Seimas priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką, tačiau kritikos ir priekaištų, atrodo, daugiau nei pagyrų. Pastabų turi ne tik opozicijos atstovai, bet ir dalis valdančiųjų.

Už projektus balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 31 Seimo narys, susilaikė 22 politikai.

Toliau įstatymų paketą svarstys Seimo komitetai, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė padėkojo tiems, kurie palaikė projektus ir leido pradėti diskusiją komitetuose. „Tai yra būtent teisingas kelias, nes iš tų klausimų, kuriuos teko girdėti, daug dalykų gali būti diskutuojama kaip pasiūlymai ir, be abejo, tų diskusijų bus ir taip demokratinėje valstybėje ir turi būti“, – teigė ji.

Sąžiningesnė sistema?

Septynių įstatymų pataisomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, taip pat numatyti pokyčiai dirbantiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

I. Gelūno/BNS nuotr.

„Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms ir smulkiajam verslui“, – pristatydama pataisas parlamentarams sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas būtų patogesnis.

„Šiuo paketu yra siūlomas subalansuotas sprendimas, kuris, viena vertus, šiek tiek didina mokestines pajamas, bet, kita vertus, jas mažina ir mažina tose srityse, kurios arba prisideda prie Lietuvos ekonomikos transformacijos, skatina investicijas, arba mažina pajamų nelygybę per neapmokestinamojo pajamų dydžio plėtrą“, – aiškino G. Skaistė.

Ji akcentavo, kad reforma leis šiek tiek daugiau apmokestinti dideles pajamas ir tas pajamas, kurios iš verslo imamos asmeniniam vartojimui.

Pertvarkos paskatos

G. Skaistės teigimu, pertvarką teikti paskatinę esminiai rodikliai nurodyti Europos Tarybos rekomendacijose Lietuvai.

„Jau dešimtmetį gauname labai panašių (...) rekomendacijų, kurios yra susijusios su mūsų mokesčių sistema, ir siūlymai dažniausiai yra didinti perskirstymą, pereiti prie ekonomikai mažiau žalingų mokesčių ir mažinti pajamų nelygybę ir skurdą“, – tvirtino G. Skaistė.

Ministrė pabrėžė, kad Lietuvoje perskirstoma 32,2 proc. BVP, o ES vidurkis siekia 40,7 proc.

G. Skaistės teigimu, Lietuvoje pajamų nelygybės lygis yra antras blogiausias ES – Lietuvą lenkia tik Bulgariją.

„Tam tikri sprendimai prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo – esame paskaičiavę, kad (...) koeficientas po pakeitimų galėtų sumažėti per pusę punkto“, – tvirtino ji.

Pasak G. Skaistės, reformą paskatino ir du nauji susitarimai dėl krašto apsaugos ir švietimo finansavimo, didinant išlaidas gynybai nuo 2 proc. iki 2,5 proc. BVP ir keliant darbo užmokestį mokytojams, dėstytojams.

Baiminasi „Frankenšteino“

Opozicijai priklausantys parlamentarai kritikavo pristatytą projektą, pastabų turėjo ir kai kurie valdantieji. Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad įstatymų pataisų paketu įgyvendinami tiek Vyriausybės planai, tiek tarptautinės rekomendacijos.

Pasak jo, dauguma pakete esamų pasiūlymų padės lengviau įveikti recesijos keliamus iššūkius.

Tačiau taip pat valdantiesiems priklausantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas apgailestavo, jog Seimas nesutiko, kad būtų atskirai balsuojama dėl kiekvieno paketo įstatymo projekto.

„Pridėtinės vertės mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams tikrai pritariu. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra daug taisytinų vietų ir jau dirbame tam, kad tuos siūlymus registruotume. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui nepritariu iš esmės. Nepritariu mokesčio bazės plėtimui. (...) bet nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtimo nėra parašyta. (...) Mes tikrai būsime pasirengę teikti daug siūlymų dėl šito įstatymo projekto“, – žadėjo V. Mitalas.

Laisvės partijos frakcijos seniūnas teigia, kad, jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvų didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.

„Jeigu netikėtai ta reforma pavirs į tokį „Frankenšteiną“, kur Seimas nubalsuos visų rūšių socialdemokratams ir visų rūšių „valstiečiams“ iš kairės ir dešinės susivienijus taip, kad tas pasiūlymas po svarstymų Seime atrodys kaip „Frankenšteinas“, tada mes turėsime panaudoti savo buvimą koalicijoje tam, kad reformos priėmimą sustabdytume“, – Žinių radijui sakė V. Mitalas.

„Tada jau geriau jokios reformos negu „Frankenšteinas“, kuris Lietuvos žmones užgula paprasčiausiu mokesčių didinimu – ir naujais mokesčiais, ir esamų mokesčių didinimu“, – pridūrė jis.

Pasak V. Mitalo, „laisviečiams“ itin nepatinka reformoje esantys niuansai, kurie yra susiję su individualia veikla.

„Tas pajamų sudėjimas – kitoje įstatymo dalyje esantis pakeitimas – kada visos tavo metinės pajamos yra sudedamos ir apmokestinamos progresiniu tarifu. Tai yra toks dalykas, dėl kurio, aš suprantu, (…) Seimo salėje džiūgavo socialdemokratai, ir čia liberalizmo nėra daug“, – kalbėjo Seimo narys.

„Turiu pasakyti, kad mes tikrai registruojame siūlymus, jau dabar dirbame prie jų tam, kad Lietuvos vidurinė klasė ne susilpnėtų dėl šito mokesčio paketo, o sustiprėtų“, – pridūrė V. Mitalas.

Pirmasis siūlymas

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas jau registravo pirmą siūlymą dėl dar nepradėtos svarstyti mokesčių pertvarkos – jis ragina nekeisti dabar galiojančios dovanų apmokestinimo tvarkos.

A. Bagdonas siūlo atsisakyti Vyriausybės iniciatyvos į neapmokestinamų pajamų sąrašą įtraukti artimiesiems dovanotą žemdirbių turtą ir neapmokestinti santuoka ar giminystės ryšiais susijusių žmonių dovanų, kurių suma viršytų 300 tūkst. eurų per metus.

„Vienas iš pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, o šis draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas“, – nurodė parlamentaras pataisos argumentuose.

Pasak jo, artimais ryšiais susijusių žmonių dovanojimo būdu gautų pajamų nereikėtų apmokestinti, nesvarbu, kokio dydžio jos būtų.

Vyriausybės teiktame mokesčių pertvarkos projekte numatyta, kad neapmokestinamomis pajamomis būtų laikomas artimųjų dovanojimo būdu perduotas žemės ūkio veikloje naudojamas turtas, su sąlyga, jeigu turtą naujasis savininkas naudotų mažiausiai trejus metus.

Nebūtų apmokestinamos ir artimųjų dovanos, kurių suma arba vertė neviršytų 300 tūkst. eurų. Ankstesniame mokesčių paketo projekte buvo dvigubai mažesnė suma – 150 tūkst. eurų.

A. Bagdonas sako, kad liberalų netenkina pats principas, kad nustatytos neapmokestinamų pajamų ribos.

„Arba visiems 300 tūkst. eurų būtų, arba niekam. (...) Alternatyva – palikimas, bet, jei vaikai kovoja dėl turtų, tai geriau leisti tėvams padovanoti“, – teigė parlamentaras.

„Kas dirba žemės ūkyje ir toliau galėtų, kaip ir galėjo, dovanoti, pajamos nebūtų apmokestinamos, o visi kiti žmonės, turtingesni, jeigu norės dovanoti savo vaikams, sutuoktiniams, tėvams, apmokestinimas bus. Kodėl? Taip neteisinga. Jie susimokės nekilnojamojo turto mokestį“, – Vyriausybės pataisas kritikavo parlamentaras.

Šiuo metu iš paveldėjimo gautos pajamos neapmokestinamos, taip pat – iš artimųjų gautos dovanos. Neapmokestinamos ir kitų asmenų padovanotos pajamos, jeigu jų suma ar vertė neviršija 2,5 tūkst. eurų.

Iki vieno vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 70 proc. visų Lietuvoje dirbančių žmonių. Kitąmet prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis sieks 2 tūkst. 45 eurus.

Daugiau nepasitenkinimo

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius pasigedo reformos fiskalinio efekto, o „valstietė“ Goda Burokienė priekaištavo, kad investicinė sąskaita neapima visų investuotojų: „eliminuojami investuotojai, kurie investuoja per sutelktinio arba tarpusavio skolinimosi platformas“.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad reforma norima individualios veiklos savininkus „suvaryti į UAB’us“: „Individualiai veiklai mokesčiai bus didinami drastiškai, kol UABʼuose galėsime mokesčių mokėti mažiau.“

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas reformos Achilo kulnu pavadino pertvarkas individualios veiklos vidutiniokams.

„Kažkur yra socialinio teisingumo problema arba iš tikrųjų yra nusitaikyta būtent į tą vidutinę deklaruojančių ir sąžiningai mokesčius mokančių žmonių klasę kaip tam tikrą per didelio lengvatinio verslo formą ir ją bandoma išstumti iš rinkos. Dar suprantu apie verslo liudijimus, kad jie turi likti tik mažiukams, bet individuali veikla yra normali verslo forma ir kodėl mes turime tuos vidutiniokus papildomai apmokestinti?“ – klausė T. Tomilinas.

NPD artės prie MMA

Reforma taip pat siūloma artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA).

Nuo kitų metų NPD norima didinti 20 proc. iki 751 euro, o minimalią mėnesio algą (MMA) – 10 proc. iki 924 eurų.

„Tokiu būdu didesnes pajamas gautų tie žmonės, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Iki vieno vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 70 proc. visų Lietuvos dirbančių žmonių. Tai yra 811 tūkst. asmenų“, – sakė G. Skaistė ir pabrėžė, kad 2024 m. prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis sieks 2 tūkst. 45 eurus.

Reforma taip pat siūloma individualią veiklą apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 m. jis nesikeistų, 2025 m. – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 m. – iki 20 proc. Nuo 2025 m. tarifai būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Gaunantys iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 proc.

Finansų ministrė gegužės viduryje yra sakiusi, kad, Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų lėšų pervedimą Lietuvai iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė, negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.