PRAMONĖS SEKTORIUS – TIK NEKVALIFIKUOTŲ DARBŲ VIETA, KURIOJE SIŪLOMAS MINIMALUS ATLYGINIMAS?

Užimtumo tarnybos duomenimis, trejus metus iš eilės (2020–2022 m. sausį–balandį) apdirbamosios pramonės sektorius buvo didžiausias darbdavys pagal darbuotojų skaičių. Tarnybai pernai metų pabaigoje pateikus šių metų trūkstamų profesijų sąrašą skelbiama, kad daugiausia – net 20 reikalingų šalies darbo rinkai profesijų prisidėjo pramonės sektoriui.

Kaip keičiasi šis sektorius, su kokiais dažniausiai pasitaikančiais mitais susiduria darbdaviai, ar automatizacija ir skaitmenizacija iš tiesų pasiglemžia darbo vietas, dalinasi Kėdainių konservų fabriko, vienos didžiausių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Freda“ ir Kauno kolegijos atstovai.

Automatizacija ne atima, o sukuria naujas darbo vietas

Kėdainių konservų fabriko gamybos vadovas Gytis Zakarauskas pastebi, kad žmonės neretai yra įsitikinę, jog darbas pramonės įmonėse yra neįdomus ir rutininis. Vis dėlto, pasak pašnekovo, viskas priklauso nuo darbuotojo įsitraukimo.

„Šį mitą tikrai galiu drąsiai paneigti, nes mano paties karjera prasidėjo nuo darbo prie gamybinės linijos. Viskas priklauso nuo to, kiek pats darbuotojas įsitraukia į gamybinį procesą“, – sakė G. Zakarauskas.

Gytis Zakarauskas. Kauno kolegijos nuotr.

Kėdainių konservų fabriko atstovas dalinasi, kad kitas mitas, su kuriuo tenka dažnai susidurti – manymas, esą žmonių darbą gamyboje pilnai gali pakeisti robotai. Šį įsitikinimą G. Zakarauskas taip pat paneigia – nors pastaruoju metu automatizacija pramonės įmonėse yra stipriai pažengusi, tačiau robotai negali pilnai pakeisti žmonių atliekamo darbo, jų turimų žinių ir patirties.

Nors pastaruoju metu automatizacija pramonės įmonėse yra stipriai pažengusi, tačiau robotai negali pilnai pakeisti žmonių atliekamo darbo, jų turimų žinių ir patirties.

 

„Automatizacija, sakyčiau, yra labiau fizinė pagalba darbuotojams. Robotams taip pat reikia dėmesio – juos prižiūri ir valdo operatoriai bei inžinieriai. Gamybinių įmonių procesų automatizacija taip pat sukuria ir naujas darbo vietas“, – atskleidė gamybos vadovas.

Trečiasis, dažnai pasitaikantis mitas, pasak G. Zakarausko, susijęs su atlyginimais – vis dar manoma, kad pramonės įmonėse atlyginimai yra maži ir nekonkurencingi. Tačiau pašnekovas akcentuoja, kad pirmiausia viskas priklauso nuo darbuotojo motyvacijos.

„Dažniausiai pramonės įmonėse yra suteikiamos visos karjeros galimybės. Nuo atliekamų užduočių sudėtingumo, deleguotų atsakomybių bei įgytos kvalifikacijos priklauso ir atlygis. Paprastai sakant, kuo daugiau stengsiesi – tuo daugiau su kaupu sugrįš atgal“, – sakė Kėdainių konservų fabriko gamybos vadovas.

Darbas pramonės sektoriuje – tik vyrams?

„Freda“ personalo direktorė Renata Liumparienė sako pastebinti, kad vis dar tenka susidurti su mitu, kad pramonės įmonėse – daug nekvalifikuoto darbo. Iš tiesų, pramonės įmonės kasmet vis labiau automatizuojamos, todėl beveik nelieka, o netolimoje ateityje gali visai nelikti nekvalifikuoto darbo vietų.

Renata Liumparienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Vis daugiau įmonių investuoja į savo darbuotojų mokymus, kad juos perkvalifikuotų. Galiu pasidalinti mūsų įmonės patirtimi: tam, kad operatorius galėtų savarankiškai valdyti baldų detalių apdirbimo liniją, jis turi 6 mėnesių trukmės mokymus“, – dalinosi R. Liumparienė.

Robotams taip pat reikia dėmesio – juos prižiūri ir valdo operatoriai bei inžinieriai.

 

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vis dar paplitusi nuomonė, jog darbas pramonės sektoriuje – tik vyrams. Tačiau profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas, pasak R. Liumparienės – tik giliai įsišaknijęs stereotipas.

„Mūsų baldų gamybos įmonėje dirba apie 40 proc. moterų ir 60 proc. vyrų ir šis atotrūkis kasmet vis mažėja. Savo įmonėje turime puikių specialisčių: inžinierių konstruktorių, inžinierių automatikių, technologių, gamybos koordinatorių ir kt., kurios savo kompetencija ir žiniomis neatsilieka nuo vyrų, o kartais juos lenkia“, – mitus griovė įmonės personalo direktorė.

Neretai manoma, kad darbas pramonės sektoriuje apriboja karjeros galimybes. Tačiau ir šį įsitikinimą R. Liumparienė paneigia. Ji akcentuoja, kad sklandžiam darbui reikalingi ne tik gamyboje dirbantys darbuotojai.

Dr. Tomas Makaveckas. Kauno kolegijos nuotr.

„Tam, kad gamyba vyktų sklandžiai ir efektyviai turi dirbti daug kitų skyrių: gamybos planavimo, pirkimų, logistikos, technikos, mokymų, finansų, personalo ir kt., kuriuose darbuojasi daug kvalifikuoto personalo. Jaunam specialistui pramonės sektoriuje kilti karjeros laiptais ypač palanku – jis gali daryti tiek vertikalią karjerą skyriuje, kuriame dirba, tiek horizontalią – atrasti save kitose veiklose“, – atsiveriančiomis karjeros galimybėmis dalinosi baldų gamybos įmonės „Freda“ atstovė.

Skaitmenizacijos, automatizacijos procesai verčia darbuotojus būgštauti, kad jų darbą perims robotai ir ateityje pramonės sektoriuje neliks darbo vietų žmonės.

„Nemanau, kad robotai pakeis žmones. Sakyčiau, robotai sumažins nekvalifikuoto darbo vietų, todėl vis labiau reikės aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie valdys ir prižiūrės naujų technologijų įrenginius“, – apie laukiančius pokyčius kalbėjo R. Liumparienė.

Vertingiausi – besimokantys darbuotojai

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. Tomas Makaveckas sako, kad kvalifikuotų darbuotojų poreikis pramonės įmonėse didėja – Kauno LEZ šiuo metu dirba virš 6 tūkst. žmonių, per artimiausius metus planuojama sukurti dar bent 5 tūkst. naujų darbo vietų.

Vis daugiau įmonių investuoja į savo darbuotojų mokymus, kad juos perkvalifikuotų.

 

„Labiausiai pramonės įmonėms reikės automatikos inžinierių, automatikos įrangos elektrotechnikų, robotikos inžinierių“, – sakė dr. T. Makaveckas ir priduria, kad fakultete pastaruoju metu taip pat juntamas didėjantis baldų gamybos įmonių susidomėjimas kolegijoje rengiamais baldų gamybos technologijų specialistais. 

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto vadovas, kalbėdamas apie savybes, kurios tampa vis svarbesnės ir reikalingesnės šiame sektoriuje dirbantiems darbuotojams, išskiria žingeidumą ir norą mokytis visą gyvenimą – pramonės sektorius gali keistis itin greitai, todėl čia dirbantiems žmonėms reikia gebėti prisitaikyti prie pokyčių.

„Manau, kad visose inžinerijos šakose dirbantys darbuotojai privalo turėti bent minimalius programavimo įgūdžius, automatizavimo žinias ir pan. Pramonės sektorius gali greitai keistis dėl rinkos pokyčių, naujų technologijų ar kitų veiksnių, todėl darbuotojai, galintys greitai prisitaikyti ir mokytis naujų dalykų, verslui yra vertingiausi“, – dalinosi dr. T. Makaveckas.

Dr. Tomas Makaveckas. Kauno kolegijos nuotr.

Fakulteto dekanas, kalbėdamas apie stiprybes, kuriomis pasižymi Kauno kolegija, rengdama specialistus, galinčius dirbti pramonės sektoriuje, akcentuoja, kad aukštoji mokykla glaudžiai bendradarbiauja su pramonės įmonėmis, įsiklauso į jų nuomonę studijų programų tobulinimo klausimais, nuolat atnaujina studijų programas, kad šios atitiktų naujausias tendencijas.

„Studentai nuolat praktikuojasi pramonės įmonėse, įmonių atstovus kviečiame studentams skaityti paskaitas. Studentams yra sudarytos sąlygos įmonėse atlikti praktikas, po kurių didžioji dalis pasilieka dirbti. Taip pat jie noriai naudojasi galimybėmis pagal mainų programas vykti į užsienį pasisemti žinių ir patirties“, – privalumus vardijo Technologijų fakulteto dekanas.

Dr. T. Makaveckas priduria, kad Kauno kolegijos dėstytojai nuolat tobulina savo kompetencijas stažuotėse įmonėse ir kitose aukštojo mokslo institucijose užsienyje, kad studentams galėtų pateikti aktualiausias žinias. Taip pat kolegija nuolat sulaukia ir užsienio dėstytojų vizitų.