Kaip pabrėžia latvių žiniasklaida, akcizas mažinamas tik stipriajam alkoholiui, akcizas alui, vynui ir kitiems gėrimams, kurių alkoholio koncentracija neviršija 22 proc. tūrio.

Latvijos Saeima skubos tvarka sumažino akcizą stipriajam alkoholiui dėl Estijos sprendimo mažinti akcizą alkoholiui net ketvirtadaliu.

Latvijos finansų ministerijos duomenimis, sumažintas akcizas Estijoje gali atnešti Latvijai 92 mln. eurų nuostolių, todėl esą būtina buvo mažinti akcizą stipriajam alkoholiui bent 15 proc., taip sumažinant nuostolius iki 32 mln. eurų.

Estija nusprendė mažinti akcizą alkoholiui po paskelbtų Socialinių reikalų ministerijos tyrimo išvadų, kuriose teigiama, kad 35 proc. pilnamečių estų bent kartą pirko alkoholio Latvijoje, o 14 proc. į Latviją važinėja vien tik dėl pigesnių alkoholinių gėrimų. Pasak tyrimo autorių, pernai estai Latvijoje įsigijo alkoholio už 124,5 mln. eurų.

K. Karinis priminė, kad prieš kelis metus abi šalys pasirašė susitarimą, jog Latvija didins akcizą, kad šis priartėtų prie Estijos akcizo. Latvijos vyriausybė tuo metu taip pat įsipareigojo akcizą didinti laipsniškai, kad išvengtų kontrabandos įsigalėjimo.

„Mūsų nuostabai, Estijos vyriausybė ir parlamentas nusprendė pažeisti šį susitarimą. Jie netikėtai planuoja smarkiai sumažinti akcizo mokestį. Jokiais būdais nenoriu akcizų karų su Estija, bet, jei estai pažeidžia susitarimus ir pradeda karą prieš mus, mums nieko kito nelieka, kaip tik atsakyti atitinkamu akcizo sumažinimu“, – po valdančiosios koalicijos partijų pasitarimo žurnalistams pareiškė K. Karinis.

Pasak jo, Latvijai toks žingsnis reikštų sugrįžimą į „maždaug praėjusių metų lygį“. Vis dėlto, sakė premjeras, Latvija tikisi, kad estai yra pasirengę sėstis prie derybų stalo ir rasti sprendimą, nors ankstesni Latvijos bandymai raginti Estiją nemažinti akcizo alkoholiui ir nuėjo perniek.

ELTA primena, kad Estijos parlamentas balsavo už akcizo alkoholiniams gėrimams mažinimą 25 proc.

Pagrindinis argumentas Estijoje mažinti akcizus buvo itin išplitusi prekyba alkoholiu Latvijos pasienyje. Čia vyko ne tik Estijos gyventojai, bet ir suomių turistai, kurie anksčiau alkoholį pirkdavo Estijoje.

„Valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad stipraus alkoholio akcizą reikia didinti, nes jo vartojimas mažėja lėčiausiai.  

„Alkoholio vartojimas mažėja visose grupėse, mažiausiai mažėja stipraus alkoholio – 7 proc. per metus, todėl siūloma didinti akcizą kaip tik tai vienintelei, stipraus alkoholio  grupei“, – antradienį Seime žurnalistams teigė frakcijos vadovas.

R. Karbauskis abejoja, kad akcizo pakėlimas didins šešėlį ar padarys neigiamą įtaką rinkai: „Neįtakos kažkokio rinkos persiskirstymo ir nedidins šešėlio“. 

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad akcizo didinimas anksčiau pasiteisino, o dabar jis toliau mažins alkoholio vartojimą.

„Už akcizus mokesčiai renkami taip, kaip buvo planuota. Matome mažėjančią realizaciją šitų produktų. Keliami tikslai pasiekti, dabartinis didinimas prisidės prie tų tolesnių tikslų  įgyvendinimo“, – teigė premjeras. 

Jeigu Seimas Aurelijaus Verygos pataisas priims, 0,5 litro stipraus alkoholio galėtų pabrangti apie 0,39 euro. Brangtų ne tik degtinė, bet ir brendis, konjakas, viskis, romas ir kiti stiprieji gėrimai. 

Pataisas priimti ketinama iki Kalėdų, kainos didėtų nuo pavasario.

Alkoholio akcizai buvo didinami ketverius metus iš eilės – paskutinį kartą jie didėjo 2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų (vermuto, spirituoto vaisių–uogų vyno ) – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 procento.

Stiprus alkoholis išlieka antras pagal populiarumą po alaus.

Akcizus vis didina

Skaičiuojama, kad, padidinus akcizų tarifą vien tik etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro.

"Stiprieji alkoholiniai gėrimai pagal parduodamą kiekį išlieka antri pagal populiarumą po alaus. Taip pat, remiantis duomenimis apie alkoholinių gėrimų vartojimo pokyčius, didinant akcizų tarifus visoms alkoholinių gėrimų grupėms, etilo alkoholio rinka smuko mažiausiai. Įvertinus visa tai, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui dėl išaugsiančio apmokestinimo skirtumo, lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais, būtų dar daugiau prisidėta prie šio produkto prieinamumo mažinimo", – ELTA sakė A.Veryga.

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės 2014–2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 proc.

2017 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 358 tūkst. dekalitrų (10,5 proc.) mažiau nei 2016 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,2 mln. dekalitrų, 947 tūkst. dekalitrų (18,4 proc.) mažiau.

Nors, kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 23,2 mln. dekalitrų, arba 2,1 mln. dekalitrų (8,2proc.) mažiau nei 2016 m., akcizų pakėlimas aludariams faktiškai buvo pats skaudžiausias. Vyriausybės siūlymas didinti akcizą stipriajam alui dar labiau suvaržys šį verslą.

Praėjusiais metais ženkliai padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams, VMI duomenimis, buvo surinkta 304,1 mln. eurų akcizo mokesčio – 25,1 proc. daugiau negu 2016 m. Kitaip ir negalėjo būti, mat akcizų tarifai alui padidėjo 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – tik apie 23 proc. Tuo tarpu dabar, padidinus akcizą alkoholiui, A.Verygos teigimu, tikimasi valstybės biudžetą 2019 m. papildyti apie 5 mln. eurų – tai lašas (maždaug 1,5 proc.), lyginant, kiek buvo surinkta 2017 m. ir kiek planuojama surinkti šiemet.

Pilnėja kaimynų piniginės

Politikai giriasi, kad, padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams, sumažėjo alkoholio vartojimas, mažiau yra priklausomų nuo alkoholio asmenų, sumažėjo sergančių alkoholio išprovokuotomis ligomis, mažiau sulaikoma neblaivių vairuotojų.

Vis dėlto toks sumažėjimas – vargu ar padidėjusių akcizų padarinys. Mat alkoholio šiandien galima įsigyti ne nuo 18, o nuo 20 metų, ženkliai padidėjo baudos girtiems vairuotojams. Dar viena, galbūt net pagrindinė priežastis – tautiečių kelionės į Latviją ir Lenkiją, iš kur atsivežama pigesnių alkoholinių gėrimų.

Vilniaus universiteto partnerystės docentas Marius Dubnikovas neseniai pristatė tyrimą, kurio metu buvo apklausta 1 000 asmenų, vykstančių apsipirkti į kaimynines valstybes. Dažniausiai žmonės Lenkijoje ir Latvijoje apsiperka kartą per mėnesį. Lenkijoje perkamas maistas ir alkoholis, Latvijoje – vien alkoholis. Lenkijoje 80 proc. žmonių išleidžia iki 300 eurų per vieną apsipirkimą, Latvijoje – iki 100 eurų.

Lenkijoje net 23 proc. apklaustųjų atsakė, kad Lietuvoje alkoholio apskritai neperka.

Net 90 proc. apklaustųjų teigė, kad į Latviją važiuoja pirkti vien tik alkoholio, jo perkama didesniais kiekiais nei anksčiau Lietuvoje. Kai kurie iš apklaustųjų teigė, kad anksčiau tiek alaus nepirkdavo ir nevartodavo. Tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje alkoholiui pirkti vienos kelionės metu paprastai skiriama vidutiniškai 10–50 eurų. Latvijoje paprastai perkamas alus ir įvairūs vynai, Lenkijoje – stiprieji gėrimai.

Skaičiuojama, kad pernai lietuviai svetur įsigijo bemaž 50 mln. litrų alaus. Dėl to Lietuvos biudžetas neteko apie 40 mln. eurų mokesčių.

Estija, kur akcizai alkoholiui didesni negu Latvijoje, jau apsiskaičiavo alkoholinio turizmo žalą biudžetui. 2017 m. Estijos biudžetas neteko 29 mln. eurų, šiais metais prognozuojama – 43,3 mln. eurų. Tai bus antri metai, kai surenkamas akcizo mokestis už alkoholį palaipsniui mažėja.

Tiesa, šiandien mūsų politikai gali guostis, kad alkoholio akcizų pajamos nemažėja. VMI duomenimis, deklaruoti alkoholio akcizai sausį–rugsėjį siekė 230,816 mln. eurų – 7,6 mln. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Tačiau tendencija rodo, kad vargu ar bus surinkta lėšų daugiau nei pernai. O tai galėtų reikšti viena – pasiekta riba, kai, dar labiau didinant akcizą, trauksis vietinė alkoholio pramonė, kartu mažės ir kito pavidalo mokesčiai valstybei.

Proteguojamas stiprusis alkoholis?

A.Verygos noras padidinti akcizą alkoholiniams gėrimams motyvuojamas noru sumažinti stipraus alkoholio pirkimą. Didinant ir akcizą stipriam alui, siekiama to paties. Tačiau šios kalbos greičiausia tėra širma, pridengianti norą stipriųjų gėrimų gamintojams, spustelėjus juos su didinamu akcizu, duoti daugiau erdvės, aludarių sąskaita.

Per devynis šių metų mėnesius spiritinių gėrimų pardavimas, palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, nukrito 9,9 proc., alaus – 8,8 proc. Tačiau ignoruojamos pagrindinės tokios statistikos priežastys: praėjusių metų vasarį prekybininkų sandėliai lūžo nuo stipriųjų alkoholinių gėrimų, nes gamintojai stengėsi parduoti kuo daugiau produkcijos esant dar mažam akcizui. Ir vartotojai prieš pabrangimą alkoholį pirko.

Kalbos greičiausia tėra širma, pridengianti norą stipriųjų gėrimų gamintojams, spustelėjus juos su didinamu akcizu, duoti daugiau erdvės, aludarių sąskaita.

Taigi ženkliai didėję akcizai labai iškraipė statistiką ir teigti, kad taip stipriai sumažėjo stipraus alkoholio vartojimas, negalima. Mat, analizuojant kiekvieną šių metų mėnesį atskirai, galima stebėti, kad, birželį spiritinių gėrimų pardavimas augo 48 proc., o alaus mažėjo 3 proc.; liepą spiritinių gėrimų pardavimas augo 40 proc., alaus – tik 5 proc.; rugpjūtį degtinės pardavimas augo 23 proc., alaus 5 proc. sumažėjo; rugsėjį degtinės parduota 13 proc. daugiau, alaus pardavimas sumenko 6 proc.

Prisimenant, kokia karšta buvo vasara, alaus pardavimo kritimas net 9 proc. rodo, kad drastiškai pakelti akcizai paskatino dalį vartotojų pereiti nuo alaus prie pigiausios degtinės. Alaus pirkimo mažėjimo tendencijas veikia ir tautiečių alaus pirkimas Latvijoje ir Lenkijoje. Nors Latvijoje akcizas alui beveik pasivijo lietuviškąjį, tačiau alkoholio parduotuvės prie Lietuvos sienos Latvijoje niekur nedingo ir pirkėjai tebeveža didelį kiekį alaus į Lietuvą.

Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas, dienraščiui prisipažino įtariantis, kad politikų noras dar labiau apmokestinti stiprų alų, padidins alkoholio pramonės pelną, nes žmonės bus linkę alų keisti pigia degtine.

"6–7,5 proc. stiprumo alus yra tik santykinai stiprus. Lietuvoje prieš dešimt metų stiprus alus buvo 9,5 ir net 11 proc. stiprumo. Aludariai savo garbės kodekse buvo įsipareigoję negaminti stipresnio nei 9,5 proc. alaus, šis sprendimas buvo susilaukęs net Konkurencijos tarybos tyrimo. Manęs niekas neįtikins, kad kitose valstybėse politikai nėra ragavę 9–11 proc. stiprumo alaus. Jei bus ryžtasi kelti akcizą Lietuvoje gaminamam stipriam alui, koks jis iš tikrųjų nėra, tai bus tik eilinis aludarių, ypač mažųjų, žlugdymas. Manau, kad tai niekaip nesuderinama su regionine politika ar smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimu, beje, tai nelabai dera ir su kainų mažinimo politika", – sakė S.Galadauskas.

Pašnekovo mintis puikiai iliustruoja ir statistika. Stiprusis alus yra viena labiausiai krentančių alkoholinių gėrimų kategorijų. Pavyzdžiui, kovo mėnesį (palyginti su pernykščiu kovu) jo pardavimas krito beveik ketvirtadaliu – 22,5 proc. Šiemet nebuvo mėnesio, kad stipriojo alaus pardavimas bent prisivytų 2017-ųjų rodiklius. Mažiausias kritimas buvo birželį – 11,9 proc., o iš viso šiais metais stipriojo alaus pardavimas krito 14,8 proc.

"Manyčiau, kad stipraus alaus problema yra dirbtinai sukurta siekiant konkrečių konkurencinių tikslų", – sakė S.Galadauskas.

Ekspertų įspėjimai

S.Galadauskas primena, kad stipriu vadinamas 7,5 proc. alus yra beveik dvigubai silpnesnis už vyną, nekalbant jau apie spirituotus vynus, ir daugiau nei penkis kartus silpnesnis už degtinę. "Spirituotą 15–21 proc. stiprumo alkoholį galima pardavinėti kokio dydžio butelyje – politikams dėl to galvos neskauda, pigus vynuogių vynas parduodamas 5 l tetrapakuose – irgi gerai, ir, žinoma, niekam nė motais, kad degtinė yra parduodama litriniuose, neretai ir didesnės talpos buteliuose", – piktinosi aludarių gildijos vadovas

Nepaneigiama, kad alaus rinką labiausiai varžo tai, jog alui nustatytas santykinai didesnis akcizas negu stipriesiems gėrimams – pastarieji pabrango mažiau ir tapo patrauklesni niekur nedingusiems piktnaudžiautojams alkoholiu. Mat labiau apsimoka pirkti ne taip pat smarkiai pabrangusį įprastą spirituotą vyną arba net ir litrą 7,5 proc. alkoholio laipsnių alaus, o butelį penkeriopai stipresnės ir tik 2–4 kartus brangesnės degtinės.

Dar Algirdo Butkevičiaus vyriausybei planuojant didinti akcizo mokestį, ekspertai įspėjo, kad tai reikia daryti pamažu ir palaipsniui. Teigta, kad tam viena iš priežasčių – gali staigiai padidėti nelegali alkoholio prekyba, kuri jau tada sudarė apie 27 proc. alkoholinių gėrimų rinkoje. Tada ekonomikos ekspertai siūlė atsižvelgti ir į kitą aplinkybę: vidutinės Lietuvos gyventojo pajamos siekia 32 proc. ES vidurkio, o pagal akcizo tarifus alkoholinių gėrimų akcizo tarifas net 60 proc. didesnis nei vidutinis tarifas ES. Taigi atrodo, jog politikų deklaruojama kova su alkoholiu tik dar labiau įsuks stipriųjų gėrimų vartojimo karuselę.

Daug metų Estijos valdžia deklaravo kovą su girtavimu ir kasmet didino akcizus alkoholiui. Tačiau šitokio rezultato jie nesitikėjo - skirtumas tarp Estijos ir Latvijos kainų pasidarė toks žymus, kad Latvijoje pasienyje prie Estijos atsidarė daugybė alkoholio parduotuvių, alkoholio pardavimai Estijoje sumažėjo 30-40 proc., o Latvijoje atitinkamai išaugo.

„Didžiulis srautas pirkėjų iš Estijos ir Suomijos keliauja į Latviją ir perka alkoholinius gėrimus ten. Paprastai tariant, estai sumoka mokesčius Latvijai, ir tos sumos pasiekė dešimtis milijonų. Estijos premjeras Juris Ratas jau viešai paskelbė apie numatyto akcizų didinimo 2019 ir 2020 metais atšaukimą. Vyksta diskusija ir dėl tarifų mažinimo“, - teigia LVK prezidentas.

Pasak V. Sutkaus, akcizų tarifai negali drastiškai prasilenkti su šalies gyventojų pajamų lygiu ir perkamąja galia. Pasiūlos ir paklausos dėsniai ekonomikoje veikia nepriklausomai nuo politikų įnorių, todėl anksčiau ar vėliau sulaukiame padarinių.

Padidinti akcizai Lietuvoje įsigaliojo beveik prieš dvejus metus - drastiškas kainų šuolis sukrėtė verslą, tačiau didesnių problemų kol kas pavyko išvengti. Pastaruoju metu įšaldyti tarifai leido pasiekti, kad biudžeto surinkimas taip pat nepablogėjo. Tačiau lenkų akcizų tarifas stipriesiems gėrimams mažesnis jau ketvirtadaliu, o lietuviai skaičiuoti moka ir kelią į Lenkijos parduotuves puikiai žino.

„Esminis vartotojų įpročių pasikeitimas Estijoje įvyko per vienerius - 2017 - metus. Mes balansuojame ant ribos, kurią peržengus dideles finansines netektis patirs ir verslas, ir valstybės biudžetas“, - teigia LVK prezidentas. Jis viliasi, kad valdančiajai daugumai užteks sveiko proto nekartoti Estijos klaidų, ir akcizų didinimas alkoholiui artimiausiu metu nebus svarstomas.

Ketvirtadienį vyriausybės kanceliarijoje posėdžiavusi Valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo koordinavimo komisija sprendė denatūruoto – turinčio priemaišų – etilo alkoholio apmokestinimo akcizu klausimus.

Tokio tipo alkoholio savo sudėtyje turi kasdieninio vartojimo prekės, kaip burnos skalavimo skystis ar kosmetinis spiritas, tačiau ne paslaptis, jog tokios higienos priemonės ne visuomet naudojamos pagal paskirtį, rašoma pranešime spaudai.

„Minėtuose produktuose esantis denatūruotas etilo alkoholis yra žalingas žmogaus sveikatai, tačiau dėl to, jog nėra apmokestintas akcizo mokesčiu, tarp sunkios ekonominės padėties asmenų dažnai vartojamas kaip alternatyva alkoholiniams gėrimams“ – sako Komisijai vadovaujantis vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Posėdyje akcentuota, jog tokio tipo alkoholio vartojimas žmogaus sveikatai sukelia skaudžias pasekmes, o akcizo mokesčio už alkoholį siekiančių išvengti asmenų gydymas gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Todėl Finansų ministerijai pavesta paruošti atitinkamus teisės aktus, kurie leistų užkirsti kelią tolesnei denatūruoto etilo alkoholio prekybai be akcizo mokesčio ir taip valstybei sutaupyti biudžeto lėšas.

Didėjantis akcizai alkoholiui gali smarkiai sumažinti lietuviško vyno pramonę, o esant mažesniam akcizui vyndariai galėtų supirkti žymiai daugiau uogų ir vaisių, rašo "Lietuvos žinios".

"Vaisių ir uogų supirkimas Lietuvoje kasmet mažėja. Viena priežasčių - sumažėjusi lietuviško natūralaus vaisių ir uogų vyno gamybos apimtis dėl nepalankios valstybės akcizų politikos. Tiek vynuogių, tiek vaisių ir uogų vynas, kuris patenka į tą pačią akcizų kategoriją, yra santykinai brangus, palyginti su kitomis lengvesnių gėrimų rūšimis, o Lietuva dar labiau didina vyno apmokestinimą", - dienraščiui "Lietuvos žinios" sakė Lietuvos verslininkų sodų asociacijos "Vaisiai ir uogos" vadovas Darius Kviklys.

Anot jo, vaisių ir uogų pramonė galėtų supirkti žymiai daugiau ir tai ypač aktualu atsižvelgiant į dabartinį Rusijos žemės ir maisto produktų importo embargą.

Seimas atleido nuo akcizų etilo alkoholį, kuris yra farmacijos produktų ir vaistų sudedamoji dalis ir naudojamas žmonių bei gyvūnų sveikatos priežiūrai.

Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė atitinkamas Akcizų įstatymo pataisas:už balsavo 74 Seimo nariai, prieš - 2 parlamentarai.

Iki šiol nuo akcizų buvo atleistas etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms, todėl Konstitucinis Teismas 2013 metų gruodį nutarė, kad terminas yra per platus, neapibrėžtas, neaiškus ir nevienareikšmiškai suprantamas ir įpareigojo Seimą nustatyti konkrečius atvejus.

Vydant įsipareigojimus Europos Sąjungai, kitais metais valdžia ketina didinti tabako akcizus, jie kils ir alkoholiui. Planuojama, jog dėl to 20 cigarečių pakelis pabrangs vidutiniškai apie 0,09 euro (31 centu), 17 vienetų cigarų ar cigarilių pakelis - 0,05 euro (17 centų), 0,5 litro alaus - 0,015 euro (5 centais), o etilo alkoholio - 0,059 euro (0,2 lito).

Dėl šių akcizų didėjimo valstybės biudžetas gaus apie 14,74 mln. eurų (50,89 mln. litų) papildomų pajamų.

Finansų ministerijos parengtame ir Vyriausybei teikiamame kitų metų biudžeto projekte nurodoma, kad nuo metų pradžios didės akcizo tarifas rūkomajam tabakui, nuo kovo 1 dienos - cigaretėms, cigarams, cigarilėms, alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams ir etilo alkoholiui.

Tabako akcizus numatoma didinti palaipsniui trejus metus iš eilės - iki 2018-ųjų, kai pagal ES reikalavimus akcizas visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 90 eurų už 1000 cigarečių. Minimalus alkoholio akcizų Lygis Lietuvoje jau pasiektas.

Siūlomas 2015 metų cigarečių minimalus akcizas yra 77,91 euro (269 litai) už 1000 vienetų, o specifinis elementas - 48,08 euro (166 litai), cigarų ir cigarilių - 28,09 euro (96,99 lito) už kilogramą - atitinkamai 5 proc., 5,7 proc. ir 4,3 proc. daugiau negu dabar.

Alaus akcizą siūloma didinti 15 proc. iki 3,11 euro (10,74 lito) už hektolitrą.

Iki 8,5 proc. stiprumo vyno ir kitų fermentuotų gėrimų akcizas didėtų iki 28,38 euro (97,99 lito), arba 15,3 proc. daugiau nei dabar, o didesnio nei 8,5 proc. stiprumo – iki 67,19 euro (231,99 lito), arba 3,1 proc. daugiau.

Produktų, kurių alkoholio koncentracija iki 15 proc., akcizas didėtų iki 83,70 euro (288,9 lito), arba 2,8 proc. daugiau nei dabar, daugiau nei 15 proc. – iki 120,48 euro (415,99 lito), arba 3,9 proc. daugiau, o etilo alkoholio – iki 1317,48 euro (4548,9 lito), arba 1,99 proc. daugiau nei dabar.

Iš visų akcizų per metus numatoma gauti 1,086 mlrd. eurų (3,749 mlrd. litų) pajamų, arba 7,1 proc. daugiau negu šiemet (3,5 mlrd. litų).