Pasak jo, vyriausybė šių metų biudžeto projektą planą ketina svarstyti antradienį, o trečiadienį numatytas parlamento frakcijų atstovų pasitarimas dėl pagrindinių biudžeto sudarymo principų.

K. Karinis pabrėžė, jog jokie nauji mokesčiai ar esminiai mokesčių pakeitimai neplanuojami.

Finansų ministerija tikisi, jog 2019 metų biudžeto įstatymo projektas parlamentui bus perduotas svarstyti kovo 8-ąją.

2019-uosius Latvija pradėjo turėdama taip vadinamą laikinąjį biudžetą, per tris mėnesius po parlamento rinkimų spalio pradžioje nepavykus suformuoti vyriausybės. Ji buvo patvirtinta tik praėjusią savaitę.

Prezidento Raimondo Vėjuonio pasirašytos atitinkamos valstybės biudžeto ir finansų valdymo įstatymo pataisos skelbia, jog 2019-aisiais iždo išlaidos per mėnesį negalės viršyti 2018 metų biudžeto išlaidų 12-osios dalies. Tokia tvarka galios tol, kol įsigalios 2019 metų biudžeto įstatymas, patvirtintas naujosios vyriausybės ir priimtas parlamento.

Pasitraukianti vyriausybė buvo patvirtinusi 2019 metų biudžeto planą, kuriuo numatytos 9,178 mlrd. eurų įplaukos (217 mln. eurų didesnės nei 2018-aisiais) ir 9,205 mlrd. eurų išlaidos (96 mln. eurų didesnės).

„Yra per daug nepagrįstos kritikos biudžetui. Jei vertintume, kaip keitėsi Lietuvos finansai per dešimt metų, tai 2018 ir 2019 metai yra pertekliniai (...). Valstybės pajamos viršija išlaidas, nors yra gana reikšmingai didinamos valstybės išmokos pensininkams, vaikams, viešojo sektoriaus darbuotojams“, – BNS teigė N. Mačiulis.

Anot jo, vienas išskirtinių 2019 metų biudžeto bruožų – mažinami mokesčiai samdomiems darbuotojams.

„Apie tai jau buvo kalbama visą dešimtmetį. Kiekvienais metais Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas sakydavo, kad Lietuvoje vyrauja perteklinis samdomų darbuotojų apmokestinimas“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, mokytojų atlyginimų didinimas yra labai svarbus prioritetas, tačiau reikia žiūrėti sistemiškai ir ieškoti tvarių lėšų, o ne paskutinėmis dienomis bandyti sukrapštys milijonus.

„Reikia žiūrėti, kaip reorganizuoti visą švietimo sistemą, kad dabar skiriamas finansavimas, kuris viršija ES vidurkį, būtų paskirstomas efektyviai ir didžioji jo dalis tektų mokytojams, o ne infrastruktūros išlaikymui ir administracijai“, – teigė ekonomistas.

N. Mačiulis kritikavo Seimo patvirtintą PVM lengvatą malkoms bei pensijų kaupimo reformą.

Tai yra amorali lengvata – mažinamas apmokestinimas labiausiai aplinką teršiančiam kurui.

„Pinigais (PVM lengvata malkoms – BNS) tai biudžetui beveik nieko nekainuos ir galbūt sumažins šešėlinę ekonomiką, ir gal net surinks kažkiek papildomų lėšų, tačiau tai nėra socialiai atsakinga lengvata. Tai yra amorali lengvata – mažinamas apmokestinimas labiausiai aplinką teršiančiam kurui. Tuo metu, kai visas pasaulis yra susirūpinęs klimato kaita, žmogaus įtaka planetai, reikėtų įgyvendinti tokią mokestinę ir subsidijų politiką, kuri skatintų atsisakyti šildyti kietuoju kuru. Tai yra didelis žingsnis atgal“, – teigė N. Mačiulis.

Anot jo, neigiamai turėtų būti vertinama ir pensijų reforma.

„Per daug paliekama savieigai ir neužtikrinama, kad visi gyventojai jaus poreikį kaupti senatvei. Kai kurie gali per daug pasitikėti einamaisiais mokėjimais grįsta sistema, nors akivaizdu, kad senėjant visuomenei tai bus sudėtinga. Tai yra mažas žingsnis atgal nuo kaupimo“, – sakė ekonomistas.

T. Povilauskas: duoti visiems po truputį – ne sprendimas

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina nuo kitų metų įsigaliosiančią mokesčių pertvarką, tačiau, anot jo, valdžios bandymas „duoti visiems po truputį“ nėra gera idėja. T. Povilausko teigimu, ekonomikos augimo lėtėjimas gali apsunkinti pajamų surinkimą į biudžetą.

„Labai panašu, kad valdžia šiuo biudžetu stengiasi duoti visiems po truputį, kad tik ko labai nenuskriaudžiant, bet problema čia kyla dėl to, kad žmonėms padidėjusios pajamos keliolika eurų į rankas nieko labai nekeičia“, – BNS teigė SEB vyriausiasis ekonomistas.

Jis teigimai vertina sujungtas darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, „Sodros“ įmokų lubas bei progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo įvedimą.

Anot jo, neteisybė – santykinai mažos mokytojų algos – ima graužti visuomenės stabilumą daug labiau, todėl T. Povilauskas siūlo turėti ilgalaikį planą su aiškiais žingsniais: „Nes pinigų visiems po daug neužteks, o duoti visiems po truputį irgi ne sprendimas“.

Ekonomisto teigimu, sudarant biudžetą buvo privalu atsižvelgti į pasaulines ekonomikos tendencijas, kadangi lėtėjanti ekonomika gali apsunkinti pajamų surinkimą.

„Didėja rizika, kad ekonomikos plėtra per artimiausius dvejus metus bus lėtesnė negu visi tikimės, todėl formuojant biudžetą buvo būtina atsižvelgti į prastėjančias nuotaikas tarptautinėse rinkose ir didžiausiose pasaulio ekonomikose“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, per 10 šių metų mėnesių surinkta tik 100 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) daugiau negu pernai, o kitąmet jo norima gauti 311 mln. eurų daugiau.

„Šio mokesčio nesurinkimas net ir vienu procentiniu punktu reiškia 35 mln. eurų biudžeto netekimą“, – teigė ekonomistas.

T. Povilausko manymu, papildoma našta biudžetui gali tapti ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas

„Tikrai reikėjo mažinti darbo jėgos apmokestinimą, tačiau ar dabartiniai biudžeto nuostoliai (186 mln. eurų) dėl NPD padidinimo ir jo taikymo praplėtimo, kurį pajaus keli šimtai tūkstančių gyventojų, nėra per dideli, labai sudėtinga pasakyti. Sakyčiau, čia yra prioritetų klausimas“, – komentavo ekonomistas.

T. Povilauskas biudžete įžvelgia artėjančius rinkimus. Anot jo, tai užkirto kelią įvesti Lietuvai labai reikalingą nekilnojamo turto mokestį.

„Šiais metais buvo puiki proga atsirasti platesniam nekilnojamojo turto mokesčiui, bent jau pirminiam siūlymui apmokestinti ne pagrindinį gyvenamąjį būstą, tačiau tai, kad buvo atsitraukta, rodo, kad valdžia nenorėjo aštrinti situacijos prieš rinkimus, ir tai yra blogai“, – teigė analitikas.

Anot jo, aiškią rinkiminę žinutę siunčia ir paskutinėmis dienomis priimtos PVM lengvatos malkoms ir spaudai, kurias jis taip pat vertino neigiamai. 

R. Vainienė: reikia struktūrinių reformų

Ekonomistė Rūta Vainienė biudžetą lygina su ledkalnio viršūne ir sako, kad didesnį dėmesį reikia kreipti į priimamus įstatymus bei reformas, nuo kurių jis ir priklauso. Be to, jos teigimu, kitų metų biudžete matomas tik vienas didesnis, tačiau nereikalingas pakeitimas – bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.

„Negalime pasakyti, kad šitas biudžetas kitoks negu šių metų biudžetas. Identiškas. Pajamų eilutės identiškos, išlaidų eilutės identiškos su nedideliais nukrypimais dėl ekonomikos augimo, mokestinių pakeitimų“, – BNS komentavo R. Vainienė.

Maskuojama „Sodros“ bėda

Pasak jos, vienintelis pokytis naujajame biudžete – bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“, kurį ekonomistė vadina „tuščiu ir bereikalingu pinigų vaikščiojimu“ ir sako, kad taip bus maskuojamos „Sodros“ bėdos.

„Bazinė pensija iš „Sodros“ perkelta, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos bus didesnės, jos perkeliamos į „Sodrą“. Techninis suvaikščiojimas iš vieno biudžeto į kitą.  Nereikėjo šitos reformos daryti, nereikėjo kilnoti. (...) Vistiek „Sodra“ mokės, valstybės biudžetas perveda „Sodrai“, – teigė R. Vainienė.

Anot jos, taip slepiama tikra „Sodros“ būklė.

„Maskuoja „Sodros“ bėdą. Nebeaiški jos reali padėtis. Anksčiau viskas būdavo „Sodros“ biudžete, matydavai, ar susibalansuoja įmokos su išmokom, o dabar (...) surenkama ne per „Sodros“ tarifą, o per GPM tarifą ir valstybės biudžetas „Sodrai“ pervesti gali bet kiek, viskas bendrame katile susimaišo, nebeaišku, kuri dalis tenka bazinei pensijai finansuoti“, – pridūrė ji.

Pasak ekonomistės, kritika, skambėjusi biudžetui, atrodo keista, nes norint kitokio biudžeto, reikia apie tai kalbėti priimant struktūrines reformas ir sprendimus, o ne tvirtinant biudžetą.

„Biudžetas yra ledkalnio viršūnė, 10 proc., ką mes matome, finansinė išraiška. O visas 90 proc. yra iš kur gaunamos pajamos, visa mokestinė sistema ir visas viešasis sektorius, (...) ten yra 90 proc. visų reikalų. Tai jeigu ten nieko nekeiti iš esmės, negali tikėtis, kad biudžetas būtų kitoks“, –  teigė R. Vainienė.

Valstybė apsiima finansuoti per daug funkcijų

Kaip pagrindinę problemą ji įvardijo tai, kad valstybė, ypač švietimo ir sveikatos srityse, apsiima finansuoti per daug funkcijų ir nepripažįsta, kad to daryti yra nepajėgi.

Valstybė yra apsižiojusi per daug finansuotinų funkcijų.

„Valstybė yra apsižiojusi per daug finansuotinų funkcijų. Darosi labai akivaizdu, kai viešasis sektorius bruzda nepatenkintas. Akivaizdu, kad yra per daug apžiota, nebepajėgia išlaikyti“, – sakė R. Vainienė.

„Pagal tai, kiek apžiota, nemokama medicina, nemokamas mokslas, nepakanka lėšų. Turėtų pripažinti, kad negalime mes išlaikyti tiek. Turėtų atsirasti dalis sveikatos priežiūroje paciento priemoka, švietime neturi būti visas ir formalusis ir neformalusis ugdymas finansuojamas“, – kalbėjo ji.

Ji taip pat pridūrė, kad naujajame biudžete esamas rezervas yra nepakankamas, be to, biudžete trūksta lankstumo.

„Žmonėms sakoma, turėkite bent 3–6 mėnesių pagalvę. Tai viešasis sektorius tokios pagalvės neturi. (...) Lankstumo biudžete irgi yra mažai, (...) savivaldybių finansavimas yra katastrofinė sistema, visiškai nepaliesta 25 metus, griozdiška, bloga, niekas neliečia jos“, – komentavo ekonomistė.

Kitais metais biudžeto pajamos sieks 10,59 mlrd. eurų (įskaitant 1,921 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), o išlaidos – 11,696 mlrd. eurų (beveik 2,242 mlrd. eurų). Deficitas – 1,105 mlrd. eurų.

M. Dubnikovas: atsigręžiama į vidurinę klasę

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas sako, kad 2019 metų biudžete išlaikomas nuoseklumas – valdžia tesi pažadus ir atsigręžia į vidurinės klasės gyventojus.

„Vertinu palankiai dėl to, kad jame (biudžete – BNS) yra tai, kas buvo žadėta prieš metus – yra padalinama pinigų ne skurdžiausiam sluoksniui, nes jis jau gavo savo porciją 2018 metais, bet dabar atsigręžiama į vidurinį sluoksnį, ir čia yra tęstinumas ir prognozuojamumas, labai pagirtinas dalykas“, – BNS komentavo Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas.

Anot jo, mažėja mokesčiai, ir tai daliai visuomenės duos papildomų, nors ir nedidelių, pajamų.

„Šiek tiek kritikuotina, kad tai tam tikras lėšų pabarstymas visuomenei, bet iš kitos pusės yra tam tikras nuoseklumas. (...) Mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms atlyginimų pasikeitimai dėl mokesčių pakeitimų yra mažesni nei tiems, kurie gauna vidutinį darbo užmokestį“, – teigė M. Dubnikovas.

Ekspertas paskaičiavo, kad uždirbančiųjų apie 600 eurų alga padidės apie 12 eurų, o 1–1,5 tūkst. eurų – apie 70 eurų.

Anot M. Dubnikovo, biudžete nėra reikšmingų reformų – iš dabartinės valdžios daugelis jų tikėjosi, nes tai buvo vienas jos rinkimų šūkių. 2019-ųjų biudžetą ekspertas vadina „kosmetiniais bei techniniais pataisymais“ ir priduria, kad kai kurie pakeitimai gali padėti ateityje lengviau reguliuoti mokestinę sistemą.

„Pavyzdžiui, „Sodros“ mokėjimų perkėlimą į biudžetą ir dalinai antros pakopos (pensijų fondų – BNS) pakeitimus, kurie ateityje galbūt leis išvengti tolesnio kišimosi į privatų kaupimą, kuris dominavo paskutinius 15 metų“, – BNS sakė ekspertas.

Jis taip pat teigiamai vertino tai, jog nuo kitų metų visas socialinio draudimo įmokas mokės dirbantysis.

„Daug metų ekonomistai prašė šito pakeitimo, nes tiesiog pati sistema tampa skaidresnė ir aiškesnė, žmogus gali matyti, kiek moka mokesčių ir už juos reikalauti kažkokių veiksmų. Ji tiesiog bus skaidresnė ir aiškesnė“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

„Kiekvienas paprastas darbuotojas, kuris gaudavo atlyginimą, labai retas žinojo, kiek kainuoja darbo vieta, ir tada gaunasi šiek tiek painiojanti sistema, nes nežinia, kiek uždirbi, nematai, kiek sumokama mokesčių“, – pridūrė jis.

Pensininkai

Visos pensijos nuo sausio turėtų didėti beveik 8 proc. – vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu spalio duomenimis buvo 337 eurai, o nuo ateinančių metų ji turėtų siekti 363 eurus.

Senjorams, kurie gauna mažesnes nei 233 eurus siekiančias išmokas, numatomos priemokos, tokie žmonės gaus vidutiniškai 20 eurų daugiau. Tai palies apie 90 tūkst. pensininkų bei neįgaliųjų, tam valstybė skirs 20 mln. eurų.

Invalidumo pensija turėtų siekti 229 eurus, tai – 16 eurų daugiau nei šių metų spalį. Turėtų didėti ir našlaičių pensija – nuo 118 eurų iki 127 eurų.

Mokytojai

Mokytojų algos nuo kitų metų rugsėjo turėtų vidutiniškai kilti 9 proc. Vyriausybė teigia, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis į rankas turėtų pakilti nuo 727 eurų iki 831 eurų.

Profsąjungos perspėja, kad, kaip ir kasmet, dalies mokytojų atlyginimai vėl mažės dėl krūvių perskaičiavimo. Streikuojantys pedagogai prašo penktadaliu kelti algas nuo sausio.

Padėtis lieka neaiški, nes nėra žinoma, kaip mokytojų atlyginimus pakeis Seime svarstomos prezidentės pataisos dėl etatinės sistemos keitimo. Pasiūlymus tvarkai tobulinti rengia ir Švietimo ir mokslo ministerija.

Medikai

Vyriausybė teigia, kad tikslų gydytojų ir slaugytojų atlyginimų augimą šiuo metu numatyti sunku, nes dėl jų dydžių sprendžia įstaigų vadovai. Biudžete medikų atlyginimų didinimui numatyta 195 mln. eurų, o ministerija prognozuoja, kad nuo rugsėjo jie augs apie 15 procentų. Šiuo metu gydytojas vidutiniškai uždirba 1271 eurą „į rankas“, o slaugytojas – 680 eurų.

Tarnautojai

Valstybės tarnautojų atlyginimai augs dėl kitąmet įsigaliojančios pertvarkos ir bazinio dydžio didėjimo. Naujas Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojų algas nustatytose ribose galės smarkiai keisti įstaigų vadovai.

Pavyzdžiui, antroje, didžiausioje įstaigų grupėje esančio vyriausiojo specialisto atlyginimas dabar siekia 559–659 eurus, o kitąmet jis galės siekti nuo 782 eurų iki 1370 eurų. Vyresniojo specialisto alga dabar yra 504–559 eurai, o po pertvarkos galėtų siekti 604–1220 eurų.

Šiuo metu vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis siekia 867 eurus.

Statutiniai pareigūnai

Labiausiai turėtų kilti ugniagesių algos. Pirminės grandies ugniagesiai nuo kitų metų „į rankas“ vidutiniškai turėtų gauti 796 eurus, o vidurinės  – 1038 eurus. Šias algas ketinama kelti vidutiniškai atitinkamai 104 ir 133 eurais. Vadovai turėtų gauti 49 eurais daugiau – jų algos kitąmet vidutiniškai turėtų siekti 1266 eurus.

Pasieniečių algos turėtų kilti vidutiniškai 8–10 proc. Pradedantysis pasienietis „į rankas“ turėtų gauti 75 eurais daugiau – vidutiniškai 805 eurus. Tūkstančio eurų ribą turėtų perkopti vidurinės grandies pasieniečių algos – jie turėtų gauti 1074 eurus. Beveik 100 eurų turėtų didėti ir aukščiausiosios grandies pasieniečių algos – iki 1371 euro.

Policininkų algos vidutiniškai turėtų kilti 57–77 eurais. Patruliai „į rankas“ turėtų gauti 844 eurus, tyrėjai turėtų sulaukti 1023 eurų algos, o skyrių, komisariatų viršininkų ir kitų aukštesniosios grandies policininkų algos vidutiniškai pakils iki 1397 eurų.

Valstybės vadovai

Prezidentės Dalios Grybauskaitės alga atskaičius mokesčius kitais metais bus 5756 eurai – 218 eurų daugiau nei dabar.  

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio alga didės 114 eurų iki 3024 eurų, premjero Sauliaus Skvernelio – 127 eurais iki 3348 eurų „į rankas“.

Tėvai

Vaiko pinigai kitąmet augs nuo 30 iki 50 eurų, o neįgaliems, gausiose ir nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams šios išmokos didės iki 70 eurų.

Ateityje iki 100 eurų didinti vaiko pinigus siekianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi pozicijos, kad tokia išmoka yra socialiai teisingesnė, nes ją gauna visi tėvai, ne tik galintys pasinaudoti mokesčių lengvata.

Kritikai sako, kad būtų prasmingiau sutelkti lėšas švietimo kokybės gerinimui, o ne mokėti vaiko pinigus.

Verslininkai

Verslininkai sako, kad mažesni darbo jėgos mokesčiai paskatins darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas. „Lubos“ „Sodros“ mokesčiams bus naudingos daug uždirbantiems specialistams.

Siekiant mažinti šešėlį, auklės, būsto remontininkai ir automobilių mechanikai nuo kitų metų vidurio negalės darbuotis su verslo liudijimu. Jei paims kvitus, žmonės, legaliai pirkę šias paslaugas, galės susigrąžinti dalį mokesčių.

Minimali mėnesio alga augs nuo 400 iki 430 eurų, kai kurie paslaugų sektoriaus verslininkai tai vadina papildoma našta.

Tuo metu opozicija priekaištavo valdantiesiems, kad biudžete nenumatyta pakankamai lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimui, regionų plėtrai, negrįžta prie nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimo.

Svarstant biudžetą, kaip ir pernai, kalbėjo vos keli valdančiųjų koalicijos atstovai, o dažniausiai prie mikrofono ėjo opozicijai priklausantys parlamentarai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, „valstiečių“ deleguotas Stasys Jakeliūnas tikino, kad 2019 metų valstybės biudžetas yra įtemptas ir jame nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. Pasak jo, nors Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolės įspėja apie prociklinę 2019 metų fiskalinę  politiką, tačiau EK ir EBPO vertinimu tokios rizikos nėra.

„Pagal suplanuotus 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas arba mažinančių pajamas, tame tarpe ir naujų mokestinių lengvatų atsiradimui (...) Būtina įvertinti Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės nuomonę, jog yra požymių, kad 2019 metais fiskalinė politika gali tapti procikline, nors kitų institucijų vertinimu, tokios didelės rizikos kol kas nėra“, – ketvirtadienį Seime pareiškė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, EK kitų metų Lietuvos biudžeto projektą įvertino „geriau negu Estijos“.

„Tai yra retas atvejis, kuomet mūsų biudžeto projektas vertinamas geriau nei Estijos biudžeto projektas. (...) Lietuvos biudžeto projektas kartu su kitų kelių euro zonos šalių biudžetų projektais, tame tarpe Liuksemburgo, Airijos, Suomijos ir kitų įvertintas kaip visiškai, be jokių išlygų atitinkantis augimo ir stabilumo pakto reikalavimus ir principus“, – teigė komiteto vadovas.

Anot jo, EBPO ekspertai mano, kad kitų metų Lietuvos biudžeto fiskalinė politika yra neutrali, o ne ekspansyvi ar prociklinė.

Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad biudžeto projektas yra labai liberalus bei „išgramdytas iki paties dugno“.

„Kitų metų biudžetas, deja, yra tragiškas. (...) Nebėra ko pažadėti nei mokytojams, nei medikams, nei gaisrininkams antrosios uniformos“, – tvirtino G. Landsbergis.

Jis apgailestavo, kad nuo sausio įsigaliosianti mokesčių pertvarka nebuvo atnešta kartu su kitų metų biudžetu, todėl „negalima matyti viso smūgio, kurį patirs biudžetas“.

Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pasigedo sprendimų, kaip bus kompensuoti praradimai dėl nuo 2019-ųjų pradžios įsigaliosiančių mokesčių pakeitimų. Anot jos, mokesčių reforma reikšmingai mažins biudžeto pajamas, o jokių alternatyvų, kaip spręsti šitą problemą, Vyriausybė nepasiūlė.

Liberalas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad „liko nepakoreguotas nekilnojamojo turto mokestis“, o socialdemokratė Rasa Budbergytė biudžete nepamatė šalies ekonomikos augimo požymių. Ji taip pat pabrėžė, kad nepaisant teigiamo EK ir EBPO vertinimų, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, ką apie biudžetą sako šalies institucijos, įspėjančios apie formuojamą nepakankamą fiskalinę erdvę ekonomikos sulėtėjimui.

Valdančiajai socialdarbiečių frakcijai priklausantis Algirdas Butkevičius, pasidžiaugęs, kad kitais metais didėja vaiko pinigai, minimali alga ir mažėja mokesčiai, vis tik pasiūlė finansų ministrui Viliui Šapokai „paimti bizūną“ ministrams, kurie nepakankamai rūpinasi biudžeto pajamų surinkimo plano vykdymu.

Konservatorius Andrius Kupčinskas biudžetą pavadino antiregioniniu.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėję pirmąjį 2019 metų biudžeto projekto svarstymą, išklausė komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo ir grąžino projektą taisyti Vyriausybei. Antrasis biudžeto svarstymas numatytas gruodžio 6 dieną, o priėmimas – gruodžio 11 dieną. 

Seimo nariai,  komitetai ir institucijos pateikė siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti dar 611,5 mln. eurų. Valstybės kontrolės teigimu, pagal suplanuotus kitų metų valdžios sektoriaus biudžetus, valstybei nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. 

Premjeras: biudžetas pakeis šalies išsivystymo eigą

2019 metų biudžetas pakeis šalies išsivystymo eigą, žada premjeras Saulius Skvernelis.  

„2019 metų biudžetas – šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas“, – ketvirtadienį Seime per pirmąjį biudžeto projekto svarstymą pareiškė S. Skvernelis.

Pasak premjero, 2019 metų biudžetu, kuriame didžiausią svorį turi pavasarį patvirtinta mokesčių reforma, sprendžiamos svarbiausios šalyje susikaupusios problemos, iš kurių kaip didžiausią jis įvardino demografiją. 

S. Skvernelio teigimu, kitąmet pokyčius pajaus ne tik mažiausiai uždirbantys, kaip šiemet, bet ir vidutines pajamas gaunantieji gyventojai.

Jo teigimu, per trejus metus darbo mokesčiai sumažės vidutiniškai 6 proc. „ir Lietuva šiuo atžvilgiu taps konkurencingiausia Baltijos šalyse“.

„(Mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos, inovacijų ir šešėlio mažinimo – BNS) reformų įgyvendinimas suplanuotas 2019 metų biudžete vidutiniu laikotarpiu padidins šalies bendrą vidaus produktą beveik dviem procentiniais punktais. Bus naujai sukurta daugiau nei 26 tūkst. darbo vietų“, – žadėjo premjeras.

Pasak jo, 2019 metais BVP augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija neviršys 2,5 proc., vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės beveik 6 proc., vidutinė senatvės pensija padidės 26,5 eurų, vaiko pinigai didinami nuo 30 eurų iki 50 eurų.

Premjeras atmetė kaltinimus, kad mažėja savivaldos biudžetas: „2016 metais buvo 2,3 mlrd. eurų, 2017 metais – 2,5 mlrd. eurų, 2018 metais – 2,7 mlrd. eurų, 2019 metais – 2,9 mlrd. eurų“.

Jis pripažino, kad savivaldybėms kitais metais, skirtingai negu anksčiau, teks imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant sukurti sąlygas steigti verslą, kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijų savivaldybėje ir mažinti šešėlį.

Opozicijai priklausantys komiteto nariai posėdyje nedalyvavo. Svarstydami biudžetą, parlamentarai užtruko apie 16 minučių. Komitete dirba 12 parlamentarų.

Šiemet, kaip ir pernai, komitetas nesvarstė nei Seimo narių, nei kitų komitetų ir komisijų, nei įvairių institucijų siūlymų dėl papildomo lėšų skyrimo, kurių sulaukta daugiau negu 100.

Iš viso pateikta siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti 498,6 mln. eurų, iš kurių 386,6 mln. eurų prašo Seimo nariai, o 55 mln. eurų – valstybės institucijos, asociacijos.

Komitetas pasiūlė Vyriausybei juos įvertinti ir nuspręsti, kam skirti prašomų lėšų, o kam – ne.

Komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas finansų ministro Viliaus Šapokos paprašė tik įvertinti Audito komiteto, kuris biudžeto projektui nepritarė, priekaištus, kad jame neatskleidžiama dalis išlaidų, pavyzdžiui, išmokos vaikams, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus. Jas planuojama apmokėti iš valstybės pasiskolintų lėšų.

„Ar tai yra pagrįstas teiginys, kad mes neturime lėšų ir tada ieškome kažkaip tai iš skolintų lėšų, ar yra kitos priežastys“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

V. Šapoka pareiškė, kad tokie Audito komiteto argumentai yra atmestini.

„Kai kurios išlaidų kategorijos yra numatomos 15 straipsnyje (iš tiesų – 13 straipsnio 3 dalyje, kuri leidžia Finansų ministerijai skolintis valstybės vardu – BNS), kuomet nepakanka asignavimų įsipareigojimams priimti, kad būtų galima finansuoti iš skolintų lėšų. Šios nuostatos apsidrausti, kad tie įsipareigojimai nėra iki galo apibrėžti ir tam, kad juos įgyvendintume, numatoma tokia galimybė“,– paaiškino ministras.

Pasak ministro, biudžete „vaiko pinigų“ yra suplanuota tiek, kad „pilnai užtektų“ visiems šalies vaikams, o iš emigracijos grįžtantiems tėvams su vaikais šios išmokos nepaskaičiuotos. 

„Kadangi migracijos tendencijos nėra nuspėjamos ir nėra apibrėžtos, matome, kad dabar grįžtančiųjų skaičius auga, žmonės grįžta su vaikais, jeigu šis procesas spartės labiau, žinoma, kad reikės papildomai skirti (lėšų) vaiko pinigams“, – teigė V. Šapoka.

Audito komitetas nepritarė biudžetui

Seimo Audito komiteto ketvirtadienio posėdyje svarstė 2019 m. valstybės biudžeto projektą ir Lietuvos banko bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją, išvadas dėl jo.

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad planuojamas 2019 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimo ribos. Naujoji mokesčių reforma, įsigaliosianti nuo 2019 metų sausio 1 d., sumažins ateinančių metų biudžeto pajamas, tačiau Vyriausybė nenumatė jokių įtikinamų kovos su šešėliu ir geresnio mokesčių administravimo priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti, ir dėl to iš esmės apribojamos valstybės galimybės spręsti esmines viešojo sektoriaus finansavimo problemas ir laikytis tinkamos fiskalinės politikos.

Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2019 m. valstybės biudžete neatskleidžiama dalis aiškiai prognozuojamų išlaidų t. y. išmokos vaikams, įmokos į ES biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus. Šias išlaidas planuojama apmokėti iš valstybės pasiskolintų lėšų, suteikiant teisę priimti sprendimus Finansų ministerijai. Pažymėtina, kad toks visų valstybės išlaidų neatskleidimas biudžete neatitinka konstitucinei biudžeto doktrinai, nes sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas.

Dėl šių esminių priežasčių komitetas nepritarė 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nėra sprendžiamos Valstybės kontrolės identifikuotos socialinės ir sveikatos apsaugos sisteminės problemos, komitetas taip pat nepritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymų projektams.

ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame kitų metų biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos - 11 mlrd. 682 mln. eurų. 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.

„Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos - 4 mlrd. 43 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.

2019 m. socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui - 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai - 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai - 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai - 1 mlrd. 026 mln. eurų.

Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys.

Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.

Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 m. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, - 2 mlrd. 917 mln. eurų.

Prie projekto svarstymo plenariniame posėdyje Seimas planuoja grįžti lapkričio 22 d.

Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 192,9 mln. eurų – 0,4 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės.

Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis bus atitinkamai 19,7 mln. ir 662,6 mln. eurų – atitinkamai beveik nulinis ir 1,4 proc. BVP. Centrinės valdžios balansas išliks neigiamas – deficitas sieks 489,3 mln. eurų, arba 1 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus visos pajamos sieks 17,221  mlrd. eurų – 36,6 proc. BVP (2018 metais – 36 proc.), iš jų pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų siektų 14,54 mlrd. eurų, arba 30,9 proc. BVP (šiemet – 30,6 proc.).

Pajamų iš mokesčių planuojama gauta apie 9,644 mlrd. eurų (20,5 proc. BVP), o tik keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – pajamos turėtų siekti 9,373 mln. eurų.

Socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 4,897 mlrd. eurų (10,4 proc. BVP), pajamos iš turto – 266,5 mln. eurų (0,6 proc. BVP), kitos pajamos – 2,414 mln. eurų (5,4 proc. BVP).

Valdžios sektoriaus išlaidos sieks 17,028 mlrd. eurų, arba 36,2 proc. BVP (2018 metais – 35,7 proc.).

Socialinėms išmokoms skirta 6,597 mlrd. eurų (14 proc. BVP), darbuotojų atlyginimams ir tarpiniam vartojimui – 6,79 mlrd. eurų (14,4 proc. BVP), investicijoms – 1,818 mlrd. eurų (3,9 proc. BVP).

Minimali mėnesio alga (MMA) didėja 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo bus 555 eurai. Vaiko pinigai didinami 20 eurų iki 50 eurų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didėja 8 proc. (26,5 euro) iki 358,3 euro.

Lietuva vykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2,01 proc.  BVP – tai sudarys 948 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos, kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, kitąmet didės 16,7 proc. iki 10,587 mlrd. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos ir valstybės biudžeto dotacijos kitąmet didės 5,6 proc. iki 2,937 mlrd. eurų.

Vyriausybė planuoja skolintis apie 3,16 mlrd. eurų, iš jų apie 1,61 mlrd. eurų – vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), o 1,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 0,3 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų.

Skolai grąžinti bus skirta apie 0,87 mlrd. eurų, 1,33 mlrd. eurų ketinama sukaupti euroobligacijoms 2020 metų vasarį išpirkti.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2019 metų pabaigoje bus apie 17,8 mlrd. eurų, arba 37,8 proc. BVP.

Numatoma, kad 2019-ųjų pabaigoje viešųjų finansų rezervai bus 1,5 mlrd. eurų.

Kita vertus, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, šalies ekonomikai jau rodant perkaitimo ženklus, valstybė turėtų siekti didesnio biudžeto pertekliaus. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigiamai vertina prognozuojamą biudžeto perteklių, kuris, pasak jo, suteiktų daugiau manevro laisvės sulėtėjus ekonomikai ar artėjant krizei, tačiau abejoja ženkliai didėjančiais asignavimais švietimo ir sveikatos apsaugos reformoms.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog valdžia stengiasi būti gera visiems, todėl pajamas formuoja subalansuotai ir protingai. Be kita ko, jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus.

2018 ir 2019 metų biudžetų lyginti negalima

„Lyginti 2019-ųjų ir 2018-ųjų metų biudžeto net negalima, nes iš esmės pasikeitė mokesčiai – sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, 29 proc. padidėja visi atlyginimai, surenkama bus daug daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), mažiau socialinio draudimo įmokų. Tai tas palyginimas visiškai praranda prasmę. Dėl to ten ir yra tokie keisti skaičiai, kad (biudžeto – BNS) pajamos augs 16 proc., išlaidos – 22 proc. Atrodytų, iš kur tokie augimai prie dabartinio ekonomikos augimo tempo“, – BNS sakė N. Mačiulis.

„Tiesiog yra toks buhalterinis pasikeitimas, kuris nerodo nei Finansų ministerijos optimizmo, nei blogo planavimo, bet tiesiog keičiasi visa valstybės finansų struktūra dėl pasikeitusių mokesčių, ir dėl to neturėtume vertinti, kaip augo valstybės biudžeto pajamos, – tie rodikliai nieko mums nepasakys“, – aiškino N. Mačiulis.

Pasak jo, kol nematyti konsoliduotų valdžios sektoriaus rodiklių, „apimančių ir valstybės biudžetą, ir savivaldybės biudžetą, ir socialinio draudimo fondo išlaidas ir pajamas, tol labai sunku ką nors pasakyti apie tuos pokyčius“.

Pasak SEB banko analitiko T. Povilausko, smarkiai išaugusias kitų metų biudžeto išlaidas ir pajamas lėmė mokesčių reforma.

„Biudžete yra pakankamai didelis minusas, bet čia viską iškraipo tai, kad nuo kitų metų ketinama bendrąją pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto per GPM mokestį, tai dėl to tie skaičiai padidėję“,– BNS sakė T. Povilauskas.

Reikia galvoti apie didesnį biudžeto perteklių

N. Mačiulio teigimu, šiuo metu fiskalinėmis priemonėmis skatinama ekonomika, o ne slopinamas galimas jos perkaitimas. Ekonomisto nuomone, vertėtų pagalvoti apie didesnį finansinį valstybės rezervą.

„Vienintelis skaičius, kurį mačiau, kurį galima pakomentuoti, yra biudžeto perteklius, planuojama, kad sumažės nuo 0,6 proc. iki 0,4 proc. BVP. Tai vėlgi, labai simbolinis pokytis, kurį sunku ar kritikuoti, ar girti. Šiame ekonomikos cikle reikėtų turbūt didesnio biudžeto pertekliaus, kaupti didesnį rezervą šioje ekonomikos ciklo stadijoje, nes matome jau kai kuriuos pirmuosius perkaitimo ženklus ir natūralu, kad reikėtų vykdyti ne prociklinę fiskalinę politiką, o kaip tik kaupti rezervą ir papildomai nekaitinti ekonomikos išlaidų didinimu“, – aiškino N. Mačiulis.

Jis neprognozavo, kokio valstybės rezervo reikėtų šaliai – milijardo ar dviejų.

„Klasikinė ekonomikos teorija vis tiek sako, kad tuomet, kai yra ekonomikos perkaitimo ženklų, tai yra, įmonės veikia pilnais gamybiniais pajėgumais, darbuotojų nėra, atlyginimų augimas viršija produktyvumo augimą – visa tai gali paskatinti infliaciją. Tai tokioje verslo ciklo stadijoje valdžios sektorius neturėtų prisidėti prie dar didesnio ekonomikos kaitinimo ir infliacijos didinimo“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse jau tapo įprasta, kad sparčiai augant ekonomikai ir didėjant biudžeto pajamoms, tokiais pat tempais didėja ir „apetitas, ir noras didinti išlaidas įvairioms gyvenimo sritimis“.

Didelės dalies visuomenės prioritetas yra maži mokesčiai ir dar didesnės valdžios sektoriaus išlaidos.

„Ypač, kai artėja rinkimai, natūralu, kad yra spaudimas didinti ir valstybės tarnautojų, ir įvairių kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Tai dėl to mes ir matome spartesnį valdžios sektoriaus išlaidų augimą, kuris viršija pajamų augimą. Tai šiek tiek vykdoma prociklinė fiskalinė politika, bet to buvo galima tikėtis (...) Esame demokratinėje valstybėje, kur politikų sprendimams labai daug įtakos turi visuomenės nuomonė. Ir visuomenės nuomone, vis tiktai turbūt prioritetas nėra rezervo kaupimas, ir prioritetas nėra ekonomikos vėsinimas fiskalinėmis priemonėmis. Didelės dalies visuomenės prioritetas yra maži mokesčiai ir dar didesnės valdžios sektoriaus išlaidos“, – teigė ekonomistas.

T. Povilauskas mano, kad formuojant kitų metų biudžetą, einama vidutiniu keliu, stengiamasi nieko pernelyg neišgąsdinti, tačiau tuo pat metu pajamos formuojamos subalansuotai ir protingai.

„Visi suprantame, kad gyvename gerais ekonomikos laikais, tai čia galbūt norėtųsi šiek tiek didesnio biudžeto pertekliaus, bet kadangi valdžia stengiasi būti gera visiems, ji balansuoja ant švelnaus biudžeto pertekliaus“,– BNS sakė T. Povilauskas.

Proga įvesti naujus mokesčius

Anot T. Povilausko, didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir plečiant jo taikymą, valstybė galėtų įvesti ir naujų mokesčių.

„Kiti metai būtų geras laikas, kai didini NPD ir prapleti jo taikymą, reikėtų pajamų iš alternatyvių šaltinių – ar tai būtų nekilnojamo turto pajamos, ar aplinkosauginiai mokesčiai. Būčiau linkęs ne vien mažinti ir uždaryti erdves, bet ir atverti erdves kitų mokesčių surinkimui, kurie šitaip darytų šalies ūkį efektyvesnį“,– teigė ekonomistas.

Anot jo, agresyviau planuojamas tik pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas.

„Lyginant su šių metų prognoze, norima gauti 8,8 proc. daugiau PVM pajamų, virš 2 proc. to augimo, prognozuojama, bus ištraukta iš šešėlio. Pažiūrėsim, šiais metais PVM surinkimas auga lėčiau, tai gal čia agresyvesnis planavimas“,– sakė T. Povilauskas.

Jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus.

„Krito į akis valstybės investicijų programa, kad kitais metais bus labai panaši į šių metų, tai čia turbūt yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus ir labai daug naujų investicijų nežada. Čia turbūt užuomina statybų sektoriui, kad beveik nekintanti investicijų programa, nieko daug kitais metais nebus“,– pridūrė SEB  vyriausiasis ekonomistas.

Neramina valstybės biudžeto deficitas

Pasak Ž. Maurico, šiek tiek nerimo kelia tai, kad valstybės biudžetas be „Sodros“ yra deficitinis.

„Deficitas yra dėl ženkliai didėjančių išlaidų švietimui ir sveikatos apsaugai – toms sritims, kurios šiuo metu reformuojamos, tačiau, panašu kad reformos stringa, ir jų rezultatas, kažin ar duos ilgalaikės naudos Lietuvai“,– BNS komentavo ekonomistas.

Anot jo, reformos neturi aiškios finišo linijos, todėl gali nutikti ir taip, kad po kelių metų tas sritis ir vėl reikės reformuoti, o tada teks panaudoti dar daugiau lėšų.

„Neaišku, kokiam tikslui skiriama, nes panašu, kad vietoj reformos, tai yra tik tam tikrų institucijų sujungimas ir tie pinigai skirti apjungimo kaštams padengti ir visus padaryti laimingais, tačiau kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, didesnių ambicijų trūksta“, – teigė Ž. Mauricas.

„Pinigai skirti laužų gesinimui, o ne kažkokios ambicingos vizijos įgyvendinimui“, – pridūrė jis.

Anot Ž. Maurico, biudžeto projekte matyti, kad tarp vyriausybės tikslų yra ir mokesčių reforma ir su tuo susijęs dirbančiųjų pajamų didinimas ir socialinės atskirties mažinimas per didėjančias pensijas.

„Bet pensijos didėja dėl indeksavimo, tai galbūt ne per didėjančias pensijas dabar, bet dėl tam tikro rezervo kaupimo ateičiai, užtikrinant, ar bent jau minimizuojant riziką, kad kažkada ateityje reikės mažinti tas pensijas, atėjus negeriems laikams“,– aiškino Ž. Mauricas.

Ekonomistas teigiamai vertina tai, kad ryžtasi vykdyti mokesčių reformą, ją supaprastinant.

„Tikėtina, kad tai yra pirmas žingsnis link dar paprastesnės ir aiškesnės mokesčių sistemos, ir kitas dalykas, kad nepasiduota pagundai per daug išlaidauti, vis tiek pasiliktas, kad ir šioks toks rezervas, nes ne visos šalys tokį rezervą pasilieka“,– sakė ekonomistas.

Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7 proc. (1,516 mlrd. eurų) iki 10,587 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 22,2 proc. (2,121 mlrd. eurų) iki 11,681 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. eurų).

Spartus biudžeto pajamų ir išlaidų augimas yra susijęs su mokesčių pertvarka (jų konsolidavimu darbuotojo pusėje), taip pat bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies finansavimo perkėlimu į valstybės biudžetą.

Finansų ministras Vilius Šapoka Vyriausybės posėdyje sakė, kad savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos kitąmet turėtų sudaryti apie 2,9 mlrd. eurų.

Pritarė PSDF biudžetui

Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui – jis kitąmet turėtų siekti 2,059 mlrd. eurų, arba 16,8 proc. (296 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet.

Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 1,442 mlrd. eurų (18,6 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš įmokų, o valstybės biudžeto asignavimai sieks 598,5 mln. eurų (13,3 proc. daugiau).

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 1,393 mlrd. eurų (16,5 proc. daugiau nei šiemet).

Valstybės rezervas – 1,5 mlrd. eurų

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog ekonomikos augimas 2019 metais kiek sulėtės, tačiau metų pabaigoje ketinama sukaupti apie 1,5 mlrd. eurų rezervą, kuris galėtų būti naudojamas esant finansiniams sunkumams.

„Žvelgdami į besikeičiančią tarptautinę aplinką, matome, kad pasaulio ekonomikos augimas nėra toks kaip iki šiol, būtina skirti dėmesį fiskalinei drausmei. 1,5 mlrd. eurų ateinančių metų pabaigoje mes turėsime sukaupę (...). Esame pasirengę bet kokiems scenarijams“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Šapoka.

Šių metų pabaigoje valstybės rezervas sieks apie 1 mlrd. eurų. V. Šapoka praėjusią savaitę sakė, jog šis finansinis rezervas bus didinamas toliau. 

„Bendroje rezervų sistemoje metų pabaigoje turėsime apie milijardą eurų.  Ateinančiais metais ketiname juos didinti. Valstybės kontrolė yra pasisakiusi, kad tuos rezervus turime kaupti,“ – Seime kalbėjo finansų ministras.

Naujausios Finansų ministerijos prognozės sako, jog šalies ekonomika kitais metais augs 2,8 proc., o šiemet jos augimas turėtų siekti 3,4 proc. 

Tarptautinis valiutos fondas praėjusią savaitę perspėjo, kad rizikos pasaulinei finansų sistemai pastaraisiais mėnesiais „šiek tiek“ išaugo dėl keblios padėties kai kuriuose besivystančiose rinkose bei toliau tvyrančios prekybos karo įtampos.