Antialkoholinių variklio užraktų diegimas transporto priemonėse kelia aršias diskusijas: vieni sutinka, kad tai yra efektyvi priemonė kovojant su neblaiviais vairuotojais, kiti dvejoja dėl įrangos patikimumo bei didelės kainos. 

Juk gali būti taip, kad vienas papūs, o kitas sės prie vairo. Profesorius Aurelijus Veryga ramina: „Kai yra geriama su kompanija, greičiausiai nebus, kam pūsti. O gatvėje praeivio negaudysi, kad šis pūstų vietoj tavęs...“

Žadėjo montuoti į serijinius automobilius

Antialkoholinis variklio užraktas, dar kitaip vadinamas alkoloku, alkobloku ar alkospyna, yra elektroninis prietaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės, jei vairuotojo girtumas viršija leistiną ribą. Norint nustatyti, ar prie automobilio vairo sėdantis asmuo yra blaivus, prieš užvesdamas variklį jis turi papūsti į alkoholio matuoklį.

„Lietuvoje tokia įranga jau yra diegiama, ypač keleivius vežančiose transporto priemonėse. Kiek žinau, jas turi nauji mokykliniai autobusiukai. Skandinavijoje yra įprasta praktika prasižengusiems vairuotojams, kurie sulaikomi dėl vairavimo išgėrus, privalomai įsirengti vadinamą alkospyną ir tam tikrą laiką su ja važinėti. Tai yra pakankamai veiksminga priemonė.

Automobilių gamybos kompanija prieš kelerius metus gyrėsi, kad planuoja tokius įrenginius montuoti į serijinius automobilius. Bet kalbos tilo ir nutilo. Matyt, nedaug kam patiko tokia idėja“, – sako Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas prof. Aurelijus Veryga.

Prasižengusiojo rūpestis

Galbūt ne visiems patiks, bet Susisiekimo ministerija parengė ir šiuo metu pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama įteisinti antialkoholinių variklio užraktų naudojimą.

„Ši priemonė dažniausiai naudojama neleisti asmenims, kurie jau buvo bausti už vairavimą esant neblaiviam, pakartotinai nusižengti. Tai – dalis platesnės prevencijos programos, kurią, be medicinos bei psichologinės pagalbos, sudaro ir antialkoholinių variklio užraktų naudojimas.

Antialkoholinio variklio užrakto naudojimas nebus privalomas. Tačiau administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus arba vengė neblaivumo patikrinimo, praėjus ne mažiau kaip pusei teisės vairuoti atėmimo termino bus galimybė grąžinti teisę vairuoti tik transporto priemones, kuriose sumontuoti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiesa, jeigu asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka dalyvaus savanoriškoje asmenų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad jie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs, medicininėje ir švietėjiškoje atestacijoje ir ją užbaigs. Taip pat baigs papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikys vairavimo egzaminą“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Susisiekimo ministerija siūlo krovinius ir keleivius, ypač vaikus, pervežančioms įmonėms savanoriškai diegti antialkoholinius variklių užraktus į transporto priemones, kurios ir taip yra didesnio pavojaus šaltinis. „Alkobloko kaina siekia iki tūkstančio eurų. Valstybė jų nekompensuos. Jei verslas matys efektą, greičiausiai užsiims nuoma. Jei prasižengęs darbuotojas yra geras ir patikimas, galbūt įrenginį nupirks darbdavys. Bet kuriuo atveju – tai prasižengusiojo rūpestis“, – sako ministras R. Sinkevičius.

Teisės vairuoti tik transporto priemones, kuriose sumontuotas antialkoholinis variklio užraktas, grąžinimą patvirtins valstybės įmonės „Regitra“ įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir išduotas vairuotojo pažymėjimas su atitinkamu apribojimo kodu.

Užkirs kelią sukčiavimui

Daugelis baiminasi, kad vadinamoji alkospyna nepažabos girtų vairuotojų, kadangi į alkotesterį galės pūsti keleivis ar pro šalį einantis asmuo. „Technologijos labai greitai juda į priekį. Kiek man teko domėtis, netgi senesnės technologijos turėjo galimybę nustatyti, ar tai yra ne kokia pompa pučiamas oras. Yra matuojama temperatūra, drėgmė, siekiant įsitikinti, kad į prietaisą pučia tikrai žmogus ir gali prašyti tai padaryti pakartotinai.

Netgi Lietuvos įmonės, aišku, ne tokiu tikslu, yra sukūrusios darbo vietoms vadinamuosius alkotesterius, kurie atpažįsta veidą – tai yra, skenuoja veidą realiu laiku, kuomet asmuo pučia į alkotesterį. Technologijos taip greitai juda į priekį, kad tikrai nėra sudėtinga alkospynose įmontuoti kamerą, kuri galėtų nustatyti žmogaus tapatybę, kad sukčiavimams būtų užkirstas kelias. Galų gale, žmogus, kuris yra linkęs pažeidinėti kelių taisykles, ne visada ras tokį asmenį, kuris sutiks vietoj jo papūsti. Juolab kad ir geriama paprastai su kompanija. Greičiausiai nebus, kam pūsti. O gatvėje praeivio negaudysi, kad šis papūstų vietoj tavęs“, – svarsto prof. A.Veryga.

Komentarai

Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas:

– Iškilo techninio pobūdžio klausimų dėl įrangos patikimumo ir įrengimo transporto priemonėse. Ar negalėtų būti taip, kad vienas asmuo užves transporto priemonę, o kitas sės prie vairo?

Turėtume apibrėžti, kam galėtų būti taikoma tokia tvarka ir įpareigojimai, kaip būtų kontroliuojamas įpareigojimų vykdymas, kaip elgtis su tais žmonėmis, kurie leidžia sau nusižengti teisės aktui, sveikam protui ir vairuoja transporto priemonę neblaivūs.

Turime ir Vakarų valstybių patirtį, kai įkliuvę neblaivūs vairuotojai gali būti įpareigojami išklausyti specialius kursus ir dalyvauti mokymuose.

Manau, logiška priversti vairuotoją investuoti visų pirma į kitų asmenų saugumo užtikrinimą.

Psichoanalitikas, toksikologas dr. Tomas Vilius Kajokas:

– Tiems žmonėms, kuriems alkoholis „nurauna stogą“ ir jie sėda prie automobilio vairo, iš tikrųjų padėtų tokios priemonės įdiegimas.

Žinoma, nėra nei vieno metodo, kuris būtų patikimas šimtu procentų. Kaip nėra šimtu procentų patikimų vaistų ar apsaugos nuo nėštumo, taip visada egzistuoja galimybė, kad vienas ar kitas procentas nesuveiks arba suveiks ne taip.

Priemones reikia rinktis iš patikimų gamintojų: yra brangesnė ir patikimesnė bei pigesnė ir ne tokia patikima technika. Kaip mes pasitikime alkotesteriais, manydami, kad egzistuoja tam tikra paklaida, tikriausiai galėtų būti ir taip vadinamų alkoblokų techninis įvertinimas.

Svetur

Pirmosios „alkospynos“ sukurtos už Atlanto – JAV, Kanadoje. Skandinavijos šalys jau daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjo įgyvendinti antialkoholinių variklių užraktų programą. Šiose šalyse tai ne tik prevencijos programos dalis – ekonominių ir teisinių priemonių skatinamos (mažesni vairuotojų ir transporto priemonių draudimai, mažesni kelių mokesčiai, lengvatos įsigyjant transporto priemones ir kt.) antialkoholinius variklio užraktus diegiasi ir pačios autobusus, sunkvežimius ar taksi automobilius eksploatuojančios įmonės. Neseniai „alkospynos“ išbandytos ir Belgijoje, Norvegijoje bei Ispanijoje, o kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, planuoja jas išbandyti.