Netinkamas gyvenimo būdas, prastas maistas, užterštas oras, vanduo, nepalanki aplinkos kokybė nepaliaujamai blogina visuomenės sveikatą. Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama priežastims, sukeliančioms ligas, o per daug – pasekmėms – ligų gydymui.

100 metų – ne riba

Klaipėdos universiteto profesorius, biologinės medicinos mokslų daktaras Algimantas Mečislovas Olšauskas pastebėjo, kad nors lietuviai iš visų Europos Sąjungos šalių gyvena trumpiausiai, tačiau suvartoja daugiausia
vaistų.

Tyrimai genetikos srityje rodo, kad žmogaus organizmas be didesnių nukrypimų gali funkcionuoti net iki 150 metų.
Kaip teigė pašnekovas, Lietuvoje nemaža dalis žmonių rimtai suserga jau 40–50 savo gyvenimo metais ir ilgai negyvenę miršta. Šalyje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia apie 70 metų. Vadinasi, stipriosios lyties atstovai gyvena tik pusę galimo laiko. Be to, už moteris jie miršta maždaug 12 metų greičiau.

Trūksta dėmesio prevencijai

„Medikamentai mums nepadeda. Reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą. Žydai šneka, kad žmogui ir šimtas metų nėra riba. Įvairiose pasaulio šalyje – Kaukazo regione, Japonijoje – galima sutikti daugybę žmonių, kurie savo amžiumi lenkia statistinius rodiklius“, – sakė A.M.Olšauskas.

Pasak jo, situacija Lietuvoje yra liūdinanti. Įvairiomis širdies, kraujagyslių, onkologinėmis ligomis nemažai žmonių pradeda sirgti vos sulaukę 40 metų. Šalyje didesnis dėmesys skiriamas ne susirgimų prevencijai, o bandymui susidoroti su pasekmėmis. Tokia sveikatos politika – ydinga. Didėjant vaistų vartojimui, pastebimas ir gausesnis susirgimų skaičius.

„Dėl to esame kalti mes patys. Vartojame produktus, kuriuose yra daugybė cheminių medžiagų, pamirštame vaisius, daržoves, įvairių žolelių arbatas. Kur matyta, kad pienas nesugižęs gali stovėti metus. Įsivaizduokite, kiek jame nenatūralių komponentų. Ši chemija, patekusi į mūsų organizmą, taip pat naikina žmogaus kraujo, imuninės sistemos daleles“, – pasakojo pašnekovas.

Vaistai tampa priešu

A.M.Olšauskas paaiškino, kad vėliau į žmogaus kūną patekę teršalai kaupiasi ir pradeda sukelti įvairius susirgimus.

„Tada ir prasideda žmonių skundai, jog juos puola ligos. Medikų skirti vaistai ligoms gydyti nebepadeda. O kaip jie gali gelbėti, jei medikamentų poveikį slopina su maistu į žmogaus organizmą patekusi chemija“, – kalbėjo dėstytojas.

Anot jo, norėdami būti sveiki, privalome atsižvelgti į daugybę dalykų. Kartu nepamiršti ir domėtis, šviestis.

„Tik mes patys savo veiksmais ir padarome organizmą palankų sirgti įvairiomis ligomis, kurių iš tikrųjų galime išvengti arba jos mus turėtų užpulti gerokai vėliau“, – įsitikinęs pašnekovas.

A.M.Olšauskas pabrėžė, kad žmogus papuola  į užburtą ratą – dėl netinkamo maisto pasijunta blogai, pradeda vartoti medikamentus, kurie slopina imuninę sistemą. Žmogus tampa vis silpnesnis, nuolat serga ir būna priverstas gydytis. Didžiulę medikamentų apkrovą, kuri užteršia organizmą, tampa sunku atlaikyti kepenims ir inkstams.

Kaltas ir požiūris

„Tačiau mes patys savęs netausojame, nesistengiame gyventi sveikiau, kad pailgintume savo gyvenimo trukmę – atrodytume ir jaustumėmės sveikiau, būtume lytiškai pajėgesni“, – įsitikinęs sveiką gyvenimo būdą propaguojantis klaipėdietis.

Anot jo, kol žmogus jaunas ir sveikas, apie tinkamą gyvenimo būdą susimąsto retai. Tačiau keisti požiūrį yra būtina. Ši problema ypač aktuali stipriosios lyties atstovams.

„Pagrindinė Lietuvos vyrų bėda yra ta, kad dėl įgimto konservatyvumo jie nenori keisti nusistovėjusio gyvenimo būdo ir mitybos tradicijų. Geriau jau sirgs ir mirs, bet įprasto raciono neatsisakys“, – pastebėjo A.M.Olšauskas.

Pristabdyti vyrų lytinės ir šlapimo sistemos senėjimo procesą, atsispirti ligoms, išsaugoti šviesų protą ir darbingumą iki gilios senatvės yra visiškai įmanoma.
Svarbiausia – reikia laikytis svarbių gyvenimo taisyklių. Pirma jų – saikas savo norams. Dėl šios priežasties reikia stiprinti valią, kad įvairioms pagundoms – persivalgymui, žalingiems įpročiams – būtų galima atsispirti.

Pomidorai naudingi vyrams

„Čia puikiai gali padėti sveikas gyvenimo būdas ir subalansuota mityba, kuri žmogaus organizme skatina gaminti ir išsaugoti didesnį jaunų ląstelių, kurios padeda kovoti su svetimkūniais, skaičių. Subalansuota mityba padeda išsaugoti šarminę ir rūgštinę organizmo pusiausvyrą, kraujagyslių elastingumą, normalizuoti gliukozės kiekį kraujyje, trukdo kraujagyslėse susidaryti sklerotinėms plokštelėms“, – vardijo pašnekovas.

Jo teigimu, kiekvieno vyro gyvenimo trukmė priklauso nuo kraujagyslių visavertiškumo, lytinės ir šlapimo sistemos bei smegenų būklės.

Profilaktiškai būtina gerti specifinių žolelių arbatas, kurios stabdo prostatos augimą ir uždegimą. Ypač naudingas yra karatinoidas likopenas, kurio gausu pomidoruose.

„Karotinoidai – natūralūs antioksidantai, kurie yra veiksminga prostatos uždegimo ar vėžio prevencijos priemonė. Nemažai likopeno sukaupia arbūzai, abrikosai, naudingos yra ir moliūgų sėklos, kuriose daug cinko. Svarbios ir linų sėmenys, kuriose gausu omega 3 riebiųjų rūgščių, užkertančių kelią prostatos uždegimui“, – tikino universiteto dėstytojas.

Padeda subalansuota mityba

Prostatos vėžys dažniausiai nustatomas vyrams, kurie yra 40–50 metų amžiaus. Palyginti su kitų organų piktybiniais augliais, šis onkologinis susirgimas vyrams diagnozuojamas vis dažniau. Šios baisios ligos, kaip rodo pastarųjų metų tyrimai, galima mėginti išvengti keičiant gyvenimo būdą ir mitybą.

Pietų Europos ir Azijos šalyse, kur valgoma daug žuvų, vaisių, daržovių ir uogų, bet mažai mėsos, sergamumas prostatos vėžiu yra keliolika kartų mažesnis nei Lietuvoje.

„Maitinantis sveikai, gaunamas pakankamas kiekis antioksidantų, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugo DNR nuo sužalojimų, o ląsteles – nuo mutacijos į vėžį“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, daug antioksidantų turi Lietuvoje augančios braškės, avietės, mėlynės, slyvos, vynuogės, vyšnios, žiediniai kopūstai, špinatai, brokoliai, burokėliai, morkos, svogūnai.

Kaip teigė A.M.Olšauskas, tyrimais nustatyta, kad prostatos vėžio profilaktikai itin naudingi deriniai iš vitaminų C ir E. Į racioną reikėtų įtraukti ir produktus, kurie turi beta karotino, seleno ir cinko.

Beta karotino yra salotose, morkose, topinambuose, moliūguose, špinatuose, abrikosuose. Likopeno – pomidoruose, raudonuosiuose greipfrutuose. Seleno – grūduose, burokėliuose, svogūnuose, česnakuose, jūrų gėrybėse.

„Žmonės maistą į save meta lyg į šiukšlių dėžę. Nėra gerai, kai savo organizmus paverčiame gyvūnų kapinėmis. Juk benzino kolonėlėje bet kokių degalų į automobilį nepilame. O su savo kūnu elgiamės priešingai“, – apgailestavo A.M.Olšauskas.

Rytoj, rugsėjo 24 d., 15 val. Gydomųjų kambarių augalų laboratorijoje Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute vyks paskaita apie augalinės kilmės preparatus, skirtus lytinės ir šlapimo takų sistemų ligų prevencijai.
Užsiėmimo, kuris yra mokamas, metu bus galima pasigaminti specializuotų arbatų ir tinktūrų, kurios padeda išvengti prostatos ligų.

Paskaitos bus organizuojamos kiekvieną savaitę. Keisis ir jų temos. Bus kalbama apie širdies, kraujagyslių, onkologinių susirgimų prevenciją natūraliomis priemonėmis.