NETIKĖTAS ABEJINGUMAS SERGANTIEMS VAIKAMS

Jau antras mėnuo Vilniaus centre, Katedros aikštėje įrengtoje imitacinėje ligoninės palatoje, kurioje šalia lovos stovi viena kėdė, didžiąją dalį laiko praleidžia Labdaros ir paramos fondo "Mamų unija" atstovai, o fondo sąskaita pildosi labai lėtai.

Stebina abejingumas

Rugsėjo 16 d. sostinės Katedros aikštėje prasidėjo akcija "Vienos kėdės istorija". Visi žmonės, neabejingi šeimų, kurių vaikai serga onkologinėmis ligomis, kančioms, buvo kviečiami bent trumpam užsukti į palatą ir pasijusti tų šeimų vietoje. Projekto iniciatoriai kvietė žmones bent vieną valandą praleisti ant šios kėdės ir taip parodyti savo paramą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei jų šeimoms.

Šalia simbolinės palatos įrengtas ir ekranas, kuriame nuolat galima matyti telefono numerius, kuriais skambinant galima paaukoti lėšų "Mamų unijos" fondui, taip paremiant "Šeimos namų", kuriuose bent kurį laiką su šeimos nariais galėtų praleisti ir atsipūsti sergantys vaikai, statybą, bei informaciją, kiek lėšų jau paaukota. Planuota, kad simbolinė palata neužvers durų tol, kol bus surinkta 500 tūkst. eurų, kurių reikia šiam kilniam projektui užbaigti.

Prie pagalbos akcijos vėžiu sergančių vaikų šeimoms prisijungė pirmoji ponia D. Nausėdienė.

"Kviečiame visus nors trumpam įsijausti į vėžiu sergančio vaiko šeimos vaidmenį. Užuojautos ir gailesčio čia nereikia, čia reikia supratimo, paramos. Tik kartu galime sukurti "Vienos kėdės istorijos" laimingą pabaigą", – prieš prasidedant akcijai "Vienos kėdės istorija" sakė labdaros ir paramos fondo "Mamų unija" įkūrėja, "Šeimos namų" sumanytoja Eglė Mėlinauskienė.

Tada ji tikėjo, jog, suvienijus jėgas ir geriems žmonėms padedant, prieglobstis onkologine liga sergančių vaikų šeimoms greičiau taps realybe. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau to tikėjimo lieka.

Užsuka nelaimės paliesti

"Mums kyla labai daug klausimų, kodėl žmonės tapo tokie abejingi kito skausmui, – praėjusią savaitę "Vilniaus dienai" teigė E.Mėlinauskienė. – Didžiąją laiko dalį šioje imitacinėje palatoje praleidžiame mes patys, "Mamų unijos" atstovai, o dėl to stoja kiti mūsų darbai bei projektai. Jeigu ir užsuka vienas kitas žmogus, tai dažniausiai "vėžio paliestas" – pats sirgęs ar turėjęs sirgusių artimųjų. O ir sąskaita, į kurią renkame lėšas "Šeimos namų" užbaigimui, pildosi labai po nedaug – daugiau nei pusę iš ten esančios 187 tūkst. eurų sumos paaukojo vienas žmogus."

Nors iniciatyva siekiama neatlygintinai padėti Lietuvos šeimoms, ta iniciatyva kažkam gali dar ir trukdyti.

Moteris teigia nerandanti atsakymo, kodėl tokia situacija. Nors paaiškinimų teko išgirsti visokių. Vienas jų – dabar labai daug kas prašo. Arba kad Lietuvoje iki šiol nėra aukojimo ir pagalbos kitam tradicijų.

"Mamų unijos" įkūrėją skaudina ir tai, kad atsiranda žmonių, kurie, užuot padėję, kažkokiu tikslu "drumsčia vandenį" ir skleidžia niekuo nepagrįstus gandus apie fondo veiklą.

Šventės – svarbiau?

Pasak E.Mėlinauskienės, "Šeimos namai" nepretenduoja pakeisti ligoninės paslaugų ar gydytojų funkcijų. Tai socialinė alternatyva, kuri suteiks vaikui ir jo artimiesiems galimybę praleisti daugiau laiko kartu. "Šeimos namai" bus ne tik vieta, kurioje galės gyventi sergančio vaiko šeima, bet ir erdvė, leidžianti dalytis savo istorija bei išgyvenimais su kitomis šeimomis.

Šis didelis ir vienintelis toks Baltijos šalyse projektas statomas tik iš privačių lėšų, to, ką suaukoja geraširdžiai žmonės bei socialiai atsakingos įmonės bei verslai. Nors jo sumanytojai prieš trejus metus kreipėsi tiek į šalies, tiek į Vilniaus vadovus, prašydami pagalbos jam įgyvendinti, sulaukė tik žodinio pritarimo, tačiau nei iš valstybės, nei iš miesto negavo jokios finansinės paramos.

Rugsėjo mėnesį simbolinėje palatoje apsilankė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. "Noriu tikėti, kad tai nebuvo savireklama – kad negalėdamas padėti kaip politikas, jis čia apsilankė kaip žmogus, kuriam skauda dėl kitų", – svarstė E.Mėlinauskienė. Tačiau ją stebina tai, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius, net ir dalyvaudamas šalia vykusiuose renginiuose,  neužsuko į imitacinę akcijos palatą.

Tas abejingumas gąsdina, vis dažniau aplanko mintis nuleisti rankas.

Negana to, kai "Mamų unija" kreipėsi į Vilniaus savivaldybę pasiteirauti, ar galės gauti leidimą simbolinei akcijos palatai likti Katedros aikštėje dar ir lapkričio–gruodžio mėnesiais, išgirdo, jog nežinia, ar tai bus įmanoma, nes statinys gali trukdyti čia vyksiantiems šventiniams renginiams. Tad nors iniciatyva siekiama neatlygintinai padėti Lietuvos šeimoms, ta iniciatyva kažkam gali dar ir trukdyti.

"Tas abejingumas gąsdina, vis dažniau aplanko mintis nuleisti rankas. Laimė, yra saujelė žmonių, kurie padrąsina, palaiko. Ir dar sergančių vaikų, jų šeimų viltis, kad jie kažkam rūpi. Kai visiškai apleidžia jėgos, būtent pas juos važiuoju pasisemti stiprybės, jie man yra didžiausia motyvacija", – sakė E.Mėlinauskienė.

Trūksta visiems projektams

Kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų, o susirgus vaikui, suserga ir visa jo šeima. "Šeimos namų" idėja – sukurti reabilitacijos ir informacijos centrą tokioms šeimoms, kad jos galėtų būti drauge saugioje, jaukioje ir vaikui sveikti padedančioje aplinkoje. Šie namai skirti onkologine liga sergančio vaiko slaugai, reabilitacijai, šeimos laiko praleidimui kartu.

500 tūkst. eurų – tokia lėšų suma reikalinga, kad "Šeimos namų" projektas, į kurį jau investuoti maždaug 2 mln. aukotojų lėšų, būtų baigtas įgyvendinti ir čia galėtų prieglobstį rasti sergančių vaikų šeimos. "Mamų unija" negali visų aukojamų lėšų skirti tik šiam projektui, nes turi ir kitų svarbių įsipareigojimų – vežti vaikus gydyti į užsienį, pirkti jiems vaistų, kurie Lietuvoje nekompensuojami ir pan. Todėl "Šeimos namų" kūrėjai vis dar tikisi geranoriškai nusiteikusios visuomenės pagalbos.