TURTO BANKAS: POKYČIAI JAU DUODA GRĄŽĄ VALSTYBEI

Per kelerius metus diegiamos efektyvesnio valstybės turto valdymo ir priežiūros priemonės jau duoda rezultatų: modernizuoti dešimtys pastatų, mažėja valstybės tarnautojams skirtų nenaudingų ir neefektyviai naudojamų plotų, šuoliais auga klientų pasitikėjimas ir pačios įstaigos komandos motyvacija, įsitraukimas į pažangius pokyčius. Kaip to pavyko pasiekti vos per ketverius metus ir kokie ateities darbai numatyti Turto banke, kalbėjomės su šios įstaigos generaliniu direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi.

– Už ką atsakingas Turto bankas?

– Turto bankas yra Finansų ministerijos valdoma įmonė, kurios tikslas – efektyvinti valstybės administruojamą turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik tikrai valstybės veiklai reikalingus pastatus.

Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (NT), jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra statinių tvarumo didinimas, investicijos į atsinaujinančiąją energiją, energijos sąnaudų ir CO2 emisijos mažinimas. Optimizavę turto panaudojimą, nereikalingus pastatų plotus parduodame.

Pagrindiniai mūsų klientai – biudžetinės įstaigos, kurios iš gautų asignavimų Turto bankui moka nuomą. Nedidelę dalį pajamų dar gauname išnuomoję pastatus privatiems subjektams. Iš gautų lėšų išlaikome savo personalą, o didžiąją dalį grąžiname į tuos pačius valstybinius pastatus: palaikome jų funkcionavimą, užtikriname komunalinę priežiūrą, juos remontuojame, modernizuojame.

Planai: šiuo metu jau paskelbtas tarptautinis architektūrinis-urbanistinis konkursas suprojektuoti ministerijų miestelį. Planuojama, kad po poros metų į jį pradės keltis pirmosios valdžios įstaigos. (Turto banko nuotr.)

– Kiek pastatų jau atnaujinta?

– Pirmąją modernizavimo programą pabaigsime gruodį ir būsime atnaujinę dvylika pastatų, kurių bendras plotas – 35 tūkst. kv. m. Antrame etape numatyta modernizuoti 50 tūkst. kv. m. Pačioms valstybės institucijoms būtų sudėtinga šiuos procesus administruoti, todėl tai priskirta mums. Įgyvendindami šias programas siekiame didinti pastatų išorės ir vidaus efektyvumą.

– Kas keitėsi per pastaruosius kelerius metus?

– Per pastaruosius ketverius metus įgyvendinome valstybės administracinio NT centralizaciją. Perėmėme tūkstančius skirtingų sutarčių, tiekėjų, įsipareigojimų. Naujoje sistemoje turime susistemintą esminę informaciją apie kiekvieną mūsų valdomą objektą, juose įsikūrusius klientus ir objektą prižiūrinčius tiekėjus, galiojančias sutartis, visą su objektu susijusią dokumentaciją. Klientai turi prieigą ir gali teikti užklausas, registruoti avarijas, gedimus, stebėti vykdymą, teikti papildomą informaciją tiekėjams. Sistema taip pat leidžia paprasčiau, sklandžiau ir greičiau planuoti ir vykdyti periodinės priežiūros darbus.

Turto banke įdiegta „Granlund Manager“ NT priežiūros ir energijos vartojimo optimizavimo ir stebėjimo programinė įranga. Šiuo metu šia savitarnos sistema gali naudotis daugiau kaip 140 Turto banko klientų, kurie įsikūrę maždaug 700 skirtingų objektų visoje Lietuvoje. Kas mėnesį vidutiniškai registruojama 400–500 užklausų, daugiau kaip trečdalį jų sudaro įvairių gedimų registravimas, apie 5 proc. – avarijos.

Savitarnos sistema leidžia stebėti, per kiek laiko sureaguojama į užregistruotus atvejus, kaip greitai jie sprendžiami.

Atlikto nepriklausomo audito duomenimis, per kelerius metus klientų vertinimo rodiklis pasikeitė nuo neigiamo (–9) iki 60 proc. vertinančių mūsų darbą teigiamai. Tai didelis pokytis, rodantis, kad turime puikią komandą, kuri geba tvarkytis su iššūkiais. Būtent jos dėka ir pavyko pasiekti daug kitų gerų rezultatų. Beje, atlikus vidinį auditą, tai yra nepriklausomiems ekspertams apklausus darbuotojus, paaiškėjo, kad per kelerius metus jų įsitraukimas į iškeltų tikslų įgyvendinimą ir motyvacija mūsų veiklai padidėjusi apie 10 procentinių punktų – nuo 50 proc. iki 60 proc.

– Kaip to pavyko pasiekti?

– Savo žmonėms pristatėme suderintus su Finansų ministerija ir valdyba įstaigos tikslus. Turime aiškius kriterijus, kaip gali kilti atlyginimas, kokie galimi karjeros pokyčiai. Rūpinamės darbo vieta, sklandžia vidine komunikacija.

Naujoves valstybės turto valdyme diegiame išbandę jas pas save. Pavyzdžiui, mūsų personalas dirba hibridiniu būdu ir tai leidžia efektyviau išnaudoti turimas erdves. Nusprendėme, kad darbo vietos nebūtinai turi atitikti darbuotojų skaičių. Nemaža mūsų specialistų dalis daug laiko praleidžia objektuose, atostogauja, dalį darbų atlieka nuotoliu. Dėl to pas mus įrengtos vietos darbuotojų daiktams, bet stalai yra bendro naudojimo. Tai leido vietoj anksčiau turėtų dviejų biurų sutilpti viename. Panašius tikslus keliame ir valdydami kitų įstaigų turtą, siekiame, kad jis būtų naudojamas racionaliai. Anksčiau vienam valstybės įstaigos darbuotojui tekdavo 28 kv. m ploto, šiandien jis sumažintas iki 21 kv. m, o ateityje sieksime, kad šis rodiklis būtų 17 kv. m. Tai leistų dabar valdomą 700 tūkst. kv. m plotą sumažinti iki 200 tūkst. kv. m. Tai nereiškia, kad mažėja reikalinga valstybės tarnautojų darbo erdvė, – tiesiog atsisakoma nenaudingų ir nenaudojamų plotų. Valstybei nereikalingas NT yra parduodamas elektroniniuose aukcionuose, kuriuose gali dalyvauti visi norintys. Dalis iš parduoto turto gautų lėšų papildo valstybės biudžetą, kita dalis skiriama seniems pastatams modernizuoti arba naujų reikalingų statinių statybai – policijos komisariatams, ligoninėms ir kt.

Šiuo metu jau paskelbtas tarptautinis architektūrinis-urbanistinis konkursas suprojektuoti ministerijų miestelį. Planuojame, kad po poros metų į jį pradės keltis pirmosios valdžios įstaigos. Iš viso bus atsisakoma 88 tūkst. kv. m ploto energiškai neefektyviuose pastatuose Vilniaus centre, kur dabar yra įsikūrusios ministerijos. Viso projekto vertė sieks apie 170 mln. eurų. Dauguma lėšų bus gauta parduodant valstybei nereikalingą, energiškai neefektyvų NT.

– Kokios dar paminėtinos Turto banko naujovės?

– Tinklalapyje www.valstybesturtas.lt pradėjome skelbti patikėjimo, panaudos, nuomos, pardavimo sutartis su privačiais ir juridiniais asmenimis dėl valstybės NT. Viešinamas valstybei priklausančio objekto adresas, unikalus numeris, sutarties sudarymo ir galiojimo data; bendra nuomos kaina ir 1 kv. m kaina, kai sudaroma nuomos sutartis; pardavimo kaina, kai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis; teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis sudaryta sutartis valstybės turtui. Kai sandoris sudarytas su fiziniu asmeniu, pateikiami tik nuasmeninti sandorio šalies duomenys. Skelbiami duomenys yra viešinami .csv ir .xlsx formatais, juos galima nemokamai parsisiųsti į vartotojo laikmeną, tad jie pritaikomi tolesnėms analizėms.

Bendradarbiaudami su „GIS-Centru“ pristatėme interaktyvųjį valstybės NT žemėlapį. Jame paprastai ir aiškiai galima matyti valstybei priklausančius pastatus, jų adresus, plotą ir kitą naudingą informaciją. Ateityje žemėlapį ketinama plėsti papildant jį duomenimis, tokiais kaip pastato energinė klasė, suvartojamas energijos kiekis, nuomos sutartys, nuomininkų sąrašas, darbuotojui tenkančio ploto efektyvumas ir kt.

Ateityje į žemėlapį ketinama integruoti ir daugiau Turto banko valdomos informacijos: bus galima matyti valstybės išnuomoto turto nuomos sutartis ir kainas, nuomininkus, jei tai juridiniai asmenys, pastatų energijos suvartojimą (šiuo metu pateikiama atskiroje švieslentėje), vienam darbuotojui tenkantį plotą.