IŠ TAŠKO A Į B – TRANSPORTU, ATITINKANČIU GALIMYBES IR NUOTAIKĄ

Kol dalis pasaulio ryžtingai suka vairą aplinkai draugiško viešojo transporto plėtros link, kita dalis dėl to nekvaršina sau galvos ir didmiesčiuose bei provincijos maršrutais keliauja taip, kaip leidžia galimybės ir kaip smagiau.

Klonų rezervatas

Kai kuriuose Kubos miestuose, netgi sostinės Havanos pakraščiuose, dar galima pasiekti tikslą pasirinkus „kupranugarį“ – taip vadinama viešojo transporto priemonė, kurią sudaro sunkvežimis ir jo tempiamas daugiaratis kėbulas, kažkiek primenantis mobilų namelį.

Šio hibrido, galinčio vežti iškart net kelis šimtus keleivių, varomoji jėga – vilkikas: tai – dažniausiai vintažinis amerikietiškas ar sovietinis sunkvežimis („Ford“, „Freightliner“, „KrAZ“, „KamAZ“).

Kėbulas – sulipdytas iš kelių vengriškų „Ikarus“, čekiškų „Škoda“ ar sovietinių „LiAZ“, PAZ, prancūziškų „Berliet“, britiškų „Leyland“, japoniškų „Hino“, ispaniškų „Pegaso“, belgiškų „VanHool“, netgi braziliškų „Busscar“ ir „Marcopolo“ autobusų, daugėja ir klonų iš kiniškų „Yutong“.

Kubiečiai bandė sukurti nacionalinį autobusą, tačiau visi „Giron“ ar „Diana“ modeliai – labai artimi „Ikarus“, „PAZ“, „Busscar“ giminaičiai.

Hibridas: „kupranugaris“ – Kubos auksarankių sukonstruota viešojo transporto priemonė./ Twitter nuotr. 

Variklio tembras? Svarbu!

Filipinuose, Indijoje, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse populiarūs nebe pirmos jaunystės, tačiau itin originaliai išgražinti autobusai.

Matatu kursuoja tik vairuotojams žinomais (pirmiausia – pelningais) maršrutais.

Kenijos sostinėje Nairobyje iš transporto srauto išsiskiria 10–14 ar netgi dvidešimt keleivių talpinantys mažieji autobusai – matatu. Jie dažniausiai kursuoja tik vairuotojams žinomais (pirmiausia – pelningais) maršrutais, o piko valandomis tampa ekspresais, be stabtelėjimų gabenančiais iš taško A į tašką B.

Matatu savitumas – puošyba ir variklio skleidžiamo garso stiprumas bei tembras.

Pastaruoju metu šie autobusai dar vadinami manyanga – dėl „Isuzu“, „Mitsubishi“, „Scania“ modelių su ragus primenančiomis šoninio matymo veidrodėlių konstrukcijomis.

Progresas: sausakimšose Tokijo gatvėse labai praverčia manevringasis „Toyota i-Road“./Twitter nuotr.

Grafičių karalystė

Spalvingi ir Filipinuose keleiviniai jeepney, ir Gvatemaloje važinėjantys „chicken bus“.

2016-aisiais Filipinų vyriausybė nusprendė apriboti jeepney amžių – uždraudė eksploatuoti senesnius nei penkiolikos metų automobilius, naujasniems parengė privalomus modernizavimo įpareigojimus.

Iš pradžių tai sukėlė didelį šių transporto priemonių savininkų pasipriešinimą, tačiau netrukus aistros nuslūgo – jeepney atsižvelgė į ekologijos, bilietų pardavimo apskaitos ir mokesčių reikalavimus.

Skirtingų šaltinių duomenimis, naujas jeepney kainuoja beveik 40 tūkst. eurų. Filipinietis, gavęs kreditą dešimčiai metų, per mėnesį turi uždirbti bent 330 eurų.

2023 m. mažiausias atlyginimas per mėnesį Filipinuose – 186 eurai, didžiausias – beveik 3 300 eurų.

Nuo kalno – toboganu

Pramoga: dvivietis ar trivietis toboganas jį stumiančių vežikų dėka nuo kalno gali pasiekti 45 km per val. greitį./Twitter nuotr. 

Madeiroje (Portugalija) turistai gali išbandyti toboganą – roges primenančią transporto priemonę.

Praeityje toboganas buvo populiarus kelionės būdas Funšalio miesto nuokalnių gatvėmis, tačiau ir šiuo metu vienas kitas vietos gyventojas, padedamas šeimos nario ar kaimyno, pasinaudoja pintu krepšiu su medinėmis pavažomis.

Nūnai dvivietis ar trivietis toboganas jį stumiančių vežikų (correiros) dėka nuo kalno gali pasiekti 45 km per val. greitį. Dešimt minučių trunkančios kelionės kaina vienam asmeniui – 25 eurai, dviem – 30 eurų.

Kambodžoje, Batambango provincijoje, gyventojai tebesinaudoja norry – geležinkelio vežimėliais su motociklo varikliu ir bambukine platforma.

Galimas maksimalus norry greitis – 50 km per val. Prireikus keleiviai jį stabdo ir savo kojomis.