ŠAŠLYKAI IR ŠALTIBARŠČIAI FIGŪRAI GALI IR NEKENKTI: KAIP VALGYTI VASARĄ IR NESTORĖTI?

Treneris ir mitybos specialistas atskleidžia, kad šaltibarščiai ir šašlykai figūrai gali ir nekenkti! Apie sveikus mitybos įpročius plačiau LNK reportaže.

Į mums visiems rūpimus klausimus vasarą atsakė kūno rengybos treneris Andrius Pauliukevičius.

– Ar sveika, ar galima vasarą valgyti šaltibarščius, šašlykus, gerti gazuotus gėrimus?

– Aš šituose dalykuose, kuriuos išvardinote, tiesą sakant, nieko nesveiko nematau. Ir jau galime visą tai aptarti, imant kiekvieną iš eilės. Jeigu mes imame šaltibarščius ir žiūrime į tai, iš ko jie yra pagaminti, į ingredientus, tai didžiąją dalį sudaro kefyras. Kefyrą galima rinktis liesesnį. Man kai svarbu išlaikyti svorį arba kultūrizmo varžyboms, arba galiūnų varžyboms, tai yra, įtilpti į svorio kategoriją, tai aš perku 2 proc. arba 2,5 proc. riebumo kefyrą, kas yra neriebu. Kaip sportininkas aš mėgstu įdėti daugiau kiaušinių.

– Šiandien mums paruošite sveikuoliškus šaltibarščius. Taip?

– Aš juos pavadinčiau sportiškais šaltibarščiais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ko mums prireiks? Jūs minėjote neriebų kefyrą.

– Taip. Aš turiu litrą neriebaus, 2 proc. riebumo kefyro. Dviejų arklio galių kefyras. Turiu svogūnų laiškus. Svogūnų laiškai yra pagrindinis skonio dalykas šaltibarščiuose.

– Prie šaltibarščių reikia ir bulvių. Kaip jas geriau paruošti?

– Be bulvių aš šaltibarščių net nevalgyčiau. Nėra prasmės valgyti šaltibarščius be bulvių – visai neskanu. O bulves reikia virti. Ir ypatingai vasaros pradžioje, kai atsiranda šviežios bulvės. Jos yra labai skanios ir ta odelė, liaudiškai vadinama lupena, irgi labai skani. Tai bulves reikia gerai nuplauti ir jų neskutant su ta odele, lupena virti. Lupena yra papildoma ląsteliena, kuri irgi vaidina labai svarbų vaidmenį sveikatai. Ji neleidžia taip smarkiai kilti cukraus lygiui kraujyje. Tiems žmonėms, kurie nori išvengti cukrinio diabeto, tai irgi yra svarbu.

Aš šituose dalykuose, kuriuos išvardinote, tiesą sakant, nieko nesveiko nematau.

– Tai geriau virti, ne kepti?

– Virti, ne kepti, nes kepimas reikalauja papildomų riebalų.

– Ar dažnai vasarą valgote šaltibarščius?

– Reta būna diena, kai nevalgau šaltibarščių. Mums, sportininkams, reikia valgyti daug mėsos. Ir valgyti mėsą, tiesą sakant, aš nelabai mėgstu. Bet kai valgau šaltibarščius, bulves ir dar kokią nors liesą mėsą arba žuvį, tai man yra labai skanu.

– Vasarą žmonės mėgsta ir lauke čilinti, grilinti, kepti kepsnius, šašlykus. Ar galima juos valgyti, norint išsaugoti savo figūrą?

– Galima. Ypač jeigu yra valgoma paukštiena, vištos krūtinėlė. Na, vištos krūtinėlė iš tiesų nėra tokia jau labai skani mėsa. Bet kepant vištos šlauneles arba kalakuto šlauneles, tai bus toks variantas, kuris yra ir skanus, bet dar nėra labai kaloringas. Jeigu kalbame apie kiaulieną, galima tada gaminti kiaulės nugarinę. Kiaulės nugarinė nėra riebi mėsa. Pati skaniausia yra kiaulės sprandinė. Ir man asmeniškai, kiaulės sprandinė yra skaniausia, bet sprandinė taip pat yra pati riebiausia.

– Padažai prie kepsnių ir šašlykų. Ar galima jų sočiai ir daug vartoti? Ar visgi reikėtų mažiau, ar netgi kai kuriuos atsirinkti?

– Greičiausiai jūs klausiate apie pomidorų padažą. Aš padažus skirstyčiau į tris kategorijas. Jeigu tai yra užsienietiški, tai juose bus labai daug cukraus. Lietuviškuose, tuose, kurie jau yra stiklainiukuose, cukraus bus, bet daug mažiau nei užsienietiškuose, kečiupuose, kurie būna spaudžiami, plastikiniuose indeliuose. O tiems, kurie jau labai nori būti sveikatingumo freakai ir nė gramo pridėtinio cukraus nevalgyti, galima pirkti pomidorų pastą. Tai yra labai smulkiai trinti pomidorai, bet ten jau visiškai nėra pridėtinio cukraus.