Ne itin populiarus motyvas

Rytų Prūsijos dailės paveldas remiasi dviem svarbiausiais regiono kultūrinės erdvės reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija. Teigiama, kad Kuršių nerijos rūstų žavesį XIX a. pr. pirmieji atrado keliautojai ir rašytojai, o 1845 m. įkurtos Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir jų studentai lygiai taip pat vieni pirmųjų atrado nepakartojamą Nidos, skurdaus žvejų kaimelio, genius loci ir XIX a. pab. tapo legendinės dailininkų kolonijos įkūrėjais (veikė iki 1945 m.).

Nidos dailininkų kolonijos dalyvių temų arealas buvo aiškus ir konkretus. Jį lėmė unikali Kuršių nerijos gamta. Gausi nerijos miškų ir vandenų gyvūnija, net patys žmonės ir jų kasdienė veikla buvo to išskirtinio, mitinio kraštovaizdžio dalys, jam visiškai pavaldžios.

Švyturio motyvas Nidos dailininkų kūriniuose nebuvo itin populiarus. XIX a. pab. kolonistų kūriniuose jis beveik nesutinkamas. Viena iš priežasčių galėjo būti švyturio, nuolat tobulinamo navigacinio įrenginio, sąsajos su pramonės epocha, nuo kurios ir siekė atsiriboti to amžiaus dailininkai, ieškoję tolimų nepaliestos gamtos kampelių.

Domino to meto visuomenę

Kita vertus, būtent švyturys, laivybai ir žvejybai svarbus techninis objektas, domino plačiąją to meto visuomenę. XIX a. leidiniuose, periodinėje spaudoje dažnai buvo reprodukuojami grafikos darbai ir piešiniai su švyturių atvaizdais.

Tai primins parodoje eksponuojama Heinricho Wilhelmo Teichgräberio litografija „Klaipėdos vaizdas su švyturiu“ (1838 m.), pagal Otto Brausewetterio eskizą išraižyta „Sargyba Piliavos švyturyje“ (maždaug 1870 m.), garsaus to meto raižytojo Adolfo Klosso pagal W. Welnerio piešinį sukurtas medžio raižinys „Švyturys ties Nida Kuršių nerijoje“ (maždaug 1888 m.).

XX a. pr. reklaminiuose leidiniuose dažnai buvo spausdinamos švyturių – kaip kurortinių vietovių simbolių – nuotraukos. Populiarias Baltojo švyturio, stovėjusio ant šiaurinio molo, fotografijas primins Wilhelmo Thiele’o 1924 m. sukurta litografija „Švyturys prie Klaipėdos“.

Ekspresionistai pakeitė situaciją

XX a. pr. pasikeitė situacija ir dailininkų kolonijoje. 1909 m. į Nidą pirmą kartą atvyko ekspresionistas Maxas Pechsteinas. Nidoje sukurtuose jo darbuose aplinkinius stebino ryškios spalvos, drąsūs juodi kontūrai, detalių ignoravimas. Dinamiška kompozicija, apibendrintos formos, ekspresyvi raiška būdinga ir parodoje eksponuojamai M. Pechsteino litografijai „Nidos švyturys“ (1917 m.). Švyturio motyvas domino ir kitus ekspresionistinės pakraipos kolonijos dailininkus – Ernstą Mollenhauerį, Karlą Eulensteiną, Eduardą Bischoffą. Parodoje rodomas E. Bischoffo paveikslas „Žvejų laivai Piliavoje“ (1937 m.), kuriame dekoratyviai ir ekspresyviai, pasitelkiant ryškias, atviras spalvas, sujungti Piliavos švyturio ir burinių laivų motyvai.

Įdėmiai pasižvalgius, parodoje bus galima pamatyti dar vieną švyturį. Nedidelėje Karlo Röttgerio akvarelėje „Kurėnai Sembos pakrantėje“ ant aukšto kyšulio dangaus tolybėse beveik ištirpsta garsiojo Bruzdavos švyturio kontūrai. Jo šviesos signalai kartu su Klaipėdos ir Nidos švyturių šviesomis saugiai vedė laivus Baltijos jūroje.

Parodos kuratorės – dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė ir meno kolekcininkė J. Kosinova.

Paroda Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki kovo 16 d.

Prano Domšaičio galerija kitą savaitę besidominčiuosius daile kviečia į parodos „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX–XX a. pirmos pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio“ atidarymą.

Parodoje bus eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden“ nario klaipėdiečio A.Popovo pastaraisiais metais sukaupto gausaus dailės rinkinio. Kadangi rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir svarbią istorinę pažintinę reikšmę, numatoma kad paroda veiks dvejus metus, ją lydės įvairi edukacinė ir kultūrinė programa.

Rinkinio fragmentus klaipėdiečiai jau yra matę keliose pastaraisiais metais mieste vykusiose mažesnės apimties parodose.  Vis dėlto, kaip pasakojo P.Domšaičio galerijos vedėja dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, artėjanti paroda – pats didžiausias ir išsamiausias rinkinio pristatymas visuomenei, per 200 tapybos ir grafikos kūrinių reprezentuoja maždaug 100 autorių kūrybą. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius – Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su  čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba.

Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai. Greta Rytų Prūsijos vaizdų bus galima pamatyti ir  kitų vietovių motyvų. Įprastas laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų. 

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė – nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli jau XX a. antroje pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, atskleidžia fenomenalų Rytų Prūsijos dailės tąsos po 1945 m. bruožą – negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų“ paveikslus.

„Tikimės, kad kiekvienas, atėjęs į parodą, atras joje savąjį kūrinį, mažą nuostabiosios žemės fragmentą“, – sakė K.Jokubavičienė.

Vernisažas – gegužės 8 d. 17 val. P.Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33).

Klaipėdietis jūrų kapitonas Aleksandras Popovas yra sukaupęs didžiulę XIX–XX amžiaus Rytų Prūsijos dailininkų tapybos darbų kolekciją.

„Prieš 50 metų atvažiavau į Klaipėdą, tapau jūrų kapitonu ir pasidarė nuobodu, nes jau turėjau keturias žvaigždutes, ir ko daugiau norėti. Tada prasidėjo kapitalizmas, atsirado galimybė užsidirbti pinigų. Taip atsitiko, kad uždirbau daug pinigų ir vėl pasidarė nuobodu, norėjosi kitos veiklos, taip po truputį atsirado ši kolekcija“, – pasakojo draugijos „Nidden“ pirmininkas A.Popovas.

Šiuo metu paroda iš jo kolekcijos, pavadinta „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje“, pristatoma Vilniaus paveikslų galerijoje. Paroda veiks iki 2014 metų kovo 30 dienos. Ją surengė Rytų Prūsijos dailės mėgėjų draugija „Nidden“, kurios pirmininkas yra A.Popovas, draugijos direktorė Ilona Motiejauskienė. Parodą Vilniuje kuruoja Klaipėdos Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė.

Parodoje supažindinama su 78 dailininkų kūryba, eksponuojama 116 tapybos darbų. Jie sukurti XIX–XX a. pirmoje pusėje, kai Rytų Prūsijos dailė išgyveno pakilimą, o kraštas buvo tapęs traukos centru daugeliui dailininkų.

Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius – Karaliaučiaus meno akademijos ir Nidos dailininkų kolonijos tapybos darbus. Po parodos Vilniuje visa kolekcija kitąmet pavasarį bus eksponuojama Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje.

Draugija „Nidden“ 2013 metais išleido pažintinį šviečiamąjį leidinį „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“. Jame pristatomi Rytų Prūsijos dailės darbai sukurti praėjusiame ir užpraėjusiame amžiuje Kuršių nerijoje apsilankiusių dailininkų.

A.Popovo dailės rinkinį, kurį sudaro maždaug 1000 tapybos ir grafikos darbų, sukurtų beveik 300 dailininkų.

Jiems pristatyti skirta ir didesnė dalis leidinio „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“ apimties.

A.Popovo kolekcija gali būti įdomi ne tik tuo, kad ją surinko jūrų kapitonas, krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo kompanijų, kurios vykdo veiklą Klaipėdoje ir Kaliningrade, savininkas.

Ši kolekcija įdomi ir tuo, kad joje be Rytų Prūsijos grožį pabrėžiančių peizažų vyrauja ir jūriniai motyvai – Kuršių marios, jūra, pakrantės, kopos, žvejų valtelės, kurėnai, burvaltės ir garlaiviai, upės ir ežerai, briedžiai, elniai, laukiniai ir vandens paukščiai, žvejų ir valstiečių kasdienybė, nerūpestingi poilsiautojai.