Pakeisti orientaciją

Įstaigos strategijos vadovas Marius Stasiukaitis sako, kad produktyvumo didinimas turi būti vienas valstybės prioritetų. „Aiškėja žinutė, atsižvelgus į įvairius duomenis, – Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis didinant produktyvumą, esami skirtumai vis dar išlieka gerokai per dideli, kad leistų mokėti gyventojams aukštus atlyginimus ar atitiktų kitus svarbius parametrus“, – Seimo Ekonomikos komiteto Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pakomitečio posėdyje kalbėjo M. Stasiukaitis.

Jo teigimu, Lietuva yra ES autsaiderė pagal pažangios Vakarų valstybės gerovės parametrus: „Nesame paskutiniai, bet arčiau sąrašo pabaigos – lenkiame Kiprą, Bulgariją, Graikiją, Rumuniją.“

Pasak jo, tik 12 proc. Lietuvos gamybos įmonių darbuotojų uždirba apie 2,5 tūkst. eurų, o du trečdaliai negauna šalies atlyginimų vidurkio.

Jis siūlo Lietuvai orientuotis ne į Vidurio ar Rytų Europos regionų, o į Šiaurės šalių ekonomikos pasiekimus – jos demonstruoja aukštus pridėtinės vertės, žalumo, įtraukaus augimo, pajamų nelygybės mažinimo rodiklius.

Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi agentūra „Investuok Lietuvoje“ pristatė gaires, kaip Lietuvai iki 2050 m. pasiekti būtent Šiaurės Europos šalių ekonomikos lygį.

Pranašumo nebeliko

Analizė rodo, kad Lietuvos ekonomikos konkurencingumas iš tiesų patiria rimtų iššūkių ir mažėja regione. „Mūsų šalies konkurencingumo modelis ilgą laiką buvo pagrįstas žemais kaštais, tai galioja ir investicijų pritraukimui. Darbo jėgos kaštai buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių“, – teigia M. Stasiukaitis.

„Atsisukdami į Lietuvos ekonomiką matome, kad tikrai yra daug dalykų, kuriuos reikėtų čia ir dabar prioritetizuoti, norint išlaikyti Lietuvos augimo trajektoriją. Nebeturime prielaidų, kad tas augimas išliks [...] Turime pripažinti, kad esame naujojoje realybėje“, – sako agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

Darbo jėgos kaštai buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių.

Agentūros vertinimu, mažėja Lietuvos ekonomikos potencialas augti, o šaliai ateityje bus vis sunkiau pritraukti investicijų.

Įstaigos „Investuok Lietuvoje“ analitikų teigimu, konkuruodama dėl tiesioginių užsienio investicijų, Lietuva nusileidžia pagrindinėms konkurentėms – Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai, kurios į investicijų pritraukimą investuoja didelių lėšų.

„Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energijos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės“, – sako E. Čivilis.

„Ilgai pozicionavome save kaip kryžkelę tarp Rytų ir Vakarų. Staiga tapome kažkokia periferija, apribota nedraugiškų kaimynų, kurie meta šešėlį“, – teigia jis.

Konsolidacija ir robotizacja

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas įsitikinęs, kad užsienio investicijų padėtų pritraukti regionų ekonominės specializacijos stiprinimas.

Jo vertinimu, šiuo metu didžioji dalis regionų yra numatę pernelyg plačias specializacijų kryptis ir dalis jų neparemtos regionų stiprybėmis.

„Net ir tie regionai, kurie išsigryninę sritis, susiduria su iššūkiu, kad jų įgyvendinimui turimi ištekliai yra nepakankami. Vien pačios savivaldybės, be centrinės valdžios palaikymo, mūsų vertinimu, nepajėgios pritraukti tarptautinių gamybos investicijų į savo regionus“, – tvirtina jis.

M. Stasiukaitis priduria, kad, siekiant į regionus pritraukti daugiau gamybos investicijų, reikia mažinti tokių įmonių įsikūrimo išlaidas.

Pasak T. Jagmino, dalis brandžių ir vidutinių gamybos įmonių jau nebeauga, todėl reikia kurti fondą, kuris specializuotųsi įmonių konsolidavimo, susijungimų, išpirkimo reikalais. Jis padėtų kilstelėti apdirbamosios gamybos įmones į kitą augimo lygį: „Ne viena valstybė steigia tokio pobūdžio fondus.“

T. Jagminas apgailestauja, kad tik 3 proc. šalies įmonių yra investavusios į pramoninius robotus. Jis pabrėžia, kad dideles verslo investicijas į robotizaciją remia Lenkija, Pietų Korėja. Agentūros „Investuok Lietuvoje“ analitikai siūlo sukurti subsidijų ar lengvatinių paskolų mechanizmus šalies įmonių robotizacijai skatinti.

Agentūros prognozėmis, Lietuvos produktyvumui iki 2050-ųjų augant taip, kaip dabar, – 2 proc. kasmet, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugtų iki 91 mlrd. eurų. Pasiekus 3,8 proc. metinį produktyvumo augimą, BVP galėtų didėti iki 161 mlrd. eurų.

„Metai buvo geri, skaičiai bus neblogi, dabar negaliu atsakyt, ar jie bus geresni nei praėjusiais metais, bet Lietuva, tikėtina, pateks į 3-5 geriausias Europos valstybes pagal investicijų pritraukimą milijonui gyventojų“, – LRT radijui šeštadienį sakė M. Katinas.

„Iššūkių daugėja. Jaučiame, kad Vokietija kaip rinka stoja. Lietuvai tikrai reikia būti labai atsargia“, – pridūrė jis.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas taip pat teigė, kad dabar Lietuvai svarbu išlaikyti tolygų augimą ilgalaikėje perspektyvoje.

„Dabar tikslas būtų išlaikyti tą patį greitį dešimtmečius. Tai reiškia, nėra tikslo kiekvienais metais pagerinti keliomis darbo vietomis. Didesnė dilema yra tvarų augimą palaikyti dešimtimis metų, nes tik tai ir padeda valstybei sukurti ekonominę vertę“, – teigė M. Katinas.

Lietuvoje šiemet veiklą pradėjo Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“, JAV medicinos įrangos gamintoja „Hollister“ ir kitos kompanijos.

Be kita ko, paskelbta apie kitąmet planuojamas užsienio investicijas, pavyzdžiui, Airijos kompanijos „MAAS Aviation“ Kauno oro uoste planuojamą statyti orlaivių dažymo angarą.

Vilnius ketvirtus metus iš eilės buvo apdovanotas kaip labiausiai besivystantis paslaugų centrų miestas regione. Metų viešojo sektoriaus iniciatyvos apdovanojimas atiteko „Work In Lithuania“ talentų pritraukimo programai.

Už savo veiklą apdovanojimus gavo ir Lietuvoje įsikūrusios tarptautinės įmonės. „Cognizant Technology Solutions” laimėjo verslo procesų perkėlimo kategorijoje, „Danske Bank (GSL)“ antrą kartą iš eilės išrinktas metų paslaugų centru Baltijos šalyse, o „Western Union Processing Lithuania“ gavo apdovanojimą už robotizuotų sprendimų taikymą. Geriausio vadovo apdovanojimą gavo Šarūnas Šuipis, „Western Union“ Lietuvos padalinio generalinis direktorius.

Šiemet Lietuvos miestai ir šalyje veikiančios įmonės buvo nominuoti 15 kategorijų. Miestų kategorijose buvo nominuoti Vilnius ir Kaunas, įvairiose paslaugų centrų kategorijose varžėsi „Telia“, „Danske Bank (GSL)“, „Western Union“, „Nasdaq“, „Adform“, „Bentley Systems“, „Wix.com“, „NFQ Technologies“ ir „Skandia“, tuo tarpu geriausiais vadovais pretendavo tapti Rosita Vasilkevičiūtė („Danske Bank (GSL)“), Šarūnas Šuipis („Western Union“) ir Arminta Saladžienė („Nasdaq“).

Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimai rengiami jau šeštus metus iš eilės. Nepriklausomas verslo profesionalų žiuri vertina regiono miestus, paslaugų centrus ir jų vadovus už paslaugų centrų sektoriaus plėtrą. Šiais metais apdovanojimams buvo nominuota daugiau negu 50 bendrovių iš Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Latvijos bei Lietuvos. Sausio 31 – vasario 1 d. Varšuvos „Intercontinental“ viešbutyje vykęs renginys subūrė virš 300 svečių, kurie prieš apdovanojimo ceremoniją klausė pranešimų ir dalyvavo diskusijose.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2017 m. šalyje veiklą vykdė virš 60 tarptautinių paslaugų centrų, kuriuose dirbo apie 15 tūkst. specialistų. Tikėtina, kad šis skaičius augs toliau. 2018 m. į šalį įžengs didžiausia pasaulyje viešbučių rezervavimo platforma „Booking.com“, kurios paslaugų centre per ateinančius kelis metus planuojama įdarbinti net 900 žmonių.

„Investuok Lietuvoje“ vertinimu, siekiant pritraukti daugiau paslaugų centrų į Lietuvą pirmiausia būtina gerinti investicinę aplinką: išplėsti verslo skrydžių geografiją iš ir į Lietuvą, o taip pat orientuoti švietimo sistemą atliepiant verslo poreikius.

Į užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo postą pretenduoja 6 kandidatai, BNS informavo ūkio ministro patarėja Vaiva Gogelienė.

Anot jos, dabar bus vertinamos pretendentų paraiškos, o naują vadovą tikimasi išrinkti per artmiausias dvi savaites.

Birželio pradžioje paskelbtose konkurso sąlygose nurodoma, kad kandidatas turi puikiai mokėti anglų kalbą, turėti ne mažesnę kaip 7 metų darbo patirtį, iš jų 3 metus - vadovaujančio darbo. Taip pat reikalaujama turėti tarptautinio bendradarbiavimo investicijų srityse patirties, išmanyti Lietuvos verslo padėtį, investuotojų poreikius, investicijų pritraukimo bei Lietuvos įvaizdžio formavimą.

Laikinai įstaigos vadovo pareigas einantis Arvydas Arnašius BNS anksčiau patvirtino, kad ketina dalyvauti konkurse.

Kovo pabaigoje iš posto pasitraukė Milda Dargužaitė, įstaigai vadovavusi dvejus metus.