MOKSLININKAI TIKI, KAD PROBIOTIKAIS BUS GALIMA GYDYTI DAUGYBĘ LIGŲ

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze.

Šeimos ir konsultacijų klinikos „Endemik“ gydytoja Elena Šopytė sako, kad organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, stiprinti imunitetą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito bei gerina vitaminų įsisavinimą. Mokslininkai tikisi, kad ateityje gerosiomis žarnyno bakterijomis bus galima gydyti daugybę ligų. Ką verta žinoti apie nematomus žarnyno gyventojus?

Probiotikai – kas tai?

Pasak šeimos gydytojos E. Šopytės, žmogaus virškinamąjį traktą, ypač storąjį žarnyną, yra kolonizavę įvairūs mikroorganizmai, kurie nuolat ten gyvena ir padeda veikti mūsų organizmui: „Mikroorganizmai mums padeda virškinti maistą, gamina gerąsias riebalų rūgštis, vitaminą K ir folio rūgštį, apsaugo nuo žarnyno kolonizacijos patogeninėmis bakterijomis ir stimuliuoja žmogaus imunitetą. Taip pat skatina priešuždegiminių baltymų gamybą ir T ląstelių – kraujo ląstelių – veiklą.“

Probiotikų nereikia vartoti nuolatos.

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją, probiotikai – gyvi mikroorganizmai (bakterijos, mielės ir t.t.), kurie vartojami tinkamais kiekiais yra naudingi žmogaus sveikatai. „Tai tie patys mikroorganizmai, kurie gyvena normaliame žarnyne, tik „įdėti“ į kapsulę ar kokį nors maisto produktą ir taip patenkantys į žmogaus žarnyną. Būdami žarnyne, šie mikroorganizmai palaiko molekulinius ryšius su žarnyno ląstelėmis ir taip daro įtaką organizmui“, – apie probiotikų veikimą pasakoja E. Šopytė.

Naudingi vėžio prevencijai

Gydytoja E. Šopytė sako, kad probiotikai tampa vis labiau svarbūs žmogaus organizmui ir juos galima vartoti daugeliu atvejų: „Moksliškai patvirtinta jų nauda šiais atvejais: esant dirglios žarnos sindromui (DŽS), uždegiminėms žarnų ligoms (opiniam kolitui, Krono ligai), laktozės netoleravimui, dentino kariesui, įvairioms alergijoms, kvėpavimo takų infekcijoms vaikams, esant ūmiam apsinuodijimui ar viduriuojant dėl antibiotikų vartojimo, esant grybeliniams išorinių lyties organų uždegimams moterims.“

Probiotikai netgi gali būti naudojami vėžio prevencijai ir cholesterolio kiekio mažinimui kraujyje. „Probiotikai kolonizuoja žmogus žarnyną, taip neleisdami jame įsikurti blogosioms ir kenksmingoms bakterijoms, kurios sukelia infekcijas. Gyvendami žmogaus žarnyne, jie daro įtaką organizmo imunitetui, skatindami jį adekvačiai kovoti su patekusiomis į organizmą infekcijomis ir reguliuoja imunitetą taip, kad jis nesukeltų pernelyg didelio atsako. Manoma, kad probiotikai taip pat turi įtakos vėžio prevencijai ir cholesterolio kiekio mažinimui kraujyje, tačiau tam dar reikalingi tolimesi moksliniai tyrimai“, – gerųjų bakterijų naudą vardina gydytoja.

Šaltinis – raugintos daržovės

Pasak medikės, probiotikai nėra būtinas maisto papildas, todėl ir jų poreikio kiekvienam organizmui nustatyti nėra įmanoma. Gerųjų bakterijų kiekvienas galime rasti savo kasdieniame maiste. „Viduržemio jūros ir rytų Europos dietoje probiotikai vartojami nuo seno kartu su maistu – tai fermentuoti pieno produktai ir įvairūs daržovių gaminiai. Probiotikų gausu kefyre, jogurte, raugintuose agurkuose ir kopūstuose, giroje, obuolių sidro acte. Taip pat naudingas ir juodasis šokoladas – nors jame pačiame probiotikų ir nėra, tačiau rasta, kad jis padeda probiotikams išgyventi, kol šie patenka į storąjį žarnyną“, – teigia gydytoja E. Šopytė.

Kitas būdas gauti probiotikų – vartoti maisto papildus, kuriuose gerųjų bakterijų kiekis yra didžiulis, o išvardintuose maisto produktuose jų mažiau.

Kaip išsirinkti tinkamus maisto papildus?

„Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į probiotikų pakuotę – ant jos turi būti pateikiama tiksli informacija, kokie mikroorganizmai ir kokios jų padermės yra tame maisto papilde. Jų turėtų būti bent 5 milijonai.  Antra, reikėtų naudoti probiotikus, esančius kapsulėse – taip užtikrinama, kad jų nepaveiks skrandyje esanti stipri rūgštis ir jie nepažeisti nukeliaus iki storojo žarnyno, kur ir turėtų būti“, –  pataria medikė E. Šopytė. 

Gydytoja E. Šopytė įspėja, kad probiotikų sudėtis turėtų būti pasirenkama, priklausomai nuo priežasties, dėl ko jie vartojami. Norint pagerinti bendrą organizmo būklę, sustiprinti imunitetą geriausia rinktis probiotikus, kuriuose kuo daugiau skirtingesnių mikroorganizmų. Žmonėms, kuriuos vargina laktozės netoleravimas, rekomenduojama naudoti papildus, į kurių sudėtį įeina Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus acidophilus ir Streptococcus thermophilus. Turintiems dirgliosios žarnos sindromą ar sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis skiriami probiotikai, į kurių sudėtį įeina Bifidobacterium infantis 35624, Lactobacillus plantarum 299V ar Bifidobacterium bifidum MIMBb75. Vartojantiems antibiotikus labiausiai tiktų  Lactobacillus rhamnosus GG ir/arba Saccharomyces boulardii. Varginamiems egzemos, ir ypač vaikams su odos problemomis, rekomenduojama vartoti Lactobacillus rhamnosus HN001 ir Lactobacillus fermentum VRI-003 PCC, tuo tarpu dėl dažnų grybelinių lyties organų infekcijų – Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus rhamnosus GR-1 ir Lactobacillus reuteri RC-14.

Pasak šeimos gydytojos E. Šopytės, vartoti vien probiotikų kapsules nepakanka. Svarbu organizmą aprūpinti skaidulomis – prebiotikais. Kai kuriuose maisto papilduose jie pateikiami kartu su skaidulinėmis medžiagomis (inulinas), tačiau ir kasdieniuose maisto produktuose gausu šių skaidulų – česnakuose, svogūnuose, šparaguose, bananuose, poruose, cikorijose ir artišokuose.

„Probiotikų nereikia vartoti nuolatos. Jei jie vartojami siekiant išvengti antibiotikų sukelto viduriavimo, rekomenduojama juos vartoti visą antibiotikų vartojimo laiką  ir dar 2-4 savaites po to. Kitu atveju, vieningos nuomonės nėra. Kai kurie šaltiniai teigia, kad probiotikus verta vartoti ciklais, po keletą savaičių ar mėnesį, keletą kartų per metus, tačiau pasak kitų specialistų, prasminga juos vartoti kasdien“, - dėl konkrečios gerųjų bakterijų vartojimo trukmės gydytoja E. Šopytė pataria pasitarti su savo šeimos gydytoju.