Laikraščių ir žurnalų leidėjams priekaištaujant dėl prenumeratos pristatymo įkainių kitais metais ir raginant jų nekeisti, Susisiekimo ministerija teigia, kad tam būtinos papildomos lėšos, dėl kurių dar vyksta derybos Vyriausybėje.

„Šiuo metu yra pateiktas viešam derinimui su rinkos dalyviais periodinių leidinių pristatymo tarifų projektas 2024 metams. Esame gavę rinkos dalyvių kreipimąsi ir siūlymą išlaikyti esamus 2023 metų tarifus, tačiau tam reikalingas papildomos valstybės biudžeto lėšos, dėl kurių šiuo metu Vyriausybėje yra derinamasi“, – BNS ketvirtadienį atsiųstame komentare nurodė ministerija.

Asociacija „Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija bei Kultūros periodinių leidinių asociacija – organizacijos, atstovaujančios iš viso 40 leidėjų – pirmadienį kreipėsi į valdžios institucijas ir paragino nekeisti prenumeratos pristatymo įkainių.

Lietuvos pašto interneto svetainėje skelbiama, kad nuo 2024 metų fiksuota kaina už vieno leidinio pristatymą didmiesčiuose nesikeis ir sieks 0,5 euro (be PVM), pašto logistikos centre priimamo leidinio pristatymas pigs iki 0,28 euro (šiemet – 0,3 euro), o kai priimamas skirstymo centre – brangs iki 0,36 euro (0,28 euro).

Tuo metu kitų metų leidinių pristatymo tarifai kaimo ir mažųjų miestų vietovėse dar nepatvirtinti Vyriausybės. Susisiekimo ministerijos parengtas ir dar derinamas nutarimo projektas maksimalius tarifus siūlo padidinti: kaimuose per logistikos centrą – nuo 4 iki 8 centų, per skirstymo centrą – nuo 3 iki 12 centų, o įkainį už leidinio svorį (100 gramų) – nuo 4 iki 6 centų.

Mažuose, iki 50 tūkst. gyventojų miestuose leidinio pristatymo kaina per logistikos centrą mažėtų nuo 45 iki 35 centų, per skirstymo centrą – augtų nuo 37 iki 45 centų, o tarifas už leidinio svorį (100 gramų), kuris šiuo metu siekia 37–45 centus, padidėtų iki 70 centų.

Ministerija teigia, kad tai dar ne galutinis sprendimas: „Tarifai dar nėra patvirtinti ir dėl jų dydžio vyksta aktyvios diskusijos ir ieškomi galimi sprendimai dėl periodinių leidinių pristatymo tarifų dydžių“.

Asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka BNS ketvirtadienį sakė, kad dėl paslaugos kainų didmiesčiuose jie pretenzijų neturi, leidėjams labiausiai brangsta pristatymas kaimuose ir mažesniuose miestuose.

„Didmiesčiuose mažai pasikeitė, mes čia pretenzijų turėti negalime ir neturime, bet didžiausia bėda tai su tais 97 miestais iki 50 tūkstančių gyventojų. Didžiausia bėda ten, ten daug kyla“, – teigė K. Bulka.

K. Bulka sako, kad Vyriausybės nutarimo projekte siūlomi įkainiai skiriasi nuo tų, kuriuos leidėjai su valdžios įstaigomis aptarė vasarą: „Liepos 6 dieną išleisti pasiūlymai mus suklaidino, pastatė į blogą situaciją laiko atžvilgiu“.

Didžiausia bėda tai su tais 97 miestais iki 50 tūkstančių gyventojų.

Leidėjus neramina ne tik siūlomi tarifai, bet ir siūlymų teikimo laikas – metų pabaigoje, kai jau tris mėnesius platinama 2024-ųjų prenumerata.

Jiems taip pat kelia abejonių tarifų skaičiavimo metodika, nes įkainiai su valstybės rėmimu miestuose didesnės apimties leidiniams yra didesni už įkainius be rėmimo didmiesčiuose – pavyzdžiui, 200 gramų sveriančio leidinio pristatymas kainuoja 65 proc. daugiau ir kiekvienas papildomas gramas skirtumą tik didina.

Lietuvos paštas BNS nurodė, kad nepriima sprendimų dėl leidėjams nerimą keliančių tarifų, tai daro Vyriausybė.

„Pati bendrovė nenustato prenumeratos pristatymų paslaugų tarifų ir jų kompensavimo mechanizmo, taip pat to, kada yra paskelbiama apie šių tarifų korekcijas – tai daro Vyriausybė“, – BNS ketvirtadienį atsiųstame komentare teigia Lietuvos paštas.

Anot jo, paštas nustato tik kainas didmiesčiuose: „Prenumeratos pristatymo įkainiai 2024 metams didmiesčiuose, už kurių nustatymą yra atsakingas Lietuvos paštas, buvo paskelbti vasarą, iš karto po įvykusių konsultacijų derybų leidėjų atstovais“.

Už prenumeratos pristatymo ne didžiuosiuose miestuose valstybė Lietuvos paštui moka subsidiją – remiantis Susisiekimo ministerijos rugpjūtį skelbtais preliminariais skaičiavimais, periodinių leidinių pristatymo ir universaliosios pašto paslaugos nuostoliams kompensuoti 2024 metais papildomai reikėtų 2,46 mln. eurų. Ministerija prognozuoja, kad vien šios paslaugos nuostolis kitąmet gali siekti apie 10,32 mln. eurų, kai abiejų paslaugų kompensacijoms 2024-2025 metais dabar numatyta po 7,86 mln. eurų.

Lietuvos pašto teigimu, mažėjant kompensacijų sumai didinami paslaugos įkainiai.

„Tuo atveju, jeigu yra mažinama kompensacija už šių paslaugų teikimą, kartu yra padidinami prenumeratos pristatymo paslaugų teikimo tarifai“, – teigiama bendrovės komentare.

Dėl leidinių pristatymo 2022 metais Lietuvos paštas teigia patyręs apie 8,7 mln. eurų nuostolį.

Lietuvos pašto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 55,6 mln. eurų – 12,2 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai. Įmonė uždirbo 5,3 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus patyrė 4,2 mln. eurų nuostolį.