ONKOLOGŲ VILTIS – PERVERSMĄ SUKĖLUSĮ GYDYMO METODĄ TAIKYTI VISIEMS PACIENTAMS
Imunologams amerikiečiui Jamesui P.Allisonui ir japonui Tasuku Honjo paskirta šiemetinė Nobelio premija medicinos ir fiziologijos srityje už tai, kad jų sukurtas vėžio gydymo metodas tikrai pasiteisino.
Prilygsta sprogimui
Dažniausiai Nobelio premijos medicinos mokslininkams skiriamos už atradimus. Vėžio terapija, slopinant neigiamą imuninį reguliavimą, atrasta daugiau nei prieš du dešimtmečius, tačiau gydymo metodas įvertintas dabar, kai jį patvirtino klinikinė praktika.
Mokslininkai J.P.Allisonas ir T.Honjo atrado, kaip gydyti vėžį, ne tiesiogiai nusitaikius į piktybines ląsteles, o padėti pačiai ligonio imuninei sistemai greičiau kovoti su liga. Nobelio komitetas pažymėjo, kad atrastoji terapija „įvykdė perversmą vėžio gydymo srityje ir iš esmės pakeitė požiūrį į tai, kaip galima valdyti šią ligą“.
Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja mokslų daktarė Vita Pašukonienė Amsterdame vykusiame tarptautiniame kongrese iš paties Nobelio premijos laureato T.Honjo, skaičiusio pranešimą, lūpų išgirdo, kad šis atradimas prilygsta sprogimui, kai buvo atrastas penicilinas.
„Daugiau kaip 100 metų mokslininkai bandė pasitelkti imuninę sistemą kovai su vėžiu. Iki šių dviejų laureatų vaisingų atradimų klinikinė pažanga buvo kukli“, – pažymėjo Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.
Efektyvumas įrodytas
Vėžys – liga, kurios bijome labiausiai. Nepaisant medicinos mokslo pažangos, dar labai daug ligonių nuo vėžio miršta. Gydymas ilgas ir sunkus. Šių metų Nobelio premijos laureatai gydymą padarė ir efektyvesnį, ir palengvino.
Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė mokslų daktarė Birutė Brasiūnienė palygina: „Gydant išplitusią melanomą senąja chemoterapija, išgyvenamumo vidurkis yra apie dešimt mėnesių, o gydant naujais imunoterapiniais vaistais per metų trukmės tyrimą visi šios grupės ligoniai išliko gyvi ir tęsė gydymą.“
Gydant išplitusią melanomą senąja chemoterapija, išgyvenamumo vidurkis yra apie dešimt mėnesių, o gydant naujais imunoterapiniais vaistais per metų trukmės tyrimą visi šios grupės ligoniai išliko gyvi ir tęsė gydymą.
Imunoterapija gydant vėžį atrasta prieš 20 metų. Per tą laiką sukurti vaistai, atlikti jų klinikiniai tyrimai ir pradėtas gydymas.
Perversmas onkologijos srityje prasidėjo, kai Teksaso universiteto M.D.Andersono vėžio centro profesorius J.P.Allisonas, tyrinėdamas baltymus, veikiančius kaip imuninės sistemos stabdžiai, 1995-aisiais su kolega identifikavo molekulę CTLA-4 kaip slopinančią T limfocitų receptorių.
T limfocitai yra baltieji kraujo kūneliai, sudarantys pagrindinį natūralaus organizmo imuniteto elementą. Nobelio komitetas skelbia, kad J.P.Allisonas suvokė potencialą, suteikiamą galimybės „atleisti stabdžius“ ir paskatinti žmogaus organizmo imunines ląsteles pulti navikus.
Šią koncepciją mokslininkas išplėtojo į naują terapijos metodą.
Poveikis organizmo gynybai
„Pati imuninė sistema save ir aktyvina, ir slopina, ir prižiūri, kad nebūtų reaktyvių limfocitų prieš savas ląsteles. Sistema reguliuoja, kada kokius limfocitus paleisti, kada sustabdyti, kada nusiųsti susinaikinti ir panašiai“, – paprasčiau aiškina mokslų daktarė V.Pašukonienė.
Mokslininkai Nobelio premijos laureatai nustatė tuos mechanizmus ir parodė, kaip vėžys, jais pasinaudodamas, slopina imuninę sistemą. Kioto universiteto Medicinos mokyklos profesorius T.Honjo nustatė, kad vienas jo atrastas imuninių ląstelių baltymas, ligandas PD-1, irgi veikia kaip stabdys, tik kitame imuninio atsako mechanizme. Remiantis šiuo atradimu sukurti vėžio terapijos metodai pasirodė esą itin veiksmingi.
Jie nukreipti prieš baltymus, kuriuos gamina ir kai kurios imuninės sistemos ląstelės, ir kai kurios vėžinės ląstelės. Šie baltymai gali stabdyti natūralią organizmo gynybą, todėl naujaisiais metodais stengiamasi juos pašalinti, kad imuninė sistema galėtų greičiau kovoti su vėžiu.
Reikia daug laiko
„Iš tikrųjų šis dviejų mokslininkų J.P.Allisono ir T.Honjo atradimas yra be galo džiugi žinia tiek ligoniams, jų artimiesiems, tiek visai gydytojų onkologų, mokslininkų bendruomenei. Džiaugsmas dvigubas, iš visų medicinos sričių Nobelio premija įteikta būtent onkologijos srityje, kuriai reikalingi greičiausi ir inovatyviausi sprendimai, bei, žinoma, džiugina pats atradimas, nauji efektyvūs vaistai sergantiesiems“, – taip atradimą vertina gydytoja onkologė chemoterapeutė mokslų daktarė B.Brasiūnienė.
Gydytojos džiugesį didina ir tai, kad pagaliau atrasta dar viena grupė naujų efektyvių vaistų vėžiui gydyti, nes laukti tokių gerų naujienų užtrunka dešimtmečius.
„Peržvelgus Nobelio premijos informacijos šaltinius, pamatysime, kad efektyvių, proveržį, gydant vėžį, žadančių priešvėžinių vaistų, už kuriuos skiriamos Nobelio premijos, kūrimas gerokai užtrunka: 1966 m. Nobelio premija buvo skirta už hormonoterapijos atradimą prostatos vėžiui gydyti, 1988 m. – už chemoterapiją, 1990 m. – už kaulų čiulpų transplantaciją leukemijai gydyti. Taigi prireikė dar 28 metų iki kito vėžio gydymo žymaus atradimo ir tai puiki priežastis džiaugtis“, – pasiekimus vardija B.Brasiūnienė.
Gali keisti paradigmas
„Šie vaistai priklauso imunoterapijos vaistų grupei ir praktiniame darbe vadinami imuninės patikros taškų inhibitoriais. Svarbiausia žinia sergančiajam onkologine liga yra ta, kad jie pailgina išgyvenamumą ir yra geriau toleruojami nei senesnieji vaistai. Jų veiksmingumas ir efektyvumas gydant kai kurių formų vėžį įrodytas klinikiniais tyrimais, gauti rezultatai yra puikūs ir už tai jie įvertinti Nobelio premija“, – pabrėžė mokslų daktarė B.Brasiūnienė.
Birutė Brasiūnienė
Tarptautinėse konferencijose jau pasigirsta nuomonių, kad imunoterapija ir jos efektyvumas gali keisti kai kurių vėžio lokalizacijų gydymo paradigmas. Vadinasi, kad ji bus skiriama pirmiau išplitusiam vėžiui gydyti, o tik vėliau bus taikomi kiti įprasti gydymo metodai.
„Galbūt mainysime kelis gydymo metodus ar kitaip juos derinsime tarpusavyje. Mokslo pažanga turėtų gana greitai sudėlioti atsakymus į šiuos klausimus“, – apibendrino gydytoja.
Kompensuojami ne visiems
Imunoterapijos vaistai Lietuvoje prieinami jau keletą metų. Beje, jie nebuvo kompensuojami sergantiesiems solidiniais navikais – šiuos vaistus pavieniai ligoniai galėjo gauti dalyvaudami klinikiniuose tyrimuose ar specialiose programose.
Nuo šių metų liepos mėnesio kompensuojami dveji imunoterapiniai vaistai pirmos eilės BRAF mutacijos neturinčiai išplitusiai melanomai gydyti.
„Žinoma, toks nedidelis šių naujų vaistų prieinamumas Lietuvoje tikrai netenkina sergančiųjų, juolab kad užsienio vėžio centruose šie vaistai jau skiriami senokai bei daugeliui vėžio lokalizacijų gydyti. Tikimės, kad artimiausiu metu situacija gerės ir turėsime daugiau imunoterapinių vaistų kitoms vėžio lokalizacijoms gydyti“, – viliasi mokslų daktarė B.Brasiūnienė.
Žinoma, toks nedidelis šių naujų vaistų prieinamumas Lietuvoje tikrai netenkina sergančiųjų, juolab kad užsienio vėžio centruose šie vaistai jau skiriami senokai bei daugeliui vėžio lokalizacijų gydyti.
Ji pripažįsta, kad visų naujų vaistų efektyvumas ir pažanga vertinama ne tik gyvenimo ilginimu, bet ir gydymo saugumu.
„Šiuolaikinis gydymas turėtų būti kuo geriau toleruojamas, kad sergantieji ir besigydantieji šiais vaistais ne tik ilgiau gyventų, bet ir kokybiškai nugyventų tuos metus: galėtų dirbti, būti socialiai aktyvūs. Kaip ir visi vaistai, taip ir naujieji imunoterapiniai vaistai gali sukelti pašalinius reiškinius – juk veikia to paties organizmo imuninius procesus, todėl gali nukentėti ir sveiki organai. Tuomet kliniškai pasireiškia šių vaistų toksiškumas“, – aiškina gydytoja chemoterapeutė B.Brasiūnienė.
Dažniausiai nurodomi pašaliniai reiškiniai yra odos reakcijos, žarnyno gleivinių pažeidimas, gali būti inkstų, plaučių, kepenų sistemų pažeidimas, endokrininės sistemos liaukų disfunkcija.
„Jeigu šių vaistų toksiškumą gretinsime su senąja chemoterapija, kai slenka plaukai, gali būti sunkių hematologinių komplikacijų ir panašiai, naujieji vaistai yra pažangesni, geriau toleruojami, o galimi toksiniai reiškiniai yra kiek kitokio pobūdžio nei įprasta, tik svarbu juos laiku atpažinti bei koreguoti“, – palygina ir perspėja B.Brasiūnienė.
Gydytojai pasirengę
Nors nauji vaistai toleruojami daug geriau, kartu su jais onkologai mokosi atpažinti ir pašalinius reiškinius, įvertinti jų sunkumo laipsnį bei laiku ir profesionaliai koreguoti. Onkologai yra pasirengę gydyti šiais vaistais, svarbiausia, anot B.Brasiūnienės, kad jie taip greitai pasiektų Lietuvą, kaip kitur Europoje.
Lietuvoje dveji imunoterapiniai vaistai kompensuojami BRAF mutacijos neturinčiai išplitusiai melanomai gydyti, kalbant apie solidinių navikų gydymą.
„Dabar jau žinoma, kad šiais vaistais efektyviai gydomi išplitę inkstų, plaučių, šlapimo pūslės vėžys, galvos ir kaklo navikai. Kol kas šioms vėžio formoms imunoterapiniai vaistai nėra kompensuojami, tikimės, kad greitu laiku situacija keisis. O ar tiks ir kitoms vėžio formoms gydyti, turėtume sužinoti ateityje. Vykdomi multicentriniai klinikiniai tyrimai, kurių rezultatai turėtų atsakyti į šiuos klausimus“, – apie ateitį kalba B.Brasiūnienė.
Gydytojos teigimu, vertinant atsako trukmę akivaizdu, kad gydant senaisiais vaistais jis trunka iki dvylikos mėnesių, o gydant imunoterapija – daugiau kaip 30 mėnesių bei vėliau ligoniai gydymą tęsė kitais vaistais, taigi išgyvenamumo rezultatai dar ilgesni“, – pažymėjo B.Brasiūnienė.
Premijos suma – 9 mln. kronų
Nobelio premijomis anksčiau buvo pagerbta ir kitų vėžio gydymo metodų, įskaitant hormonų terapiją gydant prostatos vėžį, už kurią premija buvo paskirta 1966 m., chemoterapiją (1988 m.) ir kaulų čiulpų transplantaciją gydant leukemiją (1990 m.). „Tačiau pažengusį vėžį ir toliau nepaprastai sunku gydyti; reikia naujų gydymo strategijų“, – nurodė Nobelio komitetas.
2017-ųjų Nobelio medicinos laureatais tapo cirkadinio ritmo mechanizmą tyrę amerikiečiai Jeffrey C.Hallas, Michaelas Rosbashas ir Michaelas W.Youngas.
Šiemet kiekvieną Nobelio premiją sudaro 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų). Jei kurios nors premijos laureatų būna daugiau nei vienas, suma jiems padalijama.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.5 komentarai
-
4 komentarai
-
DMN inf.0 komentarai
...
Rose
Algys