BRAIŽO PIRKĖJO PORTRETĄ: Į PARDUOTUVĘ – TIK PER AKCIJAS, VIS DAŽNIAU RENKASI NUKAINOTAS PREKES

Maisto prekių kainoms vis dar neatitinkant vartotojų lūkesčių, pirkėjai aukoja laiką, energiją ir visais įmanomais būdais gaudo nuolaidas. Didieji prekybos tinklai pastebi, kad dažniau pirkėjai renkasi ir nukainotas, besibaigiančio galiojimo prekes.

LNK žinioms pirkėjai atviravo – vis dažniau į parduotuvę ateina medžioti akcijų.

„Visi mes ieškome ir žiūrime, taip yra“, – patvirtino parduotuvėje pakalbinta moteris.

„Jei čia nėra akcijos, važiuojame į kitą parduotuvę“, – dalijosi savo apsipirkimo ypatumais vyras.

„Aš žiūriu, aišku, kad nebūtų taip brangu, be abejo, nes pensininkas, vis tiek gaunu mažiau truputėlį“, – ieškantis akcijų sakė ir pensinio amžiaus vyriškis.

Jau ir patys prekybininkai tikina pastebėję, kad patys populiariausi produktai – nukainoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiuo metu mūsų pirkėjai yra jautrūs kainai, jie nuolat ieško įvairių pasiūlymų, akcijų, nuolaidų. Pastebime, kad yra padažnėjęs kaininių leidinių vartymas ir stebėjimas, kokios tos kainos yra“, – tvirtino „Rimi Lietuva“ atstovė Eglė Krasauskienė.

Tad paskelbus perpus mažesnes kainas, parduotuvės tiesiog iššluojamos. Štai vienam prekybos tinklui paskelbus vaisvandenių, padažų ar užkandžių nuolaidą, pardavimai šoktelėjo perpus.

„Pirkėjams yra labai aktualu įsigyti tą pigesnę prekę už labai gerą kainą ir sutaupyti. Ir, na, kelis ar net keliasdešimt kartų išaugę pardavimai rodo, kad šias prekes galimai įsigijo net ir tie klientai, kurie įprastai galbūt sau to padaryti neleidžia“, – aiškino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

O į kai kurias prekių lentynas be nuolaidų klientai nė nepažvelgia.

„Jei kalbėtume ne apie maisto prekes, t. y. ar buitinę chemiją, ar buityje ar virtuvėje naudojamą kažkokią buitinę techniką, išties pastebime, kad žmonės rečiau perka tokias prekes be nuolaidos ar akcijos ir tikrai seka leidinius ir palaukia tinkamo momento“, – apie pirkėjų tendencijas pasakojo „Rimi“ atstovė.

Tačiau kainų analitikai tikina, kad prekybos centruose pasipylusios nuolaidos ir akcijos – tik prekybininkų bandymas atgal prisivilioti klientus.

„Prekybininkas užmeta tokį gaubtą ant vartotojo, vartotojas nemato viso asortimento, jis eina prie tų kelių prekių ir, galų gale, prisiperka viso kito, kas yra brangu“, – sakė Pricer.lt analitikas Petras Čepkauskas.

Anot kai kurių parduotuvių tinklų, tautiečiai nesibaido pirkti ir maisto su jau besibaigiančiu galiojimu. Dažniausiai į prekių krepšelius nugula besibaigiančio galiojimo pieno produktai, mėsa arba duonos gaminiai.

„Per devynis šių metų mėnesius galimybe įsigyti nukainotų produktų su vidutiniškai 52 proc. (nuolaida) pasinaudoję žmonės sutaupė net 36 mln. eurų. Tas skaičius yra toks pat įspūdingas, koks ir nupirktų nukainoto maisto prekių kiekis – 10 tūkst. tonų“, – skaičiavo „Maximos“ atstovė.

Tačiau toks taupymas, anot ekonomistų, ne dėl siekio mažiau švaistyti maistą, o iš noro mažiau švaistyti pinigus.

„Netgi ta vidurinė klasė, kuri galėjo leisti sau tiek neskaičiuoti, irgi, matome, kad vis dažniau atsitupia ir pasižiūri žemesnėse lentynose kokios yra pigesnės prekių alternatyvos“, – ne itin malonią tiesą atskleidė „Swedbank“ finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė.

Lietuviai nėra dar tokie turtingi, kad galėtų nusispjauti į kainą ir rinktis daug ekologiškų ir tvarių produktų.

Tačiau kainų analitikas nukainotų prekių pirkimą vadina žaliuoju smegenų plovimu. Esą prekybininkai neretai sužaidžia klientų jausmais, patys skatindami pirkti senesnį, bet pigesnį produktą. „Taigi džiaugsmas prekybininkui! Tu pasiimi visą šitą ir jau ten, kaip sakant, reguliuojiesi, o jie savo tvarumo ataskaitose pradės pasakoti, kokie jie yra šaunuoliai, kaip jie vis mažiau išmetė ir pan., nes privačiuose vartojimo ūkiuose velnias jau ten atseks, kiek tu suvalgei, kiek išmetei“, – aiškino P. Čepkauskas.

Tačiau ekonomistai sako, kad lietuviai pasiduoda ne ekologijos madai, o mažesnei kainai.

„Lietuviai nėra dar tokie turtingi, kad galėtų nusispjauti į kainą ir rinktis daug ekologiškų ir tvarių produktų vien dėl to, kad tam pritartų ar idėjiškai su tuo sutiktų“, – tikino J. Cvilikienė.

Vis dėlto, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, maisto švaistymas Lietuvoje – vis dar problema. Per metus vienam lietuviui tenka kone pusšimtis kilogramų iššvaistyto maisto.