DAUGĖJA GALIMYBIŲ SUSILAUKTI KŪDIKIO IR PO SUNKIŲ LIGŲ

„Pasitaiko labai sudėtingų situacijų, kurios atrodo beveik neišsprendžiamos. Kai pavyksta jas išspręsti, visas kolektyvas džiaugiasi kartu su pacientais“, – apie pagalbą poroms susilaukti vaikų vaizdo konferencijoje pasakojo Santaros klinikų Vaisingumo centro vadovas Rimantas Gricius ir embriologė-medicinos biologė, kokybės vadybininkė Aušra Stumbrytė-Kaminskienė.

Susiduria kas 6–7 pora

Lietuvos neaplenkia pasaulinė statistika – su nevaisingumo problemomis susiduria kas 6–7 pora. Priežasčių – daugybė, viena dažniausių – amžius. Medikai pataria neatidėlioti šeimos pagausėjimo, nes 35-metis yra ta riba, kai tikimybė pastoti gerokai sumažėja.

„Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, skaičiuojama, kad apie 15 proc. visų vaisingo amžiaus porų turi šią problemą. Nevaisingumas yra aktuali problema visame pasaulyje. Nemaža dalis visuomenės galvoja, kad kol moteriai vyksta menstruacijos, kol neatėjo menopauzė, tol ji gali lengvai pastoti. Ne visai taip. Skaičiuojama, nuo 35 metų pastojimo galimybė stipriai mažėja. Naujesnės studijos rodo, kad vaisingumas stipriau pradeda mažėti nuo 29 metų“, – dėstė pašnekovas.

„Sulaukus 40 metų tikimybė pastoti, net ir naudojant pagalbinius metodus, yra 5–10 proc. Jeigu planuojate susilaukti vaikų, to geriau nenukelti į tolimą ateitį“, – patarė medikas.

Galimybės: šiais laikais ir Lietuvoje pacientams, kuriems diagnozuotos onkologinės ligos, atliekamos vaisingumo išsaugojimo procedūros. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

Kada kreiptis?

Santykinai sveika pora, neturinti akivaizdžių sveikatos sutrikimų, dėl galimo nevaisingumo susirūpinti turėti ne anksčiau nei po metų pastangų, akcentavo medikai.

„Akušerijos ir ginekologijos praktikoje yra toks terminas, kad nevaisingumas gali būti diagnozuojamas tik tada, jeigu pora metus gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą nepastoja. Trys mėnesiai ar pusė metų tikrai nėra ta riba, kai reikėtų skubėti pas vaisingumo gydytojus, nebent yra aiški priežastis, kodėl nepastojama. Pavyzdžiui, moteris buvo operuota, pašalinti abu kiaušintakiai. Aišku, kad ji (natūraliai – red. past.) nepastos, tuomet reikalingas vizitas pas vaisingumo specialistus“, – kalbėjo R. Gricius.

Tačiau tikrai ne visais atvejais rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas.

Sulaukus 40 metų tikimybė pastoti, net ir naudojant pagalbinius metodus, yra 5–10 proc.

„Niekada nepradedame nuo pačių sudėtingiausių gydymo metodų. Pagalbinis apvaisinimas yra vienas iš pačių sudėtingiausių nevaisingumo gydymo metodų. Pradedame nuo diagnozės. Pirmiausia porą turime ištirti, nustatyti nevaisingumo priežastį ir tik tada sprendžiama, kaip bus gydoma“, – aiškino centro vadovas.

Anot jo, kartais užtenka tik planuoti lytinius santykius, sukelti ovuliaciją ir moteris pastoja. Aišku, kartais prireikia sudėtingesnių apvaisinimo metodų, tokių kaip intrauterininė inseminacija, kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama moteriai tiesiai į gimdą.

Optimistiniai rezultatai

Fiziologiniai faktoriai kalba patys už save, bet pagalbos būdai ir medikų kompetencijos vis labiau tobulėja. Lietuvoje prieinama itin kvalifikuota pagalba įvairiais atvejais.

„Pastaraisiais metais sėkmės koeficientas lenkia Europos vidurkį. Mūsų rezultatai – vieni geriausių Europoje. Visos Lietuvos rezultatai labai geri“, – sakė R. Gricius.

Auga ir poreikis. Santaros klinikų Vaisingumo centras veikia nuo 2016 m. Tuo metu valstybė pagalbinio apvaisinimo procedūrų dar nekompensavo, todėl jų buvo atliekama gana nedaug. Po metų klientų srautas ėmė intensyvėti. Netrukus įsigaliojo kompensavimo mechanizmai, tokių procedūrų su kiekvienais metais buvo atliekama vis daugiau.

Pernai šiame centre buvo atliktos 533 dirbtinio apvaisinimo procedūros. „Esame pats didžiausias vaisingumo centras Lietuvoje, teikiantis pagalbinio apvaisinimo paslaugas“, – sakė R. Gricius.

Jis vardijo, kad šis universitetinis centras turi sąlygas teikti pačias sudėtingiausias paslaugas: prireikus daugiadalykė komanda (urologai, endokrinologai, medicinos psichologas, genetikos centro specialistai, anesteziologai ir t. t.) centro medikus čia pat pakonsultuoja labai įvairiais atvejais.

„Kaip universitetinis padalinys Vaisingumo centras gali teikti tokias paslaugas, kurių neturi teisės teikti privačios klinikos, pavyzdžiui, susijusias su lytinių ląstelių donoryste, kai naudojame iš užsienio atvežtas lytines ląsteles, arba preimplantacinę genetinę diagnostiką, kurią Lietuvoje šiuo metu atliekame vieninteliai. Pastaroji yra alternatyvus tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti, ar embrionas (-ai) paveldėjo genetinę ligą, ar nėra chromosominių ligų ir anomalijų“, – aiškino R. Gricius.

Rimantas Gricius / Asmeninio archyvo nuotr.

Viltis po sunkių ligų

Vaisingumo centro specialistai į pagalbą atskuba ir iš anksto, pavyzdžiui, sunkiomis ligomis susirgusiems suaugusiesiems ir vaikams padeda išsaugoti vaisingumo galimybę.

„Esame labai suinteresuoti bendradarbiauti tiek su šeimos gydytojais, tiek su gydytojais onkologais, taip pat kviečiame pacientus, kuriems diagnozuotos onkologinės ligos, pasinaudoti galimybe atlikti vaisingumo išsaugojimo procedūrą. Pas mus yra saugomos lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ir embrionai“, – sakė R. Gricius.

Nesusituokusių porų šaldomos tik lytinės ląstelės arba reprodukciniai audiniai. Vaikų – tik reprodukciniai audiniai.

„Sudėtingiausia išsaugoti mažų vaikų vaisingumą. Kai pacientas yra jau po lytinio brendimo, išsaugome jo lytines ląsteles, ir jokių problemų nekyla. Didžiausios problemos yra dėl labai mažų vaikų. Bendraudami su vaikų chirurgais užšaldome pašalintus reprodukcinius audinius, palikdami juos ateičiai. Jeigu žmogui pasiseka sukovoti su liga, o sėkmės tikimybė šiais laikais yra labai didelė – išgyvena ir pasveiksta virš 80 proc. žmonių“, – dėstė medikas.

Anot jo, reprodukciniai audiniai, tiek sėklidės, tiek kiaušidės, yra ateities medicina. Ji vystosi labai sparčiai. „Einama prie klinikinių tyrimų su žmonėmis, kai galėsime tuos audinius auginti in vitro, t. y. auginti mėgintuvėlyje ir paskui panaudoti ateityje. Šiuo metu tai yra ateities medicina, bet verta tai daryti“, – neabejojo R. Gricius.

Embriono filmavimas visą parą

Labiausiai pasiteisinęs yra individualizuotas gydymas, atsižvelgiant, kaip pacientas sureagavo į vieną ar kitą vaistą, gydymo protokolą.

„Geriausias mokytojas yra prieš tai buvęs ciklas. Naudojame ir daug technologinių sprendimų, pavyzdžiui, times laps, kai embrionas yra filmuojamas kiaurą parą. Matome, kaip jis vystosi“, – pasakojo medikas ir pridūrė, kad nebūtinai kiekvienai porai reikės visų priemonių.

A. Stumbrytė-Kaminskienė apžvelgė pradėtas teikti naujausias paslaugas, apimančias ir tyrimus prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir jos metu.

Pavyzdžiui, papildomas tyrimas vyrui – yra galimybė atlikti ir oksidacinio streso tyrimą, kuris leidžia nuspręsti, kokią procedūrą tikslingiau taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūros metu. Apvaisinimo procedūros metu gali būti taikomos papildomos terpės, padidinančios apvaisinimo tikimybę. Taikant vienas terpes lengviau atrinkti spermatozoidus, kurie tuo metu turi didžiausių galimybių apvaisinti kiaušialąstę, kitos terpės skatina embrionų auginimą, trečios – pagerina embrionų implantaciją.

„Time laps stebėjimo metu galime matyti labai daug niuansų, daug informacijos, pagal kurią atrenkamas kokybiškiausias, labiausiai tinkamas embrionas. Taip didėja pastojimo galimybė“, – sakė R. Gricius ir pridūrė, kad anksčiau medikams būdavo prieinamas tik statistinis momentas – nuotrauka, iš kurios turėjai vertinti ir spręsti, kuris embrionas gražiausias.

Atrenkant vieną embrioną užbėgama už akių daugiavaisiam nėštumui. „Siekiamybė – vienas sveikas vaikas. Daugiavaisis nėštumas – pagalbinio nėštumo komplikacija. Visas pasaulis stengiasi vengti daugiavaisių nėštumų. Jie gali anksčiau nutrūkti, gali grėsti priešlaikinis gimdymas, tai yra didžiulis finansinis krūvis visai sveikatos sistemai“, – kalbėjo R. Gricius.