Seimas antradienį pakeitimus įtvirtino priimdamas naujos redakcijos Lygių galimybių ir bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymus. Jie turėtų įsigalioti nuo 2017 metų sausio.

Pagal naująją tvarką, lygių galimybių kontrolieriumi galės būti skiriamas teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą turintis Lietuvos pilietis.

Iki šiol šios pareigos reikalavo teisinio išsilavinimo ir ne mažiau kaip penkerių metų teisinio darbo arba darbo valstybės ar savivaldybių institucijose bei įstaigose stažo.

Šiuo metu lygių galimybių kontrolieriaus kadencijos nebuvo ribojamos, įsigaliojus įstatymui tas pats asmuo lygių galimybių kontrolieriumi galės būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Lygių galimybių kontrolierių Seimo pirmininko teikimu penkeriems metams skiria Seimas.

Lygių galimybių kontrolierės pareigas nuo 2015 metų birželio eina Agneta Lobačevskytė.

Anot kontrolierės, draudimas tokiems žmonėms dalyvauti laidos filmavimuose pažeidžia Lygių galimybių įstatymą – jame paslaugų teikėjai įpareigoti vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas, nepaisant amžiaus.

Televizijos laida „Moterys prieš vyrus“ yra pramoginė laida, kurioje varžosi dvi komandos, sudarytos iš skirtingų lyčių dalyvių. Ji gaminama pagal originalų nyderlandų televizijos laidos formatą pavadinimu „The Battle of The Sexes“, transliuojamą įvairiose valstybėse. Šį formatą UAB „Fresh production house“ licencine sutartimi įsigijo iš įmonės „Talpa Global B.V.“, įregistruotos ir veikiančios Nyderlanduose.

Tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš laidoje norėjusio dalyvauti vyresnio amžiaus asmens, kuriam buvo atsakyta, jog jo amžius – netinkamas. Tyrimo metu kreiptasi į filmavimo paslaugas teikiančią UAB „Fresh production house“ ir žiūrovų atranką laidai vykdžiusią UAB „Editos kastingas“. Pastarosios direktorė Valdonė Ovadnevienė patvirtino, kad žiūrovų atrankai buvo taikomi užsakovo nurodyti reikalavimai – stebėti laidos filmavimą auditorijoje galėjo tik 18–45 metų amžiaus asmenys.

UAB „Fresh production house“ direktorius Virginijus Juozapavičius Tarnybai aiškino, kad griežtas visų aprašytų formato reikalavimų laikymasis yra esminė formato licencinės sutarties sąlyga, o jis, esą, apima ir „žiūrovų tipą“. Kadangi laida yra orientuota į jaunąją televizijos auditoriją, pasak UAB „Fresh production house“ direktoriaus, viena iš rekomendacijų buvo ta, kad ir žiūrovai turėtų atitikti šį kriterijų, siekiant norimos tikslinės auditorijos.

Išnagrinėjus laidos scenarijaus vadovą, rasta vienintelė rekomendacija, susijusi su žiūrovų amžiumi. Jame siūloma, kad, siekiant pritraukti tam tikro amžiaus dalyvius, galima juos kviesti pasinaudojant interneto tinklapiu. Anot Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Lobačevskytės, darytina išvada, jog laidos scenarijuje įtvirtinta siekiamybė užtikrinti įvairaus amžiaus grupių žiūrovų dalyvavimą, o ne atvirkščiai – jį dirbtinai apriboti. Tyrimo metu taip pat buvo patikrintas vaizdo įrašas iš originalios „The Battle of The Sexes“ laidos filmavimo, kuriame tarp žiūrovų studijoje aiškiai matomi 50–65 metų amžiaus žmonės. Ši aplinkybė patvirtina, kad laidos autorinių teisių turėtojai, kurdami laidą, amžiaus apribojimų laidos žiūrovams netaiko.

Tokio pobūdžio tyrimas, kai asmenims dėl jų amžiaus apribojamas dalyvavimas televizijos laidų filmavime, atliktas pirmą kartą. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė sako, kad ją nustebino itin žema amžiaus riba: „Amžius neturėtų būti kriterijus nustatant žmogaus tinkamumą dalyvauti pramoginėje televizijos laidoje. Jeigu žinodamas laidos temą ir formatą, žmogus nori joje dalyvauti, kodėl turėtų būti svarbu, kiek jam metų?“

Anksčiau Tarnyba yra tyrusi atvejus, kai paslaugos buvo neprieinamos ženkliai vyresniems žmonėms – keliaujantiems į užsienį neteiktos sveikatos draudimo paslaugos, ar vyresni nei 70–75 metų asmenys nebuvo įtraukti į prevencines sveikatos programas. 2015 metais didžioji dalis skundų dėl amžiaus buvo gauti dėl lygių galimybių pažeidimų darbo santykių srityje.

UAB „Fresh production house“ vadovui už lygių galimybių pažeidimą skirtas įspėjimas.

Tarnyba kviečia visus darbdavius rinktis darbuotojus pagal jų kompetenciją, o visuomenę – reaguoti į diskriminacinius darbo skelbimus ir pranešti apie juos, taip pat išreikšti pritarimą darbuotojo atrankai tik pagal kompetenciją. Šiam tikslui sukurtas specialus socialinio tinklo feisbuko filtras (angl. hashtag) „#užkompetenciją“, kuriuo socialiniame tinkle ketinama žymėti diskriminuojančius darbo skelbimus, inicijuoti diskusijas, teikti informaciją apie darbdavių pareigą įgyvendinti lygias galimybes darbe, dalintis geraisiais pavyzdžiais.

Diskriminaciniai darbo skelbimai – tai tokie darbo skelbimai, kuriuose prie profesinių reikalavimų darbuotojų kompetencijai (tokių, kaip išsilavinimo, įgūdžių ar patirties reikalavimai, tiesiogiai susiję su darbuotojų atliekamomis funkcijomis) pateikiami ir su asmens tapatybe susiję reikalavimai, pavyzdžiui, konkrečios lyties, amžiaus, išvaizdos, religijos ir pan.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė teigia, kad atskiras dėmesys šiai problemai būtinas, kadangi jos mastai yra pernelyg dideli, turint omenyje, kad lygių galimybių įstatymai tą draudžia jau daugiau nei dešimtmetį. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, įsigaliojęs 1999 metais, skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžia nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių, reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių, privatų gyvenimą ar šeimos planus. Jį papildo Lygių galimybių įstatymas, įsigaliojęs 2005 metais, draudžiantis darbo skelbimuose nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

2015 metais iš visų Tarnyboje atliktų tyrimų išsiskyrė didelis skaičius tyrimų dėl galimai diskriminacinių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas užimti dažniausiai siūlė konkrečios lyties ir (ar) amžiaus asmenims. Apibendrinus darbdavių gautus paaiškinimus dėl pirmenybės įsidarbinant suteikimo konkrečios lyties ir (ar) amžiaus asmenims, galima išskirti dvi darbdavių grupes: pirmoji ir didžiausia darbdavių bei jų atstovų grupė nebuvo girdėjusi apie įstatyminę pareigą užtikrinti lygias galimybes, antroji įstatymo pažeidėjų grupė sąmoningai ir tikslingai siekė į tam tikras pareigas priimti tik konkrečios lyties ar amžiaus asmenis.

Dažniausiai darbdaviai tam tikras profesijas siejo tik su moteriškąja lytimi, pavyzdžiui: pardavėjos prekybos salėje, biuro administratorės, valytojos, kambarių tvarkytojos. Taip pat tenka pastebėti, kad dažnai įstatymą pažeidžiančiuose darbo skelbimuose moterims nustatomas aukštesnis amžiaus kriterijus nei kitoms pareigybėms: jeigu pareigos siūlomos moterims, amžiaus riba dažniausiai būna iki 35 metų, jeigu pareigų pavadinimas yra neutralus, nesusijęs su lytimi, amžiaus riba gali būti 45 metai ir daugiau.

Sąmoningumo didinimo kampanijos metu taip pat planuojama susitikti su įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir darbdavių organizacijomis aptarti esamą situaciją ir susitarti dėl galimų bendrų veiksmų, užtikrinančių praktinį visų asmenų lygių galimybių įgyvendinimą darbo santykių srityje.

Pasak kontrolierės, filmukuose sumenkinami moterų pažintiniai gebėjimai, nuovokus mąstymas, vartotojui demonstruojamas lėkštas ir primityvus ekipažo dalyvių žodynas, kuris nėra būdingas protingam, savo vertę žinančiam ir orumą gerbiančiam žmogui.

Pasak kontrolierės, reklaminiai filmukai įtvirtina tradiciškai moterims priskiriamą „blogos vairuotojos“ charakteristiką, todėl kontrolierė siūlo nutraukti serialo „Tautiniai pavasarinio vairavimo ypatumai“ sklaidą. Kontrolieriaus tarnyba pastebi, kad „Lietuvos draudimas“ tyrimo metu teigė, kad reklaminių filmukų viešinimas „Lietuvos draudimas“ interneto svetainėje buvo nutrauktas, tačiau, vadovaujantis Tarnybos turima informacija, reklaminiai filmukai iki šiol pasiekia klientus kartu su gaunamais naujienlaiškiais bei yra prieinami bendrovės interneto svetainėje.

Tyrimą kontrolieriaus tarnyba pradėjo gavusi skundą dėl reklaminių filmukų „Tautiniai pavasario vairavimo ypatumai“ serijos. Juose, pasak pareiškėjo, „vairuojančios moterys vaizduojamos kaip kvailutės, o filmukai yra seksistiniai, išjuokiantys ir žeminantys moterį, kaip nesugebančią atlikti tam tikrų veiklų, kuriant stereotipus, kad viena lytis galimai pranašesnė už kitą“ .

Tyrimo metu kontrolierė kreipėsi į „Lietuvos draudimo“ generalinį direktorių Kęstutį Šerpetį su prašymu paaiškinti, kokia šių reklaminių filmukų kūrimo bei viešinimo idėja, kokių tikslų siekiama filmukuose naudojant šaržuotą kvailokų moterų vairuotojų įvaizdį, bei informuoti, kokioje erdvėje šie filmukai yra viešinami.

Bendrovės atstovas Rimvydas Navickas teigė, kad reklaminiai filmukai sukurti siekiant vartotojams parodyti įprastas situacijas, į kurias patenka ar gali patekti bet kuris vairuotojas nepriklausomai nuo lyties ir galimus tokių situacijų sprendimo būdus. Vienas iš filmukų tikslų – per patyrimines situacijas suteikti vidutiniam vartotojui aiškią informaciją apie, „Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, dažniausiai atsitinkančius įvykius.

Bendrovės atstovas taip pat pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu bei mano, kad jis esąs subjektyvus ir neatitinkantis serialą stebėjusių vidutinių vartotojų nuomonės, kadangi nuo filmukų publikavimo pradžios nesulaukta nusiskundimų dėl jų formos ar turinio, o bendrovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje filmukai buvo komentuojami kaip linksmas siužetas, nesiejant herojų su lytimi. Bendrovės atsakyme taip pat teigiama, kad filmukai yra laisvai prieinami viešojoje erdvėje bei pridedami prie bendrovės klientams siunčiamų naujienlaiškių, kurių gavimo galima atsisakyti, todėl bendrovė ragina pareiškėją šia galimybe pasinaudoti.

Kontrolieriaus tarnybos apklaustos Lyčių studijų centrų ekspertės minėtoje reklamoje įžvelgė moterų ir vyrų lygių teisių principo pažeidimą bei stereotipų formavimą, kad viena lytis yra galimai pranašesnė už kitą atliekant tam tikrus darbus bei konstatavo, kad reklamos filmukai yra diskriminaciniai. Pasak mokslininkių, toks stereotipinis moters vaizdavimas yra pavojingas, nes sukuria nematomus, tačiau realiai veikiančius barjerus, kurie veikia moters padėtį socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime bei apriboja moterų galimybes lygaverčiai vyrams atstovauti savo socialinės grupės interesus.

Komunikacijos ir reklamos specialistai minėtuose reklaminiuose filmukuose taip pat įžvelgė stereotipizavimą ir seksizmą. Lietuvos reklamos biuro Arbitražo komisija nustatė, kad aptariami reklaminiai filmukai nepažeidžia Lietuvos reklamos etikos kodekso, tačiau, pasak biuro direktoriaus Gintaro Šepučio, „kontekste yra nemažai stereotipiškų detalių, kurios pasąmonėje programuoja kitokią suvoktį“.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano prof. dr. Andrius Vaišnio teigimu, aptariami reklaminiai filmukai konstruojami pabrėžiant kultūrinius stereotipus apie vairuojančias moteris: nesavarankiškumą, nevėkšlumą (kai tai susiję su techniniais dalykais), negebėjimą skaityti žemėlapių, saugiai vairuoti, rūpintis automobiliais, užsiimti automobilių sportu, ir šiuo atveju reklamos užsakovas vadovaujasi stereotipiniu įsitikinimu, kad paslaugos gavėjas mąstys taip, kaip jis, o tuo pačiu įtvirtina ir kuria socialinį stereotipą, negerbdamas dalies vartotojų.

Panašų vertinimą pateikia ir socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ direktorius Paulius Rymeikis, teigdamas, kad filmukuose kuriamas moters, kaip nevykusios vairuotojos ir nesugebančios susitvarkyti su automobilio problemomis, įvaizdis. Pasak jo, nekaltas siužetinis „Lietuvos draudimo“ pristatymas gana akivaizdžiai naudojasi „kvaišos moters vairuotojos“ įvaizdžiu savo paslaugoms parduoti.

Skaičiai nieko nesako

Pirmadienį uostamiesčio savivaldybėje lankėsi Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė. Susitikime su valdininkais bei gyventojais moteris atskleidė, su kokiais diskriminacijos atvejais itin dažnai susiduriama.

Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba iš Klaipėdos regiono sulaukė 25 skundų. Didžiąją dalį jų sudarė religiniai, taip pat amžiaus, lyčių bei negalios diskriminacijos atvejai.

A.Lobačevskytės žodžiais, minėtas skaičius toli gražu neatspindi realios situacijos, esą padėtis – kur kas labiau įtempta. Tiesiog ne visi diskriminuojami asmenys kreipiasi į atsakingas tarnybas.

A. Valinskas nežinojo?

Daugiausia skundų sulaukiama dėl valstybės ir savivaldybių priimtų teisės aktų, taip pat darbo santykių, kur itin dažnai pasireiškia amžiaus diskriminacija.

Kaip pažymėjo A.Lobačevskytė, tenka nuolat kovoti su įstatymus pažeidžiančiais primityvių darbo skelbimų autoriais.

"Darbdaviai skelbimuose sąmoningai nustato amžiaus cenzą. Arba atleidžia žmogų būtent dėl amžiaus, o ne todėl, kad jis blogai atlieka savo pareigas. Kalbant apie lygias lyčių teises, nemanome, kad moterys turėtų suvyriškėti, o vyrai – sumoteriškėti. Lygios galimybės reiškia ką kita", – akcentavo ji.

Kontrolierius ypač papiktino laidų vedėjo Arūno Valinsko paviešintas darbo skelbimas, kuriame jis pabrėžė ieškantis vairuotojos moters.

"Labai keista, kad buvęs Seimo pirmininkas dėjosi nežinąs, jog tai – akivaizdi lyčių diskriminacija. O gal tik apsimetė, kad nežino?" – retoriškai klausė kontrolierė.

Dažniau kreipiasi vyrai

Taip pat, anot jos, opi smurto prieš moteris problema. Pernai Lietuvoje nuo smurtautojo rankos mirė 20 dailiosios lyties atstovių. Panaši statistika esti ir Švedijoje, turinčioje žymiai daugiau gyventojų. Anot A.Lobačevskytės, tokie skaičiai – šokiruoja.

Tiesa, nebuvo gauta nė vieno skundo dėl rasinės diskriminacijos. Esą Lietuvoje ši problema nėra tokia opi, kaip kitose šalyse.

Išskirtina tai, kad per pastaruosius ketverius metus į kontrolierius dažniau kreipėsi vyrai, dauguma jų papiktino serialas pavadinimu "Visi vyrai – kiaulės". Tad vyrai užsimojo įrodyti, kad jie nėra kiaulės. Prie jų prisijungė net ir moterys, auginančios sūnus.

"Vis dėlto mūsų tarnyba netiria su filmais, žiniasklaidos turiniu susijusių pranešimų. Juos nagrinėja Žurnalistų etikos inspektoriai", – tikino A.Lobačevskytė.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė siūlys, kad šias pareigas būtų galima eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Tokias pataisas siūlysianti ji pranešė Seime per spaudos konferenciją, kurioje kartu su praėjusių metų veiklos ataskaita pristatė teisėkūros iniciatyvas. Šiuo metu kadencijos neribojamos.

„Tikiu, kad kontrolieriai privalo turėti ribojamą kadencijų skaičių ir vienas esminių siūlymų – kad kontrolierius būtų skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Aš manau, kad tokie pokyčiai visai valstybei būtini, nemanau, kad visi pareigūnai turi dirbti iki gyvos galvos, jie turi galvoti apie pokyčius, o ne tik apie save kaip apie asmenį ir savo darbo vietą“, – kalbėjo A.Lobačevskytė.

„Pokyčiai būtini ir tikrai pasisakysiu, kad kadencijos būtų, ir prašysiu Seimo narių tokių pokyčių galimybės Lietuvoje“, – tvirtino kontrolierė.

Vėliau BNS A.Lobačevskytė sakė tokius pokyčius pagal kompetenciją galinti siūlyti tik savo tarnybai, tačiau kartu sakė mananti, jog dėl analogiškų pakeitimų visose ombudsmenų įstaigose galėtų apsispręsti Seimas, svarstydamas jos siūlomas pataisas.

Šiuo metu visi ombudsmenai - tiek lygių galimybių, tiek vaiko teisių apsaugos, tiek Seimo kontrolieriai – yra skiriami penkerių metų kadencijai, bet kadencijų skaičiaus įstatymai neriboja.

Savo pirmąją ataskaitą pristačiusi naujoji lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos vadovė į šias pareigas Seimo buvo paskirta pernai birželio pabaigoje. Beveik pusantrų metų įstaigai vadovavo laikina vadovė Edita Žiobienė, šias pareigas eidama šalia savo pagrindinių – vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – pareigų.

Pernai daugiau kaip dvigubai išaugo skundų dėl diskriminacijos religijos pagrindu skaičius, o didžiąją jų dalį sudarė skundai dėl privalomų skiepų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą skundais pernai užvertė privalomų skiepų oponentai, teigiantys, kad yra diskriminuojami religijos pagrindu, nes daugumoje skiepo sudėčių neva yra abortuotų kūdikių ląstelių.

Pernai skundų skaičius dėl galimos diskriminacijos tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, religijos pagrindais sudarė beveik ketvirtadalį visų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gautų skundų, rodo tarnybos ataskaita.

Pateiktais duomenimis, jei 2013 metais dėl religijos ir įsitikinimų buvo gauti aštuoni skundai, 2014 metais – jau 30, o pernai – 77 skundai.

Tuo pačiu ataskaitoje pažymima, kad skundų skaičiaus augimą lėmė gauti 64 skundai iš skirtingų pareiškėjų dėl galimos diskriminacijos religijos pagrindu, Sveikatos apsaugos ministerijai nustačius privalomąjį vaikų skiepijimą norint patekti į darželius.

„Pareiškėjai nurodė, kad jų vaikai diskriminuojami religijos pagrindu, kadangi daugumoje skiepo sudėčių neva yra abortuotų kūdikių ląstelių. Visi pareiškėjai praktikuoja krikščionybę, o oficialus bažnyčios požiūris į abortus yra neigiamas, todėl jie negali leisti, kad jų vaikai būtų skiepijami“, – ataskaitoje nurodoma skundų esmė.

Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Lobačevskytės, tyrimai dėl šių skundų buvo nutraukti, nes juose išdėstyti argumentai dėl diskriminacijos tikėjimo pagrindu nepasitvirtino.

„Į tarnybą kreipėsi tėvai dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo. Užklausę informacijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavome atsakymą, kad vakcinoms nėra naudojamos abortuotos ląstelės, tokią pačią informaciją pateikia ir Pasaulio sveikatos organizacija, todėl tyrimai dėl skundų šiuo pagrindu buvo nutraukti“, – BNS sakė A.Lobačevskytė.

Pasak kontrolierės, Lietuvoje nuo 1993 metų naudojamos tik tarptautinius standartus atitinkančios vakcinos ir „abortuotų kūdikių ląstelių nėra nei vienos Lietuvoje skiepijamų vakcinų sudėtyje“.

Mokslininkų tarnybai pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad vakcinos nuo tam tikrų virusų sukeliamų ligų gaminamos naudojant taip vadinamas ląstelių linijas, bet „šios daugiau nei 50 metų savarankiškai besidauginančios ląstelių linijos negali būti prilyginamos ar laikomos abortuoto kūdikio audiniu“.

Žmonės tarnybai skundėsi dėl šiemet įsigaliojusio sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriuo remiantis į vaikų darželius nebepriimami pagal profilaktinį skiepų kalendorių nepaskiepyti vaikai. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siekia įteisinti baudas tėvams už vaikų neskiepijimą nuo poliomielito, tymų ir raudonukės, argumentuodama, kad Pasaulio sveikatos organizacija siekia šias ligas likviduoti ir tam būtina išlaikyti aukštas skiepijimo nuo šių ligų apimtis.

Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra susidarusios sąlygos atsirasti ir plisti tymams. Be to, Lietuvoje daugėja asmenų, kurie, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nepagrįstai atsisako skiepyti vaikus. Ministerijos duomenimis kasmet lieka nepaskiepyti apie tūkstantis vaikų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pernai iš viso gavo 265 skundus ir atliko 65 tyrimus kontrolieriaus iniciatyva. 85 tyrimai atlikti dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, 71 – religijos pagrindu, 48 – amžiaus pagrindu, 23 – negalios pagrindu, 18 – socialinės padėties pagrindu, 17 – tautybės pagrindu, 6 – įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, 5 – lytinės orientacijos pagrindu, po 4 – kalbos ir kilmės pagrindais.

Pasak ataskaitos, 47 proc. visų tyrimų atlikti dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos, 33 proc. – dėl diskriminacijos darbo santykių srityje, 17 proc. – vartotojų teisių srityje ir tik 1 proc. – švietimo ir mokslo srityje. Iš visų pareiškėjų 62 proc. buvo moterys, 38 proc. – vyrai.

Maždaug šimtas skundų buvo atsisakyta nagrinėti, dėl skirtingų priežasčių: panašus skundas jau buvo išnagrinėtas arba nagrinėjamas teisme, nurodytų aplinkybių tyrimas nepriskirtas lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai ir kt.

Lygių galimybių kontrolierė A.Lobačevskytė teigia, kad nors 2015 metai tarnybai buvo rekordiniai nuo pat įsteigimo dienos pagal gautų skundų skaičių, gyventojams vis dar trūksta suvokimo apie lygias galimybes. Pasak kontrolierės, tai patvirtina mažas gaunamų skundų skaičius iš mažesnių miestų ir regionų bei nedidelis skundų skaičius dėl galimos diskriminacijos kalbos, kilmės, lytinės orientacijos, rasės ir etninės priklausomybės pagrindais.

Naujoji Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos vadovė į šias pareigas Seimo buvo paskirta pernai birželio pabaigoje. Beveik pusantrų metų įstaigai vadovavo laikina vadovė Edita Žiobienė, šias pareigas eidama šalia savo pagrindinių – vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – pareigų.

2015 metai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau - ir Tarnyba) buvo permainingi ir pilni iššūkių, rašoma Tarnybos ataskaitoje. Po beveik pusantrų metų, kai Tarnybai vadovavo laikina vadovė Edita Žiobienė, 2015 m. birželio 25 d. lygių galimybių kontrolieriaus pareigas pavesta eiti Agnetai Lobačevskytei. Naujai paskirta kontrolierė daug dėmesio skyrė Tarnybos žinomumo didinimui, teisinės bazės tobulinimui ir Tarnybos stiprinimui.

2015 metais Tarnyba iš viso gavo 265 skundus ir atliko 65 tyrimus kontrolieriaus iniciatyva. 85 tyrimai atlikti dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, 71 - religijos pagrindu, 48 - amžiaus pagrindu, 23 - negalios pagrindu, 18 - socialinės padėties pagrindu, 17 - tautybės pagrindu, 6 -įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, 5 - lytinės orientacijos pagrindu, po 4 - kalbos ir kilmės pagrindais.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė teigia, kad nors 2015 metai Tarnybai buvo rekordiniai nuo pat įsteigimo dienos pagal gautų skundų skaičių, tačiau vis dar trūksta suvokimo apie lygias galimybes. Tai patvirtina mažas gaunamų skundų skaičius iš mažesnių miestų ir regionų bei nedidelis skundų skaičius dėl galimos diskriminacijos kalbos, kilmės, lytinės orientacijos, rasės ir etninės priklausomybės pagrindais. Siekiant, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba veiktų efektyviai, turi būti didinamas ne tik jos žinomumas, bet ir tobulinama teisinė bazė.

2015 m. 47 proc. visų tyrimų atlikti dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos, 33 proc. - dėl diskriminacijos darbo santykių srityje, 17 proc. - vartotojų teisių srityje ir tik 1 proc. - švietimo ir mokslo srityje. Iš visų pareiškėjų 62 proc. buvo moterys, 38 proc. - vyrai.

Siekiant kurti atvirą, profesionalią Tarnybą, 2015 metais buvo inicijuotas Lietuvos savivaldybių lankymo ciklas. Iki 2015 m. gruodžio 31 dienos buvo aplankyta 30 savivaldybių. Lygių galimybių sklaidos srityje Tarnyba surengė Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2014, ypatingą dėmesį skyrė kovos su smurtu prieš moteris temai, romų integracijos klausimams, lygiaverčio moterų ir vyrų dalyvavimo ekonominių sprendimų priėmimo procesuose Lietuvoje klausimui, patyčių dėl tapatybės požymių paplitimo Lietuvos mokyklose temai.

2016 metais Tarnyba planuoja tobulinti teisinę bazę, stiprinti Tarnybos personalo kompetenciją, stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir akademine bendruomene, rengti Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2015, aplankyti visas, iki šiol neaplankytas, Lietuvos savivaldybes.

Tarnybos strateginis tikslas - didinti visuomenės suvokimą lygių galimybių srityje.

Patyčios - viena iš prievartos ir smurto rūšių. Ilgai besitęsiančių ir toleruojamų patyčių pasekmės būna dramatiškos, tai gali nuvesti net prie savižudybės. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu 2015 m. balandį atliktas sociologinis tyrimas 53 Lietuvos mokyklose (apklausta 1064 respondentų) parodė, kad dėl vieno ar kelių tapatybės aspektų 19,9 proc. apklaustųjų patyrė patyčias.

Dažniausiai patyčios patirtos dėl lyties (11,2 proc.) tapatybės aspektų. Mažiausiai - dėl tikėjimo (2,7 proc. dvyliktokų). Dažniau tyčiotasi dėl moksleivių asmeninio negu dėl jų tėvų arba kitų šeimos narių tikėjimo. Dėl materialinių dalykų stokos ir žemesnio bendramokslių tėvų socialinio statuso patyčias patyrė 2,8 proc. dvyliktokų. Dėl tautybės ar etninės priklausomybės patyčias patyrė palyginti nedaug dvyliktokų - 3,5 proc. Labai paplitęs ir tyčiojimasis iš kitų dėl kalbos sutrikimų (5,1 proc. vaikinų ir 2,4 proc. merginų). Tokias patyčias dažniau patiria vaikinai. Patyčias dėl mokymosi rezultatų (tiek dėl gerų, tiek dėl blogų) patyrė 6,5 proc. respondentų, dažniau dėl prastesnių mokymosi rezultatų. Nustatyta, kad dėl seksualinės orientacijos merginų patyčias patyrė 5,7 proc. moksleivių, o vaikinų - 6,8 proc. Net apie 31 proc. kitų moksleivių tyčiojasi iš vaikų dėl tariamo priklausymo LGBT bendruomenei. Patyčių dėl negalios ir specialiųjų poreikių iniciatoriais 2–4 kartus dažniau tampa vaikinai negu merginos. Apie 4,5 proc. vaikinų ir 1,3 proc. merginų tyčiojosi iš kitų moksleivių dėl regos ir intelekto/psichikos negalios, tačiau po 10,5 proc. abiejų lyčių moksleivių tyčiojosi iš kitų bendraamžių dėl judėjimo negalios. Dėl elgesio sutrikimų iš kitų tyčiojosi 5,8 proc. vaikinų ir 2 proc. merginų. Nors dauguma moksleivių patys nepatiria patyčių dėl išvaizdos, pažymėtina, kad dažniausiai dėl to tyčiojamasi iš merginų.

Dažniausiai skaudinantys žodžiai siejami su lyties, išvaizdos ir intelekto kategorijomis. Atskleista, kad dvyliktokėms įžeisti mokyklose dažniausiai pasitelkiama lyties kategorija, o dvyliktokams – intelekto. Nustatyta kokiais žodžiais dėl lyties, išvaizdos ir intelekto dažniausiai tyčiojamasi iš moksleivių.

Daugiau negu pusė (50,75 proc.) respondentų stebėjo, kaip yra tyčiojamasi iš kitų moksleivių. Tarp vyresnių moksleivių patyčios nėra labai paplitusios, o tai reiškia, kad dvyliktokai stebi, kaip tyčiojamasi iš jaunesnių moksleivių.

Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Lobačevskytės nuomone, patyčios mokyklose rodo didelę tolerancijos problemą. Vėliau kitose situacijose jos dažnai virsta diskriminavimu. Jau ankstesni tyrimai parodė, jog netolerancijos vaikai išmoksta mokyklose, kad tarp moksleivių apstu stereotipinio mąstymo, nepagarbos ir netolerancijos lygybės idealams, „mažumų“ teisėms bei abejingumo likusio globalaus pasaulio problemoms.

Pristatant tyrimo rezultatus visuomenei bei specialistams ir siekiant efektyviai gerinti susiklosčiusią situaciją, kyla daug klausimų: kokios institucijos, ką ir kaip turėtų daryti, kad patyčių ženkliai mažėtų? Dėl to tyrimą užsakiusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga rengs tyrimo rezultatų pristatymus Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų institucijų darbuotojams.