Spalvinga vaidmenų paletė
"Vaidinu jau 37-ąjį sezoną. Nuo 1982-ųjų, kai pradėjau dirbti teatre, iki šiandien suvaidinau 3250 spektaklių, o kai spaudoje pasirodys šis rašinys, dar prisidės keli, – stebina įspūdingais skaičiais. – Pradėjęs dirbti užsikrėčiau senos kartos aktorių įpročiu vesti savotišką teatro dienoraštį: anksčiau viską žymėjausi sąsiuviniuose, o dabar kompiuteryje aprašau kiekvieną spektaklį, kuriame vaidinau, – kaip sekėsi man ir kolegoms, kas buvo gerai ar blogai, kokie patyrimai, nutikimai. Man tai labai įdomu."
Ne tik žiniasklaida, bet ir kolegos G.Maciulevičių pelnytai vadina Kauno muzikinio teatro legenda – jis vaidina jau su trečia aktorių karta, būtų sunku įvardyti bent vieną spektaklį, kurio atlikėjų sąraše nebūtų jo pavardės. Operetė, opera ir net roko opera, vaikų spektakliai ir pastaruoju metu populiarūs miuziklai – G.Maciulevičius išmėgino save visuose muzikinio teatro žanruose, o jo talentas ne kartą buvo įvertintas Lietuvos teatro meno ir vyriausybiniais apdovanojimais.
"Daugiau kaip 15 m. vaidinau vien tik pagrindinius vaidmenis: Higinsas, Džordžas miuzikle "Mano puikioji ledi", Aizenšteinas operetėje "Šikšnosparnis", daktaras Bartolas operoje "Sevilijos kirpėjas", Ministras pirmininkas operetėje "Vienos kraujas" ir kiti vaidmenys. Visi jie man brangūs, tačiau savo charakteriu panašūs – neretai jaučiau lengvą pavydą tiems atlikėjams, kuriems tekdavo spalvingi antraeiliai vaidmenys. Šiandien aš jais mėgaujuosi – Pelikanas, restorano "Žalioji papūga" administratorius operetėje "Cirko princesė", dėdė Pūlinys miuzikle "Adamsų šeimynėlė". Kiekvienas vaidmuo – skirtingas savo charakteriu, kūrybingai jį perteikti kartais reikia kur kas daugiau pastangų, išmonės, nei suvaidinti įsimylėjusį baroną ar markizą", – tikina G.Maciulevičius, muzikos meno pasaulyje žinomas dar ir kaip vienas iš trijų ansamblio "Baritonų trio" atlikėjų, tarptautinio festivalio "Operetė Kauno pilyje" meno vadovas, pastaruoju metu Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentams jis dar dėsto scenos kalbą.
Močiutės mokykla
Kaip viską spėti, suderinti, kada ilsėtis? Pasirodo, kuo daugiau esi užsiėmęs, tuo daugiau spėji, o atsipalaiduoti, pasisemti geros nuotaikos, kartais ir kūrybinių minčių Gediminas užsuka į virtuvę. "Kulinarija visada buvo mano gyvenimo aistra, aišku, po teatro", – šypsosi pašnekovas.
Jis pasakoja, kad būdamas mažas daug laiko leisdavo pas močiutę – mamos mamą, o ji buvo puiki šeimininkė. Vaikas mėgdavo tylomis žiūrėti, kaip darbas tirpsta jos rankose: kaip ji beria miltus, minko tešlą, kočioja... Stebėjo, bet pats procese nedalyvavo. Pasak dainininko, šis pasyvaus stebėtojo vaidmuo jį įtraukė, apžavėjo, tad neatsitiktinai kulinarija tapo jo pomėgiu. Kita vertus, išmokti gaminti privertė gyvenimas.
"Vedžiau devyniolikos – su žmona Birute kartu esame jau 43 metus. Anksti susilaukėme vaikų, tad dar būdamas Muzikos ir teatro akademijos studentas šeimynai kepiau omletus, blynus, karbonadus, – sako Gediminas, šiandien su pasitenkinimu gaminantis valgyti savo anūkams. – Tėvai – dirba, Birutė mokytojauja, laisvo laiko turi nedaug, o man – didelis malonumas. Anūkų mokykla – šalia mano namų, todėl jie dažnai atbėga pavalgyti."
G.Maciulevičiaus kulinariniai atradimai – kaip pastarojo meto vaidmenys teatro scenoje – charakteringi, įvairiapusiški: jis su išmone gali pagaminti ir mišrainę, ir silkutę, ir sriubą, ir mėsos patiekalą ar koldūnus. Meilė, išmonė, įkvėpimas, pasak dainininko, pagrindiniai ingredientai. Eksperimentų, iššūkių skrandžiui Gediminas vengia: jo kulinarijos pagrindas – iš močiutės, mamos perimtos tradicijos, tiek jis, tiek jo šeima vertina skanų, sotų, bet įvairų maistą iš įprastų produktų.
Dažnas svečias turgelyje
"Anksčiau Velykas, Kalėdas, kitas didesnes šeimos šventes ruošdavo močiutė, pastaruoju metu šią tradiciją perėmiau aš. Visada gaminu silkutę – nedaug, bet įvairių rūšių: su džiovintais baravykais, morkomis, sėklomis ir pan. Artimieji manęs nesupras, jei ant stalo nebus įdarytos karkos ir keptos "sėdinčios" vištos – išdarinėtą ir pamarinuotą vištą užmaunu ant didesnio majonezo stiklainio su vandeniu ir kepu įkaitintoje orkaitėje apie 2 val. Mano aistra – mėsos patiekalai. Specialiai prie jų gaminu pikantišką adžikos padažą, – vardija Gediminas, dažną patiekalą gardinantis tik druska, pipirais, kartais įberia prieskoninių žolelių, į sriubą įmeta laurų lapą, kvapiųjų pipirų. – Į sultinį visada dedu svogūną su lukštu – jis suteikia gražų auksinį atspalvį, įmetu petražolių, saliero šaknį, morką – sriubos skonis sodresnis."
Pasak G.Maciulevičiaus, jo virtuvėje morkos – svarbiausios daržovės. Jos dera bet kur: patiekalams suteikia subtilų, švelnų, salstelėjusį prieskonį, be to, nuspalvina labai gražiu oranžiniu atspalviu. Solistas įsitikinęs, kad maistas turi būti ne tik gardus, sotus, bet dar ir gražiai atrodyti – gundyti, žadinti apetitą vos pažvelgus, tad visada stengiasi išdėlioti lėkštėse maistą kuo gražiau, papuošti.
Beveik kiekvieną šeštadienį dainininką galima sutikti Pilies turgelyje – čia jis dažniausia perka įvairias daržoves, o mėsą, paukštieną užsisako pas ekologišką ūkį turintį ūkininką ne tik sau – aprūpina ir vaikų šeimas.
"Įgudau: 3–4 įdarytas karkas sutvarkau per 1–1,5 val., tiek pat užtrunku išimdamas kauliukus iš 8 vištų, – šypsosi pašnekovas. – Pastaruoju metu mano idėja fix – konditerija: tortų negaminu – reikia laiko, įgūdžių, tačiau su malonumu kepu bandeles, pyragėlius, pyragus. Populiariausias šio sezono saldumynas – paprastos ir labai greitai pagaminamos sluoksniuotos tešlos bandelės su obuoliais."
Mamos koldūnų sriuba
Įdarui:
600 g jautienos ar kalakutienos,
1 svogūnas,
3–4 skiltelės česnako,
druskos,
pipirų.
Tešlai:
380 g miltų,
130 ml vandens,
1 kiaušinis,
druskos.
Sultiniui:
1 višta,
3 l vandens,
2 morkos,
¼ saliero šaknies,
petražolės šaknis,
nedidelis svogūnas,
druskos,
3 kvapieji juodieji pipirai,
2 laurų lapeliai.
Išvirkite sultinį. Vištienos mėsą nuplaukite, supjaustykite gabalais, įdėkite į puodą, užpilkite šaltu vandeniu ir užvirkite. Nugraibykite iškilusias putas, tada sudėkite susmulkintas prieskonines daržoves, prieskonius ir virkite ant lėtos ugnies apie valandą arba kol mėsa taps minkšta. Išvirtą mėsą išimkite. Paruoškite įdarą. Maltą jautieną ar kalakutieną sumaišykite su kapotais svogūnais, česnakais, prieskoniais. Iš tešlai skirtų produktų suminkykite elastingą, minkštą tešlą. Ją įsukite į maistinę plėvelę ir palikite valandą pastovėti, kad išbrinktų, paskui iš jos iškočiokite ploną lakštą ir išspauskite nedidelio skersmens skrituliukus. Ant kiekvieno skrituliuko dėkite po šaukštelį paruošto įdaro, trupučiu vandens sudrėkinkite tešlos kraštelius aplink mėsą ir, sulenkę pusiau kraštus, sulipinkite. Puiku, jei turite koldūnams gaminti skirtą formą, darbas eisis sparčiau. Paruoštus koldūnus sudėkite į verdantį sultinį ir, kai iškils į paviršių, virkite apie 7–10 min. Patiekite sriubos dubenėliuose su sultiniu, pagardinkite šviežiomis kapotomis petražolėmis, grietine.
Plovas
1 kg riebios avienos,
6 didelės morkos,
2 dideli svogūnai,
druskos,
pipirų,
keli laurų lapeliai,
ryžių,
pomidorų padažo.
Mėsą supjaustykite vidutinio dydžio kubeliais ir apskrudinkite keptuvėje be riebalų. Morkas ir svogūnus stambiai sutarkuokite. Į plovui virti skirtą puodą sudėkite mėsą kartu su išsiskyrusiais riebalais ir sultimis, sudėkite sutarkuotas daržoves, suberkite prieskonius, užpilkite vandeniu, kad apsemtų, ir troškinkite apie valandą ant lėtos ugnies. Atskirai išvirkite ryžius. Ištroškintą mėsą sumaišykite su ryžiais ir pagardinkite pomidorų padažu.
Įdaryta karka
"Reikia karkos, rūkytų ausų, liežuvio, džiovintų slyvų, druskos, pipirų, prieskoninių žolelių, česnakų. Konkrečių produktų kiekių nėra – kiekvieną kartą gamindamas dedu skirtingai," – sako dainininkas.
Ilgu, plonu ir labai aštriu peiliu, neperpjovę karkos, išimkite kaulą. Karką išverskite mėsa į viršų ir įtrinkite prieskoniais – druska, pipirais, česnakais, žolelėmis, paskui vėl išverskite oda į viršų. Tuo pačiu peiliu mėsoje skirtingose vietose giliai įpjaukite – ten įkiškite rūkyto liežuvio, ausų juostelių, džiovintų slyvų. Mėsą įvyniokite į marlę, suspauskite kuo stipriau – priešingu atveju pjaustoma karka trupės. Susuktą karką 1–2 dienas marinuokite, paskui išvirkite. Į sultinį būtinai įdėkite prieskoninių daržovių. Virkite valandą ar daugiau – priklauso nuo dydžio. Mėsą išimkite iš sultinio ir paslėkite po sunkiu daiktu. Kuo jis bus sunkesnis, tuo vyniotinis labiau susispaus. "Karką galite valgyti karštą, bet mūsų šeimoje tai – šaltas užkandis", – sako solistas.
Gedimino kava
1 l vandens,
5–6 šaukštai kokybiškos kavos,
šaukštelis kakavos,
cukraus pagal skonį,
žiupsnelis cinamono.
Į specialų kavai virti skirtą puodą sudėkite kavą, cukrų, užpilkite vandeniu ir užvirinkite. Kai iškils putos, nuimkite nuo ugnies, įmaišykite kakavos, cinamono ir vėl užvirinkite. Kai putos pakils, puodą nuimkite, palaukite, kol jos atslūgs, ir vėl užkaiskite – taip padarykite 3–4 kartus. Kavos paviršiuje susidaro tiršta puta, o kakava šiam gėrimui suteikia ypač subtilų prieskonį, kuris itin patinka kavomanu save vadinančiam G.Maciulevičiui.
Adžika
2 kg pomidorų,
1 kg morkų,
1 kg saldžiosios paprikos,
1 kg obuolių,
100 g aistriosios paprikos,
100 g česnakų,
1 stiklinė aliejaus,
1 šaukštas su kaupu druskos,
1 stiklinė cukraus,
100 ml acto.
Puode pakaitinkite aliejų. Sudėkite supjaustytas morkas, po 1 min. – kitas susmulkintas daržoves, dar po 5 min. – druską ir aitriąją papriką. Padažą virkite 20 min. ant lėtos ugnies, maišykite. Sudėkite susmulkintus česnakus. Po 5 min. suberkite ir gerai išmaišykite cukrų. Nusemkite išsiskyrusį skystį, daržoves sutrinkite elektriniu trintuvu. Tada įmaišykite actą, neuždengtą puodą dar 5 min. palaikykite ant ugnies ir padažą supilstykite į stiklainius, uždarykite. Skanauti galite tik po savaitės.
