2015 m. gruodžio 8 d., antradienį, LDS galerijoje ARKA, 17 val. atidaroma paroda „LIETUVIŠKAS NOKTIURNAS“.

Maskvos žurnalo „Iskusstvo“ inicijuotas projektas – penkių jaunų Rusijos dailininkų meninis dialogas su poeto Josifo Brodskio kūriniais „Lietuviškas noktiurnas“ ir „Lietuviškas divertismentas“.

Maskvos leidykla „Iskusstvo“, nuo 1933 m. leidžianti to paties pavadinimo populiarų meno žurnalą ir LDS galerija „Arka“ atidaro parodą „Lietuviškas noktiurnas“, skirtą Josifo Brodskio lyrikai lietuviška tematika. Projektas yra tęsinys leidyklos vykdomos programos „Klasikinė literatūra šiuolaikinių dailininkų akimis“.

Josifas Brodskis – Lietuvoje gerai žinomas poetas, praleidęs čia daug laiko ir turėjęs platų draugų ir pažįstamų ratą. J. Brodskis gerai pažinojo Lietuvą ir labai ją mylėjo, ilsėjosi čia siela ir daug rašė Lietuvos istorijos tema, apie Vilnių, Kauną, Palangą. „Lietuviškas noktiurnas“ ir „Lietuviškas divertismentas“ yra reikšmingi kūriniai J. Brodskio kūryboje. Ši paroda apima penkis meno projektus, penkis menininkų dialogus su Brodskio poezija. Kiekvienas autorius pasirinko savo ištrauką ir dialogo su poetu meninę išraišką.

Igoris Oleinikovas sukūrė seriją iliustracijų, skirtų „Lietuviško divertismento“ ciklui. Ištraukoje apie „Liejyklos“ gatvę Brodskis sukuria savo įsivaizduojamą biografiją: kaip susiklostytų jo likimas, jei jis būtų gimęs Vilniuje prieš šimtą metų. Šios biografijos pagrindas – šeimos istorija, tarytum poeto senelis ir jis pats būtų gimęs šiose vietose ir prekiavęs siuvimo mašinomis. I. Oleinikovas sukuria Brodskio poezijos atmosferą, pasitelkdamas savo paties jaunystės prisiminimus apie sovietinius septyniasdešimtuosius, kurie jam atrodė lyg ilgas, nesibaigiantis vasario mėnuo.

Julija Borisova iš naujo pasakoja lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istoriją fotografijų serijoje „Apie vyrus, sklandančius ore". Šis siužetas labai patiko Brodskiui, jis planavo skirti pilotams eilėraštį: galima tik numanyti, kad ši istorija jam priminė apie beviltišką žmogaus bandymą ištrūkti iš kasdienybės, apie bandymą, visada pasmerktą nesėkmei. Tačiau J. Borisovos herojai iškyla prieš mus lyg mitologiniai didvyriai, kurie stoja į mūšį su erdve ir laiku, paieškose savo tikrųjų namų.

Natalija Reznik ir Denisas Davydovas irgi ieško savo „namų“, pasakoja mums savo šeimos istoriją, perteikia emigracijos, klajonių ir ieškojimų patirtį. Ieško Brodskio poezijoje jausmų, kuriuos patiria patys. Dabar menininkai gyvena Vokietijoje ir jų darbuose atsispindi aktualūs politiniai įvykiai, kai namų sąvoka milijonams žmonių prarado savo tikrąją prasmę.

Vladimiras Nasedkinas kreipiasi į Brodskio „Lietuviško noktiurno“ siužetą. Eilėraščio lyrinis herojus lyg vaiduoklis perskrenda okeaną ir naktį klaidžioja po Vilnių ir Kauną, ieško savo draugo, beldžiasi į jo langą, kad užbaigtų seną ir svarbų jam pokalbį. Serijoje „Virš Lietuvos kalvų...“ V. Nasedkinas tarsi kartoja vaiduoklio skrydį, kildamas vis aukštyn ir žvelgdamas į Lietuvą iš kosmoso.

Dina Karaman – garso ir video menininkė, todėl jos pokalbis su Brodskiu – garso instaliacija, kur ji ne tik perduoda Kazimiero ir Nikolajaus cerkvių varpų dialogą, vežimo dardesį per grindinį, plunksnos girgždesį ir gaidžio riksmą – viską, kas aprašyta Brodskio eilėse, bet viską apipina savo pačios asociacijomis ir emocijomis.

Ši paroda – dar vienas reikšmingas žingsnis, jungiantis Lietuvos ir Rusijos meno pasaulius ir primenantis, kad menininkų bendravimas visais laikais nepaisė sienų ir sistemų skirtumų. Leidyklos „Iskusstvo“ iniciatyva Vilniaus parodų lankytojai turės progą išvysti Lietuvą per poeto Josifo Brodskio kūrybos prizmę ir šiuolaikinių Rusijos menininkų vizualines jo kūrybos interpretacijas.

Parodoje dalyvauja daugiau nei 50 Lietuvos menininkų: tapytojų, grafikų, skulptorių, keramikų, tekstilininkų, fotografų ir kitų dailės žanrų atstovų. Pirmenybė teikiama kūriniams, pristatantiems novatorišką požiūrį į natiurmortą, savo išraiškos forma ar turiniu perduodantiems „naują žinią“, demonstruojantiems „kito kampo“ požiūrį tiek technikos, tiek turinio prasme.

Projektu siekiama išsiaiškinti, kaip natiurmortas atrodo šiandien, kokią įtaką jam daro naujosios meno tendencijos, kaip šis žanras kinta laike, kas jaudina menininką ir kokia forma jis tai perteikia, kiek svarbus apskritai natiurmorto žanras Lietuvos menininkui, kokią vietą jis užima šiuolaikinėje dailėje? Ar natiurmortas yra tik aplinkos atspindys? Kaip jis išreiškia menininko kūrybinę savimonę ir išraiškos būdus? Paroda padeda atsakyti į visus šiuos klausimus.

Projekte dalyvauja žinomi Lietuvos menininkai: Mindaugas Skudutis, Eugenijus Cukermanas, Linas Liandzbergis, Gintaras Palemonas Janonis, Aleksandra Jacovskytė, Valentinas Antanavičius, Ina Budrytė, Jūratė Mykolaitytė, Bronius Gražys, Arūnė Tornau, Andrius Miežis, Rūta Šipalytė, Martynas Gaubas, Saulius Dastikas, Aleksandras Vozbinas, Marius Strolia, Romualdas Balinskas, Kristina Inčiūraitė, Miglė Kosinskaitė, Nomeda Marčėnaitė, Kunigunda Dineikaitė, Grytė Pintukaitė, Salomėja Jastrumskytė, Marius Jonutis, Ričardas Bartkevičius, Kristina Norvilaitė, Vytautas Tomaševičius, Gediminas Piekuras ir kiti.

Parodos iniciatorė ir kuratorė - tapytoja Meda Norbutaitė.

Daugiau apie natiurmortą...

Natiurmortas (pranc. nature morte - negyvoji gamta) – dailės žanras, kuriame pagrindinis vaidmuo ir dėmesys skiriamas negyviems objektams. Tačiau natiurmortuose vaizduojami ne tik daiktai, bet ir įvairūs augalai, žmonės, gyvūnai. Visais laikais natiurmortas teikė išsamią informacija apie žmogaus buitį, jo aplinką, pomėgius. Be viso ko natiurmorto žanras - tradicinė dailės edukacijos priemonė. Jis buvo, yra ir bus mokymosi piešti, tapyti, fotografuoti daiktus pagrindas, taip pat priemonė studijuoti pasaulio formas, spalvas, faktūras. Nėra dailininko, kuris kažkuriame savo kūrybos etape nebūtų kūręs natiurmorto. Šiandieniniame vartotojiškame pasaulyje mus supa daiktų gausa. Jie „padeda“ ir „trukdo“. Arba mūsų požiūris į juos keičiasi. Meninikui ši gausa gali būti nauji neišsemiami dirgikliai ir išraiškos objektai. Tai gausa naujų medžiagų, formų, faktūrų, tekstūrų, konstrukcijų, kombinacijų ir t.t.

Lietuvos dailėje natiurmorto elementų pasirodė XVIII a. pab. – XIX a. pr. figūrinėse P. Smuglevičiaus, K.Rusecko, V. Neveravičiaus kompozicijose. Profesionaliojoje lietuvių tapyboje XX a. pr. susiduriame su arsininkų natiurmortais. J. Vienožinskis, P. Kalpokas, V. Vizgirda, A. Gudaitis, A. Varnas, V. Kairiūkštis, V. Eidukevičius sukūrė natiurmortų, vaizduojančių gėles, indus, lietuvių liaudies skulptūrą.

Sovietmečiu ryškaus kolorito, emocingų natiurmortų nutapė E. Jurkūnienė, L. Katinas, B. Mingailaitė, A. Petrulis, A. Savickas, V. Bičiūnas, V. Kisarauskas, G. Petrova, L. Tuleikis. 6 - 8 dešimtmetyje natiurmortuose dažnu motyvu tampa gėlės. Tai impresionistiniai M. Cvirkienės, jautrūs A. Petrulio, ekspresyvūs B. Mingailaitės, I. Trečiokaitės-Žebenkienės darbai. Dailininko A. Kuro drobėse matome netradicinius natiurmorto objektus - laidus, elektrinę plytelę. 9 deš. pradžioje Lietuvoje atsiranda siurrealistiniai J. Bogdanavičiutės, J. Mykolaitytes, abstraktūs R. Vaitekūno, hiperrealistiniai A. Švėgždos natiurmortai.

Šiuolaikinės dailės kontekste galime stebėti V. Zarėkos, N. Saukienės, E. Balsiukaitės, R. Vilkausko natiurmortus. Išvykęs gyventi į JAV, tapytojas A. Bareikis kuria natiurmortus - instaliacijas, naudodamas daiktus – šiukšles, juos komponuodamas, transformuodamas ir dažydamas.

Šiandien tiek vaizduojamosios, tiek taikomosios dailės išraiškos formoms įgaunant vis naujus pavidalus, nykstant tradicijai, kanonų riboms, persipinant meno rūšims, kinta ir natiurmorto sąvoka. Ieškant naujų plastikos būdų, vis dažniau menininkų kūryboje atsiranda tarpdisciplininio meno apraiškų.

Todėl šis projektas - paroda “Natiurmortas. Šiuolaikinis kontekstas tradicijoje” sukvietė įvairių sričių menininkus ne tik pristatyti anksčiau sukurtus natiurmorto darbus, atitinkančius temą, bet ir apmąstyti bei pateikti naujus kūrinius, demonstruojant savą požiūrį į šį žanrą, savo atrastas individualias stilistikas bei technikas.

Parodos veiks iki 2016 m. sausio 9 d.