Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, per tris šių metų mėnesius parlamentarai išleido 413 tūkst. eurų, numatytų parlamentinei veiklai. Pernai per tą patį laikotarpį panaudota beveik 431 tūkst. eurų.

Šiemet maksimaliai buvo galima išleisti 693 tūkst. eurus, visa suma ir anksčiau nebūdavo panaudojama.

Kaip ir anksčiau, pinigai skirti suvenyrams, automobilių eksploatacijai ir nuomai, biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ataskaitų platinimui ir pan.

Nė vieno euro iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų tradiciškai nepanaudojo premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Prie jų šį ketvirtį prisidėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kalėjime bausme atliekantis Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išleido 3,60 euro tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms.

Kai kurie parlamentarai, pernai parlamentinei veiklai skyrę tūkstančius, šių metų pradžioje apsiribojo keliais šimtais eurų. Pavyzdžiui, demokratas Kęstutis Mažeika per tris šių metų mėnesius išleido 842 eurus, pernai per tą patį laikotarpį – 2160 eurų, konservatorius Algis Strelčiūnas atitinkamai 390 ir 2492 eurus.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Šių metų kovą ši suma siekė 1688 eurus.

Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.

Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.

Visuomenininkui Andriui Tapinui iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.

Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.

Politikai privalės Seimo kanceliarijai pranešti apie išsinuomotas arba iš savivaldybės gautas patalpas biuro veiklai, pateikti sudarytas nuomos sutartis. Nepateikus tokių sutarčių išlaidos bus laikomos nepagrįstomis.

Pernai per visus metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 2 mln. eurų.

„Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės – taip, galiu patvirtinti (kad pradėtas ikiteisminis tyrimas – BNS)“, – BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Dovilė Andrijauskaitė.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas siekiant įvertinti, ar praėjusios kadencijos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams skiriant išmokas nebuvo piktnaudžiaujama.

Šiuo metu STT vykdomi 27 ikiteisminiai tyrimai dėl tarybos narių išmokų naudojimo 26 savivaldybėse.

Tarnyba vertina Vilniaus (du ikiteisminiai tyrimai), Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Klaipėdos rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybių tarybos narių išlaidų teisėtumą.

Tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

Anot STT, įtarimai piktnaudžiavus šiuo metu pareikšti aštuoniems asmenims, iš jų septyni – buvę ar esami tarybų nariai.

„Galutinės nuomonės ir vertinimo negalėčiau pasakyti, bet iš tų faktinių aplinkybių, kas yra paskelbta, klausimų kyla“, – trečiadienį portalui „Delfi“ sakė V. Benkunskas.

Paklaustas, kaip TS-LKD reaguos ir kokių priemonių imsis paaiškėjus, kad bendrapartietis pirko komunikacijos paslaugas iš lošimų lobisto Mindaugo Ardišausko, jis pažymėjo, kad konkrečių veiksmų partija nesiims, kol nesulauks Seimo TS-LKD frakcijos ir Etikos komisijos vertinimo.

„Šioje vietoje aš manau, kad principingumas bus išlaikytas, mes tikrai įsitrauksime į šitas diskusijas, bet, matyt, reikia sulaukti tų etapų, kas vyksta Seime – tai pirmiausia reikalinga ir frakcijos pozicija, ir Etikos komisija, bet tikrai nebėgsime nuo šitos temos ir, jei bus poreikis, svarstysime“, – pabrėžė Vilniaus meras, primindamas, kad prieš pusmetį kilus „čekučių“ skandalui šalies savivaldybėse, partijos viduje būta sprendimų dėl jos narių šalinimo ir narystės joje suspendavimo.

ELTA primena, kad „Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

Todėl, teigia politikė, frakcijos nariui ji siūlys kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

„Kol kas nesu išsamiai susipažinusi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gali būti netikslumų sąskaitose, jose esančiose formuluotėse. Tačiau konsultacijos pagal nustatytas tvarkas yra galimos, kaip ir ataskaitų rengimas“, – Eltai antradienio vakarą komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Siekiant aiškumo, kalbėsiuosi su kolega, siūlysiu kreiptis į Seimo Etikos komisiją“, – pabrėžė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos lyderė.

ELTA primena, kad „Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis Mindaugas Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

Pasak parlamentaro, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

„Seimo valdybos nustatyta tvarka sako, kad galima pirkti ir viešosios sklaidos paslaugas – ne tik sausai paruošti ataskaitą, bet lygiai taip pat pirkti pranešimus spaudai, socialinių tinklų įrašų, kalbų rašymo ir kitas paslaugas. Tai Mindaugas Ardišauskas man tokias paslaugas teikė, konsultavo ir politiniais klausimais, rengė pranešimus spaudai, kai kuriuos „Facebook“ postus, taip pat kai kurias kalbas“, – „Laisvės TV“ eteryje antradienį kalbėjo J. Džiugelis.

Jei nori padaryti kokybiškai, turi sumokėti brangiai.

„Neturiu, ką slėpti. Aiškinu, kaip yra. Suprantu, kad žiūrovams sumos gali pasirodyti didelės, (...) kai jas suplakame į vieną“, – teigė J. Džiugelis.

Kilus klausimams, kodėl pranešimų žiniasklaidai ar ataskaitų rengimu negalėjo užsiimti Seimo nario padėjėjai, kurių jis turi tris, J. Džiugelis pabrėžė, kad kokybiški tekstai kainuoja, o padėjėjų gaunamos algos – per mažos tokiems darbams apmokėti. 

„Seimo nario padėjėjų atlyginimai yra maži, profesionalų susirasti yra pakankamai sudėtinga, o demokratija kainuoja brangiai. Jei nori padaryti kokybiškai, turi sumokėti brangiai“, – sakė parlamentaras.

J. Džiugelis atskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų

„Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitai spausdinti ir platinti išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1000 eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau nei 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Beveik 20 Seimo narių baigiantis kadencijai suskubo pirkti kompiuterius ir telefonus

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas – beveik 20 Seimo narių, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Visuomenininko teigimu, politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.

Dalis parlamentarų jau sureagavo į „Skaidrinam“ – klausimų dėl pirkinių sulaukęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš EP rinkimų. Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas.

Dar prieš paskelbiant „Skaidrinam“ rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Paviešinti duomenys rodo, kad konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis per pastaruosius tris darbo parlamente metus Seimo nario ataskaitų spausdinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų. Nauji duomenys taip pat atskleidžia grupę parlamentarų, kurie už parlamentines lėšas nusipirko daugiausiai kompiuterinės įrangos. Vienas jų – konservatorius Sergejus Jovaiša, per kadenciją įsigijęs penkis kompiuterius ir bent penkis mobiliuosius telefonus.

J. Džiugelis ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų

„Skaidrinam“ iniciatyvos komandai didžiausią nuostabą sukėlė Seimo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausančio parlamentaro J. Džiugelio parlamentinės išlaidos. Parlamentaras per trejus metus ataskaitai spausdinti ir platinti išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų.

Skelbiama, kad J. Džiugelis trejus metus Seimo buhalterijai pateikė sąskaitas, kurias už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis Mindaugas Ardišauskas.

Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau nei 26 tūkst. eurų.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021-2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1000 eurų.

„Svarstėme rengti ir viešinti mėnesines veiklos ataskaitas, tačiau ilgainiui buvo nuspręsta kasmėnesinių ataskaitų neviešinti, nes daugelis darbų yra tęstiniai. Veiklos komunikacijos planuotės buvo rengiamos kiekvieną mėnesį, tačiau neformalizuota forma. Formalios veiklos ataskaita buvo paskelbta už 2020-2022 metus“, – rašoma J. Džiugelio pateiktame paaiškiname „Skaidrinam“.

Politikas taip pat teigė, kad M. Ardišausko paslaugos buvo finansuojamos iš eilutės, kuri apima konsultacijas dėl viešosios ar politinės komunikacijos, socialinių tinklų įrašų, pranešimų žiniasklaidai ir kalbų parengimą.

Tačiau skelbiama, kad M. Ardišauskas buvo politinių kampanijų konsultantas ir 2020 metų birželį pasirašė komunikacijos paslaugų teikimo sutartį su J. Džiugeliu, kad talkintų jam Seimo rinkimų kampanijoje.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

S. Jovaiša nusipirko penkis kompiuterius, telefonų už 25 tūkst. eurų

Tuo metu konservatorius Sergejus Jovaiša, pasak „Skaidrinam“, per pastarąją kadenciją daugiausiai parlamentinių lėšų skyrė kompiuterinės įrangos įsigijimui ir nuomai. Viso politikas iš parlamentinių lėšų nusipirko penkis kompiuterius ir bent penkis mobiliuosius telefonus. Bendra įrangos suma – per 25 tūkst. eurų.

Nurodoma, kad 2021 m. pradžioje jis nuomojo įrangos iš įmonės „Update“ už 288 eurų per mėnesį. Tų pačių metų birželį politikas įsigijo Macbook Air kompiuterį, o po mėnesio – Iphone Pro Max telefoną už daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų. Visgi, tų pačių metų lapkritį konservatorius nusipirko dar vieną kompiuterį – Lenovo ThinkBook už 1310 eurų.

2022 m. Seimo narys sudarė naują įrangos nuomos sutartį su bendrove „Update“ ir kas mėnesį nuomojo technikos už 439 eurus. Nurodoma, kad politikas nuomojo Lenovo ThinkBook kompiuterį, LED monitorių, lazerinį spausdintuvą, telefoną Iphone 13. Birželį S. Jovaiša įsigyja „biuro įrangos ryšio komplektą su priedais“ už 990 eurų, o spalį – iš to pačios įmonės perkamas „nuotolinio kompiuterinio ryšio įrenginys“ už 738 eurus. Po mėnesio iš parlamentinių lėšų nusipirko kompiuterį HP ProBook 450 G9 už 1535 eurus ir telefoną Samsung Galaxy 22 už 1418 eurų.

Vis dėlto, 2023 kovą S. Jovaiša vėl įsigijo „mobilaus ryšio įrenginį“ už 840 eurų, o spalį – dar vieną kompiuterį HP Elite Book 860 G9 už beveik 2 tūkst. eurų. Gruodį – už 648 eurus keitė kažkurio iš įsigytų kompiuterių HP pagrindinę plokštę. Be to, 2023 m. politikas tęsė mėnesines 439 eurų įmokas už jau minėtos įrangos nuomą.

A. Matulas kompiuterius bei telefonus ir pirko, ir nuomojosi

TS-LKD frakcijos narys Antanas Matulas taip pat buvo vienas iš Seimo narių, parlamentines lėšas leidusių kompiuterių bei telefonų pirkimui bei nuomai.

2021 metais už 388 eurus per mėnesį parlamentaras nuomojosi Samsung Galaxy telefoną, nešiojamąjį kompiuterį Asus M5 Ryzen ir Lenovo IdeaCentre stacionarų kompiuterį. Taip pat gegužės mėnesį įsigijo MacBook Pro už 1842 eurus.

2022 metais politikas pirko Iphone 13 Pro Max už 1443 eurus, o 2023 metais – naujausią Samsung Galaxy S23 Ultra Black telefoną už 1461 eurą bei galingą Acer Nitro kompiuterį už beveik 11 000 eurų. Šis kompiuteris, pasak parlamentaro, jam buvo reikalingas nuotraukoms susikelti ir memuarams rašyti.

LVŽS atstovas E. Jovaiša pirko telefonus, rėmino savo piešinius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Eugenijus Jovaiša taip pat įsigijo įvairios kompiuterinės ir ryšio technikos. Per kadenciją politikas nusipirko keturis mobiliuosius telefonus, už 4,3 eurų rėmino savo piešinius.

Politikas 2021 m. sudarė tris įrangos nuomos sutartis su bendrove „Varlė“ – už 99, 143 ir 145 eurus per mėnėsį. Visgi, nuomojamos priemonės sąskaitose nenurodytos.

Visgi, tų pačių metų liepą „valstietis“ pirko kompiuteriui skirtą motininę plokštę Asus Intel Z590 RogMaximusXIII Hero. Po mėnesio – procesorių Intel CPU Core i9, o lapkritį – aušintuvą Asus Tuf Gaming bei išorinį diską bei 2 terabaitų talpos kietąjį diską. Metų pabaigoje – ausines Airpods.

2022 m. parlamentaras pasirašė naują nuomos sutartį – už 153 eurus išsinuomojo nešiojamąjį kompiuterį, už 173 eurus serverį Synology DiskStation DS 920+ 40 TB. Dar viena nuomos sutartis – 102 eurų vertės, tačiau kas pirkta, dokumentuose nebuvo nurodyta.

Tačiau tų pačių metų kovą E. Jovaiša iš parlamentinių lėšų įsigijo dar vieną 12 terabaitų talpos diską, vėliau – belaidės prieigos tašką NSW Ubiquiti UAB-AC-Pro.

Po metų LVŽS narys išsimokėtinai nusiperka telefonus Iphone 14 Plius, Iphone 14 Pro. Kiek vėliau – Samsung Galaxy S23, planšetinį kompiuterį Xiaomi, o paskutinėmis metų dienomis – Samsung Galaxy Fold5 už 1875 eurus.

E. Jovaiša „Skaidrinam“ nurodė neketinąs visos šios įrangos, pasibaigus kadencijai, palikti Seimo kanceliarijai.

A. Gedvilas įsigijo „Apple“ įrangos už maždaug 13,5 tūkst. eurų

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas per kadenciją įsigijo eilę „Apple“ įrenginių, kuriems išleido maždaug 13,5 tūkst. eurų iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

2021 m. politikas nuomojosi Iphone 12, tų pačių metų lapkritį įsigijo Iphone 13 už 1,4 tūkst., o 2022 m. gruodį – Iphone 14 už 1652 eurus. Visgi, 2023 m. spalį A. Gedvilas dar nusipirko telefoną Iphone 15 Pro Max už 1783 eurus.

Per kadenciją A. Gedvilas įsigijo ir kitos „Apple“ įrangos – ausines Airpods už 599 eurus, Ipad Pro 11 už 1763 eurus, MacBook pro už 2634 eurus, Apple Studio monitorių už 2070 eurų.

A. Mazuronis įsigijo tris kompiuterius: per kadenciją technikai skyrė apie 9 tūkst. eurų

Jau anksčiau skelbta, kad Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigijo kompiuterį Apple Macbook Pro 16, kurio vertė siekia 2,7 tūkst. eurų. Pastarąjį kompiuterį politikas įsigijo iš mobiliųjų telefonų taisyklos savininko Daniel Lapin.

2021 m. „darbietis“ nusipirko planšetinį kompiuterį Ipad Pro su Magic Keyboard už 1908 eurus, nešiojamąjį kompiuterį MSI Stealth. Po metų – Samsung monitorių, tos pačios firmos telefoną, kompiuterį ASUS Expert Book.

Per keturis kadencijos metus Seimo vicepirmininkas įsigijo keturias skirtingas ausines – Bose, Sony, Marshall ir Aftershokz. Iš viso politikas kompiuterinei technikai šią kadenciją paskyrė 9 tūkst. eurų.

Buvęs A. Mazuronio kolega, praėjusią savaitę iš „darbiečių“ frakcijos pasitraukę Vigilijus Jukna 2022 m. iš parlamentinių lėšų įsigijo kompiuterį MacBook Air už 2246 eurus. Šių metų balandį – planšetinį kompiuterį Ipad Pro 11 už 1680 eurų, birželį – telefoną Iphone 14 Pro už 1329 eurus, liepą – Ipad Magic Keyboard už 388 eurų ir spalį – kompiuterį Mac mini už 1950 eurų.

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas – beveik 20 Seimo narių, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Visuomenininko teigimu, politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.

Dalis parlamentarų jau sureagavo į „Skaidrinam“ – klausimų dėl pirkinių sulaukęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš EP rinkimų. Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas.

Dar prieš paskelbiant „Skaidrinam“ rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.