko pradėsite, ir nesiblaškydami galėsite susitelkti į darbus. Rekomenduojama pradėti nuo svarbių, bet paprastų užduočių, kurias galima atlikti per 20–40 minučių. Be to, grįžus po atostogų, paprastai taip pasineriama į darbus, kad visos poilsio metu sukauptos jėgos išgaruoja per pirmą savaitę. Dėl to svarbu išlaikyti miego, judesio, mitybos režimą“, – pataria psichologė.
Ji siūlo pirmą darbo dieną susirinkti visą informaciją, kas ir kaip vyko, kol buvote atostogose.
„Kai jau suprasite, kokia situacija, darbų sąrašas ir prioritetai labai pravers. Beje, kai žadate kolegoms ar klientams užduočių atlikimo terminus – reikėtų prieš tai savęs paklausti, koks užduoties atlikimo laikas būtų adekvatus, atsižvelgiant į realybę, kad ką tik grįžote po atostogų. Tam, kad neapimtų begalinis nerimas, priminkite sau, kad nebūtinai pavyks atliepti iškart visų poreikius ir lūkesčius, bet reikia suprasti, kad tai nieko nesako apie jūsų profesionalumą. Nepamirškite už kiekvieną padarytą darbą sau padėkoti: tai bus būdas fiksuoti pažangą ir jausti, kad tikrai judate į priekį“, – rekomenduoja specialistė.
Ugnė Juodytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Yra būdų padėti sau
U. Juodytės pažymi, kad po pasibaigusių atostogų jaučiant blogas emocijas svarbu sau priminti, kad visi – tiek teigiami, tiek neigiami – jausmai yra natūrali mūsų dalis.
„Tačiau, jei norite sau padėti ir save palaikyti, vertėtų pasinaudoti keliais savipagalbos būdais, – pataria psichologė ir vardija juos. – Pirmiausia, jei tik yra galimybė, neskubėkite grįžti į darbus: pasilikite bent tris keturias dienas adaptuotis, ramiai pasiruošti. Nespauskite savęs jausti kitokių emocijų. Dažnai sau sakome: „Esu pailsėjęs – turiu būti laimingas, džiugiai nusiteikęs.“ Tačiau realybė yra kitokia, o jei jaučiame kitokius jausmus, svarbu juos pastebėti ir jų neslopinti. Tiesa, galime sau priminti, kad jie laikini ir tikrai ateis pozityvesnių emocijų.“
Grįžus po atostogų, paprastai taip pasineriama į darbus, kad visos poilsio metu sukauptos jėgos išgaruoja per pirmą savaitę. Dėl to svarbu išlaikyti miego, judesio, mitybos režimą.
Jei liūdesys, nusivylimas ar nerimas labai intensyvūs, psichologė siūlo apie tai pasikalbėti su artimaisiais, draugais, kuriais pasitikite.
„Jeigu tokių žmonių neturite – rekomenduoju kreiptis į specialistus. Jie padės rasti būdų, kaip išbūti su jausmais ir save palaikyti. Be to, gali pagelbėti fizinė ar kita veikla, kuri padėtų bent trumpam nukreipti dėmesį ir sudaryti sąlygas kitoms būsenoms, jausmams užgimti. Džiugesio gali suteikti ir kitų atostogų planavimas ar rezervavimas iš anksto. Verta pagalvoti, kas labiausiai džiugino atostogų metu, ką norėtųsi pakartoti ir susiplanuoti laiką kitam kartui“, – siūlo psichologė.
Grįžti ruoškitės dar neišvykę
Anot U. Juodytės, verta iš anksto pagalvoti, kiek laiko reikės tam, kad pasiruoštumėte grįžti, kokie darbai turės būti padaryti pirmiausia, kaip galite tam pasiruošti jau dabar.
„Kolegas, klientus įspėkite ne tik apie tai, kada grįšite, bet ir maždaug kada jie gali tikėtis jūsų dėmesio. Gerai apgalvokite laiką, kurio jums reikia norint sugrįžti į normalią darbo rutiną“, – pataria psichologė.
Pasak jos, svarbu turėti mintyje kelis pratimus, padėsiančius numalšinti kilusį nerimą.
„Momentiškai nerimą gali padėti sumažinti kvėpavimo, įsižeminimo pratimai. Pavyzdžiui, galite taikyti 4–2–6 kvėpavimo metodą: būkite sulaikę kvėpavimą 2 sek., tada per 6 sek. iškvėpkite per nosį ir kartokite tai kelis kartus, palaipsniui mėgindami kvėpuoti lėčiau ir taip suvaldyti nerimą. Svarbu atminti, kad ir koks būtų darbų krūvis, kas dvi valandas mažos pertraukėlės yra būtinos. Jų metu atsigerkite vandens, fiziškai pajudėkite“, – dalijasi patarimais U. Juodytė.
Poatostoginis sindromas
* Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė žmonių pirmomis dienomis po atostogų darbe jaučia stiprų stresą. Ligų klasifikacijose tokios diagnozės kaip poatostoginis sindromas nerasime, tačiau šis iškart po atostogų atsirandančią būseną apibūdinantis sutrikimas tikrai egzistuoja. Specialistai tokią būseną vadina poatostoginiu stresu.
* Poatostoginis stresas gali pasireikšti nuovargiu, apetito netekimu, stipriu nostalgijos jausmu, irzlumu, padidėjusiu jautrumu, liūdesiu, tuštumos jausmu, koncentracijos stoka, mieguistumu, retais atvejais – depresija.
* Specialistai mano, kad tam tikrais atvejais tai susiję su mąstymo stiliumi arba polinkiu į pesimizmą. Optimistai poatostoginio sinstreso beveik nepatiria. Kai kurie tyrėjai mano, kad atostoginio sindromo rizika padidėja tiems žmonėms, kurie per ilgai atostogauja.
* Mokslininkų tvirtinimu, skaudžiausiai poatostoginis sindromas paveikia vadinamųjų liberaliųjų profesijų atstovus – gydytojus, advokatus, pedagogus, žurnalistus. Po atostogų į darbus sunkiau grįžti tiems žmonėms, kuriems jų veikla ne itin patinka arba, atvirkščiai, – ją mėgsta per daug stipriai. Tokie žmonės būna linkę darbui atiduoti visą save ir dėl šios priežasties atostogų laiko jiems paprastai atitrūkti nepakanka.
* Poatostoginė adaptacija trunka 2–3 dienas. Svarbiausia leisti sau palaipsniui pereiti į darbinę kasdienybę. Grįžimas į darbą nebus toks traumuojantis, jei iš atostogų kelionės sugrįšite keliomis dienomis anksčiau. Pabuvus įprastoje namų aplinkoje, lengviau įsitraukti į darbo rutiną.
* Išankstinis kitų atostogų planavimas – efektyvus būdas sumažinti poatostoginį liūdesį. Nepamirškite planuoti ne tik būsimas atostogas, bet ir ateinančias savaites, mėnesius – įvykius, projektus, veiklas, kurių lauktumėte su jauduliu.
* Po vasaros atostogų užsitęsęs poatostoginis sindromas, trumpėjančios dienos ar saulės trūkumas sukelia stresą ir vaikams. Įtemptas mokyklinio gyvenimo ritmas, tėvai ir mokytojai, reikalaujantys kuo geresnių mokymosi rezultatų, kurie neatitinka individualių galimybių, mokinių tarpusavio konkurencija skatina nerimą keliančias situacijas. Jeigu vaikas jaučiasi prislėgtas ar nerimastingas daugiau kaip 3–4 savaites, reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.0 komentarai -
LNK inf.2 komentarai -
LNK inf.2 komentarai
Aferistas