ĮSIDĖMĖKITE IR PERDUOKITE KOLEGOMS: UŽ TAURELĘ DARBO VAKARĖLIO METU – BAUDA

Darbo vietose stalus nukloja ne tik skanumynai, bet neretai sudaužiamos ir taurelės. Už alkoholio vartojimą per kalėdinį vakarėlį darbe gresia baudos, praneša LNK.

Plačiau apie tai papasakojo advokatė Rūta Didikė.

– Netrukus įmonėse girdėsime, kaip žvanga stikliukai. Ar galima vartoti alkoholį darbo metu, po darbo?

– Reguliavimas numato atsakomybę darbuotojui už tai, kad jis yra neblaivus ne tik darbo vietoje, darbo metu, bet ir darbdavio patalpose po darbo valandų. Jei žiūrint labai formaliai, tai tikrai darbe darbo metu negalima nei būti neblaiviam, nei vartoti alkoholio. Įstatymas tą draudžia. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į šį reguliavimą ir įmonės patalpose švęsti be alkoholio.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dažnai žmonės galvoja, kad baigėsi darbo valandos, galima atsipalaiduoti. Kas gresia už alkoholio vartojimą?

– Administracinių nusižengimų kodekse neblaiviam darbuotojui numatyta bauda nuo 60 iki 290 eurų. Bauda gresia darbuotojui tiek darbo metu, tiek po darbo. Pagal teisės aktus darbdavys yra įpareigotas nušalinti neblaivų darbuotoją nuo darbo. Čia tokia paini situacija, kadangi darbdavys turi nušalinti nuo darbo. Jei darbuotojas tuo metu nedirba, tai, kaip ir nėra nuo ko nušalinti. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbdavys turėtų labai aiškiai pasakyti, kad darbas pasibaigė ir kad esame šventimo stadijoje. Darbdaviui reikėtų priimti sprendimą, kad darbas tą dieną baigtųsi anksčiau. Institucijoms atėjus patikrinti, darbdavys galėtų pasakyti, kad darbuotojai nedirba. Tada jis nebeprivalėtų vykdyti pareigos nušalinti nuo darbo. Tačiau darbuotojui vis tiek grėstų bauda. Noriu atkreipti dėmesį, kad turime ypatingai mažai bylų dėl šio nusižengimo. Atvejai, kai darbuotojas ateina į darbą girtas, šlaistosi ir pažeidžią viešąją tvarką, yra labai išskirtiniai ir reti.

– O kaip yra tada, jei darbdavys organizuoja kalėdinį vakarėlį už darbo ribų?

Jei žiūrint labai formaliai, tai tikrai darbe darbo metu negalima nei būti neblaiviam, nei vartoti alkoholio. Įstatymas tą draudžia.

– Nereikėtų suabsoliutinti darbdavio atsakomybės. Nepaisant to, kad tie vakarėliai, šventės už darbo ribų organizuojamos darbdavio lėšomis, dalyvavimas nėra privalomas dalykas. Darbdavys neturi priemonių ir būdų priversti darbuotoją dalyvauti tokiame vakarėlyje, nes tai nėra jo darbo funkcija. Todėl negalima pasakyti, kad darbdavys atsakingas už darbuotojo elgesį ir vakarėlio metu. Yra labai sudėtingų situacijų. Darbdavys bus tikrai atsakingas, jei jis išsinuomojo patalpas, o darbuotojai jas nusiaubtų. Darbdavys kaip patalpų nuomotojas būtų atsakingas už tai, kad kas nors atsitiktų toms patalpoms. Būna, kad pasitaiko seksualinio priekabiavimo atvejų vakarėlių metu. Vis dėlto, tuos asmenis, kurie linksminasi, sieja darbo santykiai, pavaldumas.

Gali būti, kad vadovas priekabiauja prie žemesnio pavaldinio. Kiekvienu konkrečiu atveju būtų vertinama darbdavio atsakomybė tokioje situacijoje. Lygiai tas pats, jei nutinka nelaimingas atsitikimas vakarėlio metu. Kaip ir minėjau, negalime suabsoliutinti darbdavio atsakomybės, kad jis visais atvejais atsakingas. Įstatymai numato, kad darbdavys privalo garantuoti darbuotojui saugią darbo aplinką, kai darbuotojas dirba. Pereikime prie to, kad vakarėlis nėra darbo funkcijų vykdymas. Todėl darbdaviui neturėtų būti taikoma atsakomybė, jei kažkas nutiktų. Turbūt rastume tokių atvejų, kai darbuotojai bandytų išsireikalauti atsakomybę iš darbdavio. Būtų įdomu, kaip teismas analizuotų tokį atvejį.