LIETUVA RIZIKUOJA NEĮGYVENDINTI ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLŲ: REIKALAVIMUS IGNORUOJA?

Lietuva yra tarp dešimties ES šalių, kurios, tikėtina, joms keliamų reikalavimų dėl atliekų tvarkymo nepasieks. Atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams turi užtikrinti savivaldybės, tačiau jos reikalavimus ignoruoja. Kaip Lietuvai sekasi rūšiuoti atliekas pasakojama LNK reportaže.

Vienas lietuvis per metus vidutiniškai išmeta 41 kg maisto atliekų. Maisto atliekos dažniausiai keliauja į mišriųjų atliekų konteinerius, nes kur kitur jų mesti tiesiog nėra. Sostinėje maisto atliekoms skirti konteineriai jau stovi, tačiau jie – užrakinti, mat dar neapsispręsta kur vežti surinktas tokias atliekas.

Maisto atliekas dabar rūšiuoja tiks vienas miestas – Alytus. Keletas, tame tarpe Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, rūšiavimui ruošiasi. Savivaldybėms reikia paskubėti, mat nuo kitų metų sausio rūšiuoti maisto atliekas įpareigos ES direktyva.

„Lietuva savo nacionaliniuose reikalavimuose buvo nustačiusi ankstesnį terminą maisto atliekų rūšiuojamajam surinkimui, t. y. nuo 2019 metų turėjo būti šitas veiksmas įdiegtas. Tačiau reikia pripažinti, kad savivaldybės tai praignoravo“, – teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Problemos kyla ne tik su maisto atliekomis. Lietuva rizikuoja nepasiekti ir kitų atliekų tvarkymo tikslų. Iki 2025 metų šalis turi pakartotiniam naudojimui parengti ir perdirbti 55 proc. komunalinių atliekų ir perdirbti 65 proc. pakavimo atliekų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Lietuva yra tarp dešimties valstybių narių, kurios tų rodiklių, panašu, kad 2025 metais, jeigu neįvyks kažkoks radikalesnis pokytis, nepasieks“, – įsitikinęs eurokomisaras Virgilijus Sinkevičius.

Anot eurokomisaro, maisto rūšiavimui vietos žmonėms neparuoštos. Prastai atrodo ir šiukšlių kalnai sąvartynuose. Mokestis sąvartynams, nors ir buvo padidintas, komisaro nuomone, neatgraso.

„Sąvartynų vartų mokestis turi didėti. Tai privalo būti prabanga“, – teigė jis.

Vis dėlto, komisija ataskaitoje nepeikia Lietuvos dėl sąvartynų. Sąvartynuose po 12 metų bus leidžiama šalinti nedaugiau dešimtadalio komunalinių atliekų, o Lietuva jų jau dabar išmeta gerokai mažiau, tad mokesčio didinimą supranta ne visi.

„Mes turime pasirinkti patį tvariausią ir geriausią būdą, kuris nesukeltų ir to paties gyventojų pasipriešinimo dėl didėjančių rinkliavų, mokesčių“, – teigė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.

Aplinkos viceministrė sako, kad iki visų pakuočių perdirbimo tikslo šaliai trūksta nedaug. Tačiau pasitempti reikia dėl stiklo taros. „Kodėl to stiklo mes nesurenkame pakankamai? Vienas dalykas yra pakartotinis naudojimas stiklo pakuočių, ypač stiklainių“, – sakė ji.

Rūšiavimo paslaugas gyventojams turi užtikrinti savivaldybės. Maisto, tekstilės, pavojingų ir kitų atliekų surinkimui miestams skirta 31 mln. eurų. Jei savivaldybės su šiukšlėmis tvarkysis vangiai – ministerija mąsto apie finansines sankcijas.