PREZIDENTŪRA: SVARSTOMA APJUNGTI BALTIJOS ŠALIŲ ELEKTROS PREKYBOS ZONAS

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad elektros tiekimo rinkoje trūksta konkurencijos, kuri leistų labiau mažinti kainas. Todėl svarstoma galimybė apjungti Baltijos šalių elektros prekybos zonas, taip siekiant padidinti konkurenciją ir patrauklumą naujiems rinkos dalyviams.

Tai aptarta G. Nausėdos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus susitikimo pirmadienį, pranešė Prezidentūra.

R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys Baltijos šalių prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.

Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

Be to, jis pabrėžė, kad šis klausimas keliamas ir todėl, kad būtų pasiruošta sinchronizavimui „ir technine, ir rinkos prasme“.  R. Pocius žadėjo kalbėtis ir su švedų reguliuotoju, kad būtų finansiniai produktai ant „NordBalt“ jungties, kurie leistų sumažinti rizikas tiekėjams.

Pasak prezidento, susirūpinimą kelia ir galios trūkumas ESO tinkle: jis daugelyje vietų yra išnaudotas ir dažnai nauji vartotojai, įskaitant ir norinčius prisijungti saulės elektrines, turi mokėti dideles sumas, o vėliau besijungiantieji gali tai padaryti iš esmės nemokamai.

VERT pirmininkas minėjo, kad artimiausiu metu planuojama peržiūrėti prijungimo kainų nustatymo tvarką ir įkainius, taip pat pabrėžė efektyvų pajėgumų paskirstymą.

Prezidentas pabrėžė, kad valstybė turi mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams, didinti reguliuojamų sektorių konkurencingumą bei kurti inovacijas skatinantį reguliavimą.

Susitikime taip pat aptarta būtinybė reguliaciniu aspektu stiprinti kritinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir fizinę apsaugą.