KAIP IŠVENGTI APSINUODIJIMO SUNKIAISIAIS METALAIS IR PESTICIDAIS?
- Klaipeda.diena.lt inf. 1
Įvairių elementų biologinis poveikis žmogaus organizmui yra labai svarbus. Ir trūkumas, ir per dideli elementų kiekiai susiję su neigiamu, o kartais ir mirtinu poveikiu žmogui. Daugelis elementų (kalis, kalcis, magnis, cinkas ir kt.) yra būtini normaliai organizmo gyvybinei veiklai. Tačiau į organizmą patenka ir daug kitų elementų (sunkieji metalai, pesticidai, nitritai, nitratai), kurie gali būti toksiški ir neigiamai veikti žmogaus sveikatą, jei jų kiekiai yra didesni už leistinus.
Sunkieji metalai
Sunkieji metalai pasižymi lėtiniu poveikiu. Jie pagreitina aterosklerozės išsivystymą, piktybinių navikų susidarymą ir sukelia kitus organizmo pažeidimus. Toksiškiausi sunkieji metalai yra švinas, kadmis ir gyvsidabris.
Aplinkoje dideli švino kiekiai susidaro dėl pramoninės veiklos ir įvairių transporto priemonių srautų. Į dirvožemį švinas taip pat patenka su fosforo, azoto trąšomis, organinėmis trąšomis ir įvairiais pesticidais. Tokiu būdu švino junginiais užsiteršia augalai, vaisiai, daržovės. Dažniausiai apsinuodijimas švinu būna lėtinis. Lėtinio apsinuodijimo švinu požymiai yra papilkėjusi veido oda, melsvai pilka juosta ant dantenų, beveik visų fiziologinių sistemų pakenkimai.
Kadmis randamas dirvožemyje, ore, vandenyje ir gali kauptis augaluose ir gyvūnų organizme. Tarptautinė mokslinė agentūra, tirianti vėžinius susirgimus, priskyrė kadmį prie vienų iš pavojingiausių I grupės kancerogenų. Daugiausia kadmio kaupia salotos, špinatai, porai, česnakai, bulvės, burokėliai, morkos, ridikėliai, mažiausiai – pupos, agurkai, kaliaropės, kopūstai.
75 proc. kadmio į žmogaus organizmą patenka su augaliniais maisto produktais. JAV, Vokietijoje, Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad 50 metų amžiaus žmonių organizme susikaupia iki 10 mg kadmio. Kadmis pasišalina iš organizmo tik per 10-30 metų. Kadmis labiausiai pažeidžia inkstus, taip pat gali sukelti kaulinio audinio retėjimą dėl kaulinio audinio ir inkstų pažeidimo. Pasižymi kancerogeniniu poveikiu – sukelia plaučių, gimdos gleivinės, šlapimo pūslės ir pieno liaukų vėžį.
Pesticidai
Pesticidų yra trys grupės: naikinantys augalų kenkėjus (insekticidai, akaricidai, nematocitai, limacidai, odenticidai); naikinantys piktžoles ir krūmus (herbicidai, arboricidai); naudojami augalų ligoms gydyti (fungicidai, baktericidai). Pagal ūmų toksiškumą pesticidai skirstomi į labai toksiškus, toksiškus ir kenksmingus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais apie 3 milijonai žmonių patiria sunkų apsinuodijimą pesticidais, apie 18 tūkst. – nuo jų miršta, o 25 mln. – patiria silpną apsinuodijimą.
Pesticidai į organizmą patenka: kvėpuojant, per odą ar gleivinę, su maistu ar vandeniu. Apsinuodijimai būna ūminiai ir lėtiniai. Apsinuodijimo laipsnis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno masės, mitybos įpročių, kokybės, oro temperatūros, oro drėgmės. Iš atskirų pesticidų grupių dažniausiai naudojami herbicidai, fungicidai ir insekticidai. Iš šių grupių didžiausią pavojų žmonėms ir gyvūnams sudaro insekticidai, pvz. chloro organiniai junginiai.
Apsinuodijimui chloro organiniais nuodingaisiais chemikalais būdinga: galvos skausmas, svaigulys; krūtinės paširdžio srities ir galūnių skausmai; pykinimas, vėmimas. Sunkiais atvejais atsiranda kūno temperatūros pakilimas, dusulys, traukuliai, sąmonės praradimas, komos išsivystymas. Dermatitas išsivysto medžiagoms patekus ant odos; įkvėpus atsiranda smarkus kosulys, dusulys ir kraujavimas iš nosies. Nukentėjusiojo mirtis apsinuodijus chloro organiniais nuodingaisiais chemikalais, įvyksta paprastai po nuodo patekimo į organizmą praėjus kelioms valandoms.
Nitritai, nitratai
Nitratai – azoto oksido junginiai, kuriuose augalai pasisavina iš organinių ir mineralinių azotinių trąšų. Nitratai kaupiasi daržovėse. Azoto junginiai patenka natūraliai iš aplinkos, taip pat ir tręšiant augalus. Esant mažam apšviestumui, mažai drėgmei ir temperatūrai, trumpai vegetacinei trukmei, daržovei augant šiltnamyje, nitratų kiekis bus didesnis, nei veikiant priešingiems veiksniams. Labiausiai nitratus linkę kaupti garbanotieji kopūstai, špinatai, šiltnamio ridikėliai, salotos, petražolių, salierų ir burokėlių lapai, krapai, ankstyvieji gūžiniai ir žiediniai kopūstai, burokėliai, brokoliai, salierai, ropės, krienai, griežčiai, rabarbarai, ridikai, lauko ridikėliai, salotos, šiltnamio svogūnų laiškai.
Kaip išviengti apsinuodijimo?
Švino kaupimasis organizme gali būti sumažintas vartojant pilnavertį maistą, kuriame yra pakankamai Ca, Cu, Mg, baltymų, vitamino C. Nustatyta, kad šviną gerai suriša mažo molekulinio svorio baltymai, pvz. išrūginiai pieno baltymai. Geriausiai šviną suriša ir padeda išskirti ir organizmo pektinas. Kadmio toksinį poveikį galima sumažinti vartojant pilnavertį maistą, turintį daugiau mineralinių medžiagų, ypač cinko. Gausus daržovių ir vaisių plovimas šių toksinų efektyviai nepašalina, nes jie nėra tokie tirpūs vandenyje, kaip pvz. nitratai.
Sintetiniai pesticidai yra mažai tirpūs vandenyje, todėl plaunant arba mirkant daržoves ir vaisius jie nepasišalina. Daugiausia pesticidų likučių yra žievelėje, todėl patartina ją nulupti.
Nitratai tirpūs vandenyje, todėl mirkant 1-2 val. maistui paruoštas daržoves nitratų kiekis sumažėja 25-30 proc. Mirkant parūgštintame vandenyje (vitaminu C) nitratų kiekį galima sumažinti iki 20 proc. nuo pradinio. Nitratų kiekis taip pat mažėja verdant. Nitratų kiekį sumažinti (apie 60 proc.) galima rauginant daržoves. Tačiau užšaldant daržoves nitratų ir nitritų kiekis jose nepakinta.
Specialistai įspėja, kad apsinuodijus ar įtariant apsinuodijimą būtina kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Nustačiusi ar įtarusi apsinuodijimą, sveikatos priežiūros įstaiga turi pateikti pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą teritoriniam visuomenės sveikatos centrui.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.4 komentarai -
LNK inf.1 komentarai -
DMN inf.1 komentarai
Uzdrausti