PAUKŠČIŲ PARAZITAI LENDA Į SVEIKĄ ŽMOGAUS ODĄ: SPECIALISTĖ PATARĖ, KAIP TO IŠVENGTI

Daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje kasmet susiduria su vadinamuoju plaukikų niežuliu.

„Lietuvoje žmonės taip pat skundžiasi sudirgusia oda po maudynių ežeruose ir tvenkiniuose. Kai kurios vandens „žydėjimą“ sukeliančių melsvabakterių rūšys gamina toksines medžiagas, įjautrinančias žmogaus odą, bet dėl alergijos būna kalti ir paukščių parazitai“, – įspėja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Mikrobiologinių tyrimų skyriaus parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.

Pasak D. Veitienės, niežulį sukeliantys parazitai lenda į sveiką žmogaus odą. Jiems nereikia žaizdų, kaip stabligės atveju, nereikia vabzdžių pernešėjų, kaip erkinio encefalito ar Laimo ligos atvejais, nereikia patekti pro burną, kaip žarnyno infekcijų atvejais. Pakanka šilto ramaus ar mažos tėkmės vandens telkinio, vandens paukščių, moliuskų ir žmogaus.

„Suaugę parazitai – šistosomos – parazituoja vandens paukščių organizmo kraujo sistemoje. Šistosomų kiaušinėliai kartu su vandens paukščių išmatomis patenka į vandenį. Iš jų išsiritę lervutės (miracidijos) skverbiasi į moliuskų kūnus, subręsta iki tam tikros stadijos (cerkarijos) ir išlenda vėl atgal į vandenį. Jos laisvai plaukioja tykodamos vandens paukščių (nes yra paukščių parazitai), tačiau, jei pasitaiko žmogus – irgi tinka“, – atkreipė dėmesį D. Veitienė.

Kadangi žmogus – ne paukštis, paukščių parazitų lervutės toliau nesivysto, įstringa žmogaus odoje. Parazitologės žodžiais, žmogus joms yra biologinė aklavietė. Tačiau kokios parazitozės pasekmės pačiam žmogui?

Pasak D. Veitienės, praėjus 10-15 minučių po maudynių ar kitokio kontakto su vandeniu, kuriame yra vandens paukščių šistosomų lervų – cerkarijų, pradeda dilgčioti, niežėti, deginti ar berti odą. Tai gali tęstis kelias valandas, kartais ir savaitę. Jei vandenyje buvo galybė lervučių, jei žmogus maudėsi kelis kartus – gali pakilti temperatūra, o nusikasius niežtinčius spuogelius, gali pakliūti infekcija, iškilti pūlinių.

„Jei šiltame vandenyje daug moliuskų – daug ir cerkarijų. Cerkarijų prikibimą stimuliuoja žmogaus odos lipidai”, – sakė pašnekovė, patardama, kaip apsisaugoti nuo jų.

Prieš maudantis reikėtų nusivalyti odą losjonu, turinčiu alkoholio ar, jei yra sąlygos, nusiprausti su muilu. „Kitas patarimas – išlipus iš vandens telkinio energingai nusitrinti rankšluosčiu ar nusivalyti odą spiritiniu losjonu”, – sakė D. Veitienė, pridurdama, kad specifinio gydymo vadinamajam plaukikų niežuliui slopinti nėra. Nemalonūs simptomams praeiti reikia laiko.