Trečiadienį paminėjome vieną seniausių lietuviškų tradicinių švenčių – Jonines. Ši šventė, kaip ir kiekviena kita, neapsiėjo be tradicinių patiekalų. Prie laužo buvo spirginami lašiniai, pelenuose kepamos bulvės, ruošiama mėsa, pyragai, daromas alus ar midus. Daugelis valgių gaminti gamtoje, tad sako, jog Joninės – lėmė iškylų atsiradimą. Tačiau bene populiariausias saulėgrįžos šventės patiekalas buvo varškės sūris.

Saldus ir rūgštus
Kadangi pagrindinis Joninių valgis buvo sūris, gera šeimininkė paruošdavo jo net kelių rūšių. Tarp jų būtinai būdavo sūris su kmynais. Be to, sūrį patiekdavo ne tik šviežią, bet ir rūkytą arba keptą. Pavyzdžiui, sūrio riekelės apvoliodavo kiaušinio plakinyje, miltuose ir apkepdavo riebaluose.

Apskritai Lietuvoje nuo seno gaminamas nebrandintas varškės sūris iš karvės pieno. Šaltiniuose jis minimas jau penkis amžius. Žemaitijoje ir Užnemunėje dažniausiai gaminamas saldus sūris, kai į pakaitintą saldų pieną dedama anksčiau pagamintos varškės, gauta masė slegiama; kartais dar įdedama kiaušinių, grietinėlės, prieskonių. Aukštaitijoje paplitęs rūgštus. Jis daromas iš surauginto pieno varškės, sunkiamas sūrmaišyje ir slegiamas sūrspaudžiu. Į jį dar gali būti dedama grietinės, kmynų. Toks sūris vėliau dar gali būti ir džiovinamas.

Saugomas produktas

Be abejonės, kiekvienam lietuviui derėtų žinoti, kad jis valgo ne šiaip varškės sūrį. Europos Komisija prieš porą metų jį įtraukė į saugomų produktų sąrašą. Jis tapo trečiuoju lietuvišku saugomu produktu Europos Sąjungoje.

„Lietuvoje varškės sūris XVI amžiaus dvarų inventoriuose buvo gaminamas jau viduramžiais. Daug rankų darbo reikalaujantis gamybos būdas, kai masė rankomis kemšama į tradicinius reto audinio trikampius sūrmaišius, kurių platesnis galas užrišamas mazgu, ir sūris įgauna specifinę trikampės prizmės su suapvalintais kampais formą, išsaugotas iki šių dienų. Tai yra neatsiejama Lietuvos kulinarinio ir tautinio paveldo bei įvaizdžio dalis“, – tuomet Ūkio ministerijos pranešime teigė Kokybės politikos skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė.

Nauda sveikatai

Nors varškės sūrį lietuviai valgo nuo seno, kaip ir visur, taip ir čia galioja ta pati taisyklė – būtinas saikas. Tam, kad sūris būtų naudingas, o ne kenksmingas sveikatai.

Bet kurios rūšies sūrio sudėtyje gausu vitamino A. Jis būtinas odos, plaukų ir nagų grožiui. Vitaminas B, kurio sūryje taip pat daug, svarbus nervų sistemai. Tad šis pieno produktas rekomenduojamas sergantiesiems nervų sistemos ligomis, stresą patiriantiems, protinį darbą dirbantiems žmonėms.
Malonus sūrio aromatas bei skonis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl pagerėja virškinimas, pagreitėja medžiagų apykaita. Be to, sūris kaip ir kiti pieno produktai padeda organizmui pašalinti teršalus, todėl yra rekomenduojamas dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, kvėpuojantiems užterštu didmiesčių oru bei rūkantiesiems.

Patarimas mamoms

Dietologai kategoriškai nerekomenduoja duoti sūrio kūdikiams, kai kurie pataria vengti jo netgi iki pusantrų, dviejų metų. Ypač, jei vaikas alergiškas kokiam nors maistui. Pradėti pažintį su sūriu reikia pamažu, nuo penkių gramų per dieną. Vaiko meniu visai netinka rūkyti, pelėsiniai ir lydyti sūriai. Mažiausiai pavojingas mažyliams – varškės sūris iš rūgusio pieno, kuris gaminamas nenaudojant šliužo fermento. Ir būtinai atkreipkite dėmesį į sūrio galiojimo laiką, nes šis sūris, kitaip nei kietieji ir pusiau kieti fermentiniai, greitai genda. Kadangi sūris sunkokai virškinamas, geriau vaikams jo duoti pusryčiams ar pietums, bet jokiu būdu ne vakarienei.