Kol žudikai laisvėje panevėžiečiai sako bijantys vakarais iš namų koją kelti, o baimes sukelia prastai apšviestos gatvės, kiemai, automobilių stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių gyvenamųjų namų.

Supa aklina tamsa

Į naujienų portalo JP redakciją kreipėsi ne vienas panevėžietis ir skundėsi, kad vakarais išeiti į kiemą nesaugu. Esą, tą nesaugumo jausmą sukelia neapšviestos gatvės, tamsūs kiemai.

Netoli jaunuolio nužudymo vietos gyvenanti panevėžietė sakė, kad vakarais daugiabučio gyvenamojo namo kieme tvyro aklina tamsa.

„Po jaunuolio nužudymo kiemas skęsta tamsoje. Šviečia ne visi žibintai, o šalia esančiame mokyklos stadione – aklina tamsa. Dabar anksti temsta ir eiti iki parduotuvės, kad ir 18 val. vakare, nesaugu. Galėtų miesto vadovai pasidomėti, ar apšviesti daugiabučių gyvenamieji kvartalai, ar saugiai jaučiamės“, – susijaudinusi kalbėjo moteris.

Negalima teigti, kad daugiau užpuolimų įvyksta neapšviestose vietose. Tačiau tamsa visuomet kelia nesaugumo jausmą.

Sprendžia dilemą

Anot jo, planuose yra numatyta gerinti miesto apšvietimą.

„Tvarkomas apšvietimas Molainių gatvėje. Norisi sutvarkyti ir kitas miesto vietas, kad būtų šviesiau. Projektai yra parengti, bet negali paskubinti jų. Miesto infrastruktūros skyrius yra sudaręs planus, kuriuose numatyta gerinti apšvietimą. Tik nežinau, kaip geriau elgtis, ar daryti šviesiau, kur didžiausi žmonių srautai, ar apšvietimą gerinti miegamuose gyvenamųjų namų kvartaluose. Saugumo klausimas visiems opus. Jis dar opesnis tampa įvykus nelaimei“, – sakė A. Varna.

Šviečia ne visi žibintai

Bendrovės „Panevėžio gatvės“ direktoriaus pavaduotojas apšvietimui Stasys Kurulis naujienų portalui JP aiškino, kad stengiasi, jog gatvių, kiemų, automobilių stovėjimo aikštelių žibintai šviestų.

„Apie nešviečiančius žibintus daugiabučių gyvenamųjų kiemuose informuoja patys gyventojai, bendrijų pirmininkai. „Panevėžio gatvės“ prižiūri per 7,5 tūkst. miesto šviestuvų. Fiziškai sunkus darbas, nes jei šiandien žibintas šviečia, ryt jis jau gali ir nešviesti. Šiaip, miesto gatvės apšviestos, bet daugiabučių gyvenamųjų kiemuose yra šviestuvų tiek, kiek yra. Be to, ne visi ir šviečia“, – sakė S. Kurulis ir pridūrė:

„Kiemas, kuriame buvo nužudytas vaikinas, apšviestas prastai. Vienoje pusėje stovi vienas žibintas, o kitoje – du. Kita bėda, kad keli šviestuvai stovi link naktinio klubo pastato, bet jie ne visada šviečia. Jų apšvietimu rūpinasi klubas.“

Planuoja valdininkai

Pasiteiravus, kas planuoja naujų šviestuvų statymu mieste ir ar jie bus statomi, bendrovės direktoriaus pavaduotojas apšvietimui S. Kurulis teigė:

„Naujų šviestuvų ir kitais miesto apšvietimo reikalais rūpinasi Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Jie planuoja, o „Panevėžio gatvės“ kuruoja. Be Savivaldybės nurodymų naujų šviestuvų nestatome.“

Daugiau šviesos – drąsiau

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Rasa Galkauskienė sakė, kad puikiai suprantanti, jog neapšviestos teritorijos kelia baimę ir nesaugumo jausmą.

„Negalima teigti, kad daugiau užpuolimų įvyksta neapšviestose vietose. Tačiau tamsa visuomet kelia nesaugumo jausmą. Policija visuomet už tai, kad daugiabučių kiemai, automobilių stovėjimo aikštelės būtų apšviestos. Negaliu pasakyti, kas tuo turėtų rūpintis, bet, manau, gyventojai galėtų ir patys daugiau pasirūpinti savo saugumu, kaip ir didesnių kiemų apšvietimu. Juk bendrijos gali pasirūpinti, kad prie namų būtų įrengtos judesio lempos. Kuo daugiau bus šviesos, tuo saugiau jausimės patys“, – kalbėjo R. Galkauskienė ir teigė, kad tamsiuoju paros metu geriau eiti ilgesniu, bet apšviestu keliu.

Reikia daugiau vaizdo kamerų

Pasak Panevėžio apskrities VPK komunikacijos vyriausiosios specialistės, dar saugiau panevėžiečiai jausis, kai mieste bus įrengta daugiau vaizdo kamerų.

„Jos labai drausmina žmones. Be to, tokios kameros padeda tyrimams. Tiesiogiai stebint vaizdus galima sustabdyti nusikaltimą. Policijos pareigūnai kovoja už saugumą, bet ir patys žmonės privalėtų labiau rūpintis savo saugumu“, – įsitikinusi R. Galkauskienė.

Iš kur atsirado šis mitas? Jei ilgą laiką praleisite tamsoje ar bent jau prieblandoje, pastebėsite, kad išėjus į šviesą reikia laiko, kol akys vėl pripranta prie normalaus apšvietimo. Kuo ilgiau prabūname tamsoje, pavyzdžiui, rūsyje, tuo ilgiau akys užtrunka, kol vėl prisitaiko prie šviesos.

Todėl ne vienam žmogui kilo minčių, kad tamsoje praleidus kelias paras atsigauti būtų labai sunku ar net neįmanoma. Ar tai tiesa?

Ir taip, ir ne. Žmogaus akys yra tarsi sudėtingas prietaisas, galintis prisitaikyti ir prie sudėtingų, nuolat kintančių aplinkos sąlygų. Jei tris paras praleistumėte tamsoje, vėliau dažniau mirksėtumėte, ašarotų akys, tačiau jau visai greitai būtumėte pamiršę, jog turėjote problemų išėję iš tamsos.

Yra buvę istorijų, kuomet žmonės tamsoje praleido ir daugiau laiko. Pavyzdžiui, 2010 metais 33 kalnakasiai Čilėje buvo įkalinti po žeme, kai šachtoje įvyko avarija. Jie išsigelbėjo, tačiau daugiau nei du mėnesius praleido beveik visiškoje tamsoje, turėdami minimalius komfortą užtikrinančius reikmenis. Vyrai buvo išgelbėti tik po 69 dienų. Ištrauktiems nelaimėliams buvo uždėti akiniai nuo saulės, kad akys prie šviesos priprastų palaipsniui ir joms nebūtų sukeltas šokas. Tai padaryta labiau dėl darbininkų komforto, o ne kokių nors medicininių priežasčių, nes stipriai ašarojančios, sudirgintos akys tikrai nebūtų malonu.

Šis diskomfortas kyla dėl to, kad vyzdžiai tamsoje išsiplečia, jog sugaudytų ir menkus šviesos spindulius. Išėjus į šviesą vyzdžiai turi greitai susitraukti, kad šviesos per juos patektų mažiau. Tačiau ilgą laiką praleidus tamsoje išsiplėtusiems vyzdžiams reikia šiek tiek laiko sugrįžti į normalią būseną.

Taigi, trys paros visiškoje tamsoje didelės žalos suaugusio žmogaus akims nepadarytų. Jos greitai prisitaikytų prie šviesos ir viskas sugrįžtų į savo vėžes.

Tačiau, kaip minėta straipsnio pradžioje, šis mitas turi dvi puses – kūdikiams ilgas buvimas tamsoje gali sukelti ir ilgalaikių pasekmių. Naujagimiai savo gyvenimo pradžioje turi būti šviesoje, kad pradėtų vystytis už regą atsakingi smegenų centrai. Vizualinė stimuliacija jiems yra būtina. Trys dienos tamsoje, tikėtina, didelės žalos nepadarytų, tačiau ilgesnis laikas be šviesos gali sukelti ilgalaikių padarinių ir sutrikdyti regos vystymąsi. Gydytojai teigia, kad labai mažų vaikų akyse dėl šviesos ir vizualinės stimuliacijos trūkumo gali pradėti vystytis į kataraktą panašūs sutrikimai, kurie nulemia ypač prastą regėjimą.

Taigi, žmogus per tris dienas tamsoje tikrai neapaks ir ilgalaikių pasekmių tikrai nepajus. Net ir kur kas ilgesnis tamsoje praleistas laikas didelių bėdų nepridarytų, nebent iš tamsos iš karto būtų žengiama į labai ryškią šviesą, kuri gali stipriai sudirginti akis. Tuo tarpu kūdikių organizmas nėra pasiruošęs tamsai. Šviesa jam reikalinga už regą atsakingų smegenų centrų vystymuisi.